Mordovija. 1979 m. spalio 19 d. Vladas Lapienis užbaigia griežto režimo lagerio bausmę ir turi būti išvežtas į tremtį.
* * *
Kaunas. 1979 m. į Kauno Kunigų seminariją sovietinė valdžia leido priimti 20 kandidatų. Padavusieji pareiškimus į Seminariją buvo intensyviai verbuojami dirbti KGB agentais. Rugpjūčio mėn. viduryje paaiškėjo, kuriems jaunuoliams valdžios leista mokytis Kunigų seminarijoje.
Priimtieji į Seminariją:
Aškelovičius Josifas
Baltrušaitis Jonas
Bernotavičius Henrikas
Čalkūnas Modestas
Čeponis Medardas
Garmus Antanas
Jankauskas Gintautas
Jurčys Sigitas
Linkevičius Petras
Marčiulionis Juozas
Radomskij Lukian
Sabaliauskas Jonas
Simonaitis Aurelijus
Skirelis Jonas
Stanikūnas Stasys
Šulinskas Remigijus
Tamelis Bronius
Vertas Juozas
Žvirzdinas Vytautas
Danyla Kazimieras
Religijų reikalų taryba ir KGB neleido šiemet įstoti į Seminariją šiems:
1. Gražulis Kazys — Miroslavo parapija
2. Kaknevičius Vytas — Sangrūdos parapija
3. Sasnauskas Julius — šv. Mikalojaus parapija (Vilnius)
4. Balionas Vladas — Pasvalio parapija
5. Gurskis Gintas — Vilkaviškio parapija
6. Šaltis Algis — Kaunas
7. Kelpša Saulius — Garliavos parapija
8. Hofmanas Aleksandras — Vilnius
N.B. Kronika paduoda nepilną sovietinės valdžios atmestųjų kandidatų sąrašą.
* * *
Kaunas. 1979 m. balandžio 18 d. Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas pasiuntė Junesko organizacijai dokumentą apie Vaiko teisių pažeidimus Lietuvos TSR (žr. „LKB Kronika", Nr. 38). Prie šio dokumento dar prisijungė 128 asmenys, jų tarpe kunigai: J. Alesius, F. Baliūnas, J. Babonas, V. Radzevičius, L. Vaičiulionis, B. Gimžauskas, J. Vaicekauskas, Z. Grinevičius, S. Kadys, J. Povilaitis, P. Bubnys, A. Ylius, P. Mikutis, K. Daknevi-čius, R. Mizaras.
Helsinkio grupės narė O. Lukauskaitė-Poškienė,
tikintieji — J. Petkevičius, J. Petkevičienė, A. Bružaitė, A. Andreika, S. Andreikienė, G. Stanelytė, G. Bružaitė, R. Vaitkutė, M. Jurevičius ir kt.
* * *
Truskava (Kėdainių raj.). Kun. Petras Nykstąs, buvęs Salų klebonas, už savo uolų darbą buvo vietinių ateistų neapkenčiamas, kurie nuolatos jį šmeižė ir vis rašinėjo skundus, šiais metais jis buvo perkeltas į Truskavos parapiją, neturinčią nei bažnyčios, nei klebonijos. Bažnyčia sudegė per karą. Dabar žmonės meldžiasi buvusios špitolės salėje. Tame pačiame name apgyvendinta keletas netikinčių šeimų.
Sutikti naujo klebono susirinko didžiulė tikinčiųjų minia, nuklojusi kunigui kelią gėlėmis, šitaip tikintieji solidarizuojasi su Bažnyčiai ištikimais kunigais. Gaila, kad tokių kunigų negina dauguma ordinarų.
* * *
Pociūnėliai (Radviliškio raj.). Kun. A. Jokūbauskas buvo raštu kviečiamas 1979 m. liepos 12 d. 11 vai. į Radviliškio raj. LTSR Valstybės saugumo komiteto poskyrį.
Klebonas parašė raštą, išdėstydamas neatvykimo motyvus:
kvietime nenurodyta, kuriam tikslui kviečiamas,
visus pasiūlymus, pageidavimus ar reikalavimus prašome pateikti įgaliotiniui, kuris per vyskupą patvarkys bei pamokys kunigus;
skubius nurodymus pateikti raštu ir bus duotas atsakymas raštu.
1979 m. liepos mėn. 17 d. vėl buvo raštu kviečiamas į Radviliškio raj. Buvo grasinama jėga pristatyti. Kun. A. Jokūbauskas vėl raštu pranešė, kad neatvyks dėl pirmame rašte nurodytų motyvų ir priminė, kad savivalės ir prievartos darbai pasibaigė su Stalino mirtimi, pasibaigė ir niekada nebegrįš.
1979 m. rugpjūčio 3 d. milicija prievarta nuvežė kleboną į Radviliškio raj. saugumą. Saugumo viršininkas Astrauskas apkaltino kleboną kun. A. Jokūbauską, jog būk tai šmeižiąs tarybinę santvarką, nesilaikąs įstatymų, koneveikiąs tarybinius darbuotojus ir raginąs klausyti antitarybinių Vatikano laidų.
Kunigas paaiškino, kad jis skelbiąs tiesą ir niekur nenusižengė įstatymams. Raginąs žmones klausyti Vatikano radijo, nes tai yra vienintelis religinių žinių šaltinis ir oficialus Popiežiaus radijas. Kun. A. Jokūbauskas pasakė, kad nesilaikys tų valdžios įstatymų, kurie prieštarauja Dievo įstatymams ir Helsinkio susitarimų Baigiamajam aktui.
Kunigo „auklėjimas" užtruko devynias valandas.
* * *
Druskininkai. Lietuvos miestuose kaskart vis daugėja nusikaltimų. Druskininkų kurorte milicija sugavo grupę nusikaltėlių, kurie vogė iš įstaigų, parduotuvių, plėšė privačių žmonių butus ir t.t. 1978 m. spalio mėn. pradžioje jie apvogė Druskininkų cerkvę. Iš ten pavogė cerkvėje laikomus pamaldoms naudojamus indus, kryžius, keletą vertingų paveikslų. Pagal žemą įkainojimą iš cerkvės buvo pavogta daugiau kaip už du tūkstančius rublių vertybių.
1978 m. spalio 28 d. naktį vagys įsiveržė pro langą į Ratnyčios bažnyčią ir išlaužė duris į zakristiją. Čia viską išvartė, — matyt, ieškojo pinigų ir bažnyčios indų. Paėmė iš zakristijos du kielikus su patenomis, komuninę, naują mėlyną kapą, naują stulą ir kitų blizgančių daiktų. Bažnyčioje atlupo tabernakulį, paėmė komuninę su konsekruotais komunikantais, kuriuos išbarstė po bažnyčią. Išdraskė aukų dėžutes. Nekalbant apie švč. Sakramento išniekinimą, Ratnyčios bažnyčiai buvo padaryta nuostolių daugiau negu už 1500 rb., nors tardytojai visa įkainavo tik 350 rb. Tai buvo padaryta sąmoningai, norint sumažinti vagims atsakomybę.
1979 m. sausio 4 d. naktį tie patys vagys atvyko į Liškiavą ir išlaužė buvusio vienuolyno — mokyklos duris, iškapojo spynas, sulaužė Liškiavos bažnyčios koridoriaus, zakristijos duris ir atlupo duris į bažnyčią. Zakristijoje viską išvartė, išlupinėjo, ieškodami pinigų ir vertingų daiktų. Pavogė vertingą kieliką ir pateną. Bažnyčioje sudraskė aukų dėžutes.
Druskininkų milicija vagis išaiškino. Tai buvo: Turinas, Mankelevičius ir Bugelskis. Teismas įvyko Druskininkuose liepos 6-13 dienomis. Turiną, 22 m., turėjusį pistoletą ir išardytą šautuvą, nuteisė 6 metus kalėjimo. Mankelevičių nuteisė 3,5 metų kalėjimo, o Bugelskį, kurio advokatas teigė jį dalyvavus tik šešiose vagystėse — išteisino, nubaudžiant tik sąlyginai penkeriems metams, įstatymo norma, jei grupinis nusikaltimas ir padaryta vagystė už didesnę sumą, baudžiama nuo 5 m. iki 15 m. kalėjimo bausme, šie vagys, valdžios apskaičiavimu, padarė daugiau negu už 28 tūkst. rublių vagysčių.
* * *
Telšiai. 1979 m. rugsėjo 26 d. Alsėdžių bažnyčios klebonas parašė Telšių vyskupijos kurijai tokio turinio pranešimą:
„Šiuo pranešu Telšių vyskupijos kurijai, kad š.m. rugsėjo 23 d. naktį nežinomų piktadarių, sulindusių pro langą, buvo
žiauriai nusiaubta Alsėdžių bažnyčia: sulaužyti ir išplėšti septynių altorių tabernakuliai; didžiajame altoriuje, sulaužius tabernakulį ir išbarsčius komuni-kantus, buvo pavogta komuninė, nuo altoriaus pavogta dviejų angelų su trišakėmis žvakidėmis rankose masyvios figūros; šv. Antano altoriuje — išlaužtas tabernakulis ir pavogtas relikvijorius su šv. Antano relikvijomis; šv. Baltramiejaus altoriuje — išlaužtas tabernakulis ir pavogtos dvi ornamentuotos žvakidės; šv. Kryžiaus altoriuje — išlaužtas tabernakulis, nukabinėta ir pavogta keletas votų; šv. Onos, šv. Barboros ir Krikšto altoriuose — išlaužti tik tabernakuliai. Tokiu būdu liko nepaliestas tik šv. Kazimiero altorius, nes prie jo prieiti sutrukdė gėlių vazonai. Charakteringa — dvi aukų dėžutės, buvusios prie altoriaus aiškiai pastebimoje vietoje, liko nepaliestos. Peršasi išvada, kad piktadariams rūpėjo ne pinigai, o tik bažnyčios išniekinimas ir nuteriojimas. Be to, šventoriuje keliose vietose buvo privemta ir priteršta atmatomis, nes tą naktį aplink Alsėdžių kultūros namus, kur paprastai renkasi visokios padugnės, šūkavimas ir staugimas tęsėsi iki 3 vai. nakties . . ."
* * *
Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1979 m. rugpjūčio 5 d. Kapčiamiesčio klebonas kun. Ignas Plioraitis ir 38 tikintieji raštu kreipėsi į Lietuvos TSR Kultūros ministeriją, papasakodami, kad š.m. birželio 26 d. naktį „nežinomi chuliganai nugriovė Kapšiamiesčio senose kapinėse du vertingus, iš praeito šimtmečio paminklus". Pareiškimo autoriai susirūpinę, kad „panašus likimas gali ištikti vienintelį šiose kapinėse bestovintį 1831 m. sukilimo dalyvės E. Plioterytės paminklą" ir pašo, kad būtų uždrausta girauti kapinėse (prie šių kapų yra valgykla — restoranas) ir kad būtų atstatyti nugriauti paminklai.
Lazdijų raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pav. Vanagas atsakė, kad „Kapčiamiesčio apylinkės vykdomajam komitetui pavesta atstatyti į pirmykštę padėtį nugriautus kryžius ir sustiprinti senųjų kapinaičių priežiūrą bei užlaikymą." Atsakyme, tarp kitko, rašoma: „Mes prieštaraujame nepagrįstam prasimanymui, mėginant kaltę suversti ateistams".
* * *
Smalvos (Zarasų raj.). 1979 m. liepos 11 d. Smalvų apylinkės pirmininkas L. Kazlauskas bandė nuo klebonijos sienos nuplėšti kryžių. Klebonijos namo kitame gale yra įsikūrusi Smalvų apylinkė. Vietos klebonas kun. Marijonas Savickas buvo iškviestas pas Zarasų raj. VK pavaduotoją ir įspėtas, kad per 3 dienas būtų nuimtas kryžius.
Po šio įvykio Smalvų tikintieji kreipėsi į sovietinę valdžią, reikalaudami, kad visas namas būtų atiduotas Smalvų religinei bendruomenei, nes tikrasis jo savininkas — Smalvų parapija. Pareiškimą pasirašė 81 tikintysis.
* * *
Šiauliai. Pastaruoju metu Šiaulių KGB skyrius išvystė aktyvią šantažo, šmeižtų ir grasinimų akciją prieš eilę buvusių politinių kalinių.
Tardymui net po kelis kartus buvo kviečiami šiauliečiai: mokyt. Jadvyga Kaušienė, „Vairo" darbuotojas Vytautas Ališauskas, gyd. Vincas Filipavičius bei kiti asmenys.
Pritaikant įvairias psichologinio poveikio priemones, iš jų buvo bandoma išgauti „kryptingą" informaciją apie Šiauliuos gyvenančius — Mečislovą Jurevičių, Balį Galdiką, Jadvygą ir Joną Petkevičius. Pastaroji šeima kažkodėl „užsitarnavo" ypatingą saugumiečių dėmesį. Jos adresu skleidžiamas įvairus šmeižtas, prasimanymai ir grasinimai.
KGB, kaip matyti, ruošiasi naujiems areštams ir pina voratinklį naujoms aukoms.
* * *
Šiauliai. 1979 m. rugpjūčio 24 d. milicija išsivežė tardymui-profilaktikai šiaulietį Mečislovą Jurevičių. Tardė papulk. Vasiliauskas. Čekistas norėjo sužinoti, kas liepos 22 d. organizavo eiseną iš Meškuičių į Kryžių kalną.
— Mes turim žinių, kad tu organizuoji rugpjūčio 26 d. eiseną į Šiluvą, — kvotė milicijos viršininkas.
— Aš galiu pasakyti, kas tas eisenas organizuoja, — pradėjo Jurevičius, — tai Kristus.
* * *
Utena. 1979 m. liepos 5 d. Utenoje Kultūros namų salėje, atidarant specializuotą ekspediciją kalbos duomenims rinkti, kalbėjo LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos atstovė Daktaraitytė. Ji rekomendavo nerinkti medžiagos ir nesinaudoti kulto tarnų paslaugomis.
Pasvalys. 1979 m. birželio 28 d. buvo laidojamas Vladas Majauskas, gyvenantis Pasvalio raj. Paberžių km. Jo sūnus Petras Majauskas prašė Kovo 8-sios kolūkio pirmininko Stasio Židonio autobuso laidotuvėms. Tas atsakė: „Autobuso į bažnyčią važiuoti neduosiu". Ir nedavė, nors atstumas nuo Paberžių kaimo iki Pasvalio tebuvo tik apie 5 km.
* * *
Kaunas. Kauniečiui Liudui Simučiui Kauno milicija leido prisiregistruoti mieste. Anksčiau ta pati milicija buvo įsakiusi jam dingti iš Lietuvos.
* * *
