Vilnius. Prienų vid. mokyklos mokyt. Žemaitienė V. birželio 25 d. išdavė mok. Marytei Kazlauskaitei charakteristiką, kurioje buvo parašyta „Giliai tikinti". Jaunuolė liepos 2 d. nuvežė dokumentus į Vilniaus Prekybos mokyklą (Žirmūnų g. 143). Liepos 10 d. buvo mandatinė komisija, susidedanti iš 6 žmonių. Viena komisijos narė, paėmus dokumentus, tarė: „Dar tris metus paūgėk prie bažnyčios, tai gal susiprotėsi, tada atvažiavusi pas mus galėsi įstoti".
* * *
Utena. 1979 m. kovo 1 d. Biliakiemio kapinėse buvo laidojamas 19 metų tragiškai žuvęs studentas Mindaugas Jauniškis. 11 vai. iš Vilniaus atvažiavo inžinierinio statybos instituto (VISI) velionio kursas ir jo brolio didelis draugų būrys (apie 50 asmenų). Dalyvavo ir vietinis instituto dėstytojas. Lengvąja automašina pribuvo ir instituto prodekanė Vida Montvilienė (buvusi Kazlauskienė) ir uždraudė studentams dalyvauti pamaldose bažnyčioje, sakydama: „Ar jūs norite pasiklausyti, kaip ten bobos karkia?" Studentai, nešę velionio karstą, teatnešė tiktai į bažnyčią, o toliau laidotuvėse nebedalyvavo, — juos išvežė atgal į Vilnių. Nors jie buvo alkani (nieko nevalgę iš pat ryto), tačiau prodekanė neleido net pavalgyti pas velionio tėvus, kurių sodyba buvo pakeliui ir nebūtų sugaišę daug laiko. Negana to, prodekanė V. Montvilienė įspėjo ir fotografą nefotografuoti prie bažnyčios durų, kunigui pasitinkant numirėlį, kad ko gero į nuotrauką nepatektų studentai! Kartu su ja į Vilnių išvyko ir dėstytojas.
Esą prodekanė V. Montvilienė skambinusi į Vilniaus Komunistų partijos komitetą dėl laidotuvių ir šis ją pasiuntęs su neįprasta misija į laidotuves.
* * *
Kybartai. Rugpjūčio 30 d. Kybartų vid. m-loje pedagogų tarybos posėdyje rusų kalbos mokyt. Kazlauskienė isteriškai reikalavo imtis administracinių priemonių, kad būtų sutvarkytas Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius, nes jam esant visiškai neįmanomas ateistinis darbas.
* * *
Judrėnai. Judrėnų aštuonmetėje mokykloje mokyt. Kiekštienė ypatingai terorizuoja mokinius, nesirašančius į pionierių organizaciją ir einančius į bažnyčią.
1978 m. gruodžio mėn. prieš Kalėdas V kl. mok. Sauliui Pulkauskui įsakė nuo kaklo nusiimti grandinėlę su kryžiumi. Jam nepaklausius, ji iš užpakalio viešai klasėje nukabino kryželį ir tyčiojosi iš Kristaus kančios: „Jis kenčia, geriau aš tau pionierių kaklaraištį užrišiu". O Saulius, kuris patarnauja šv. Mišioms, ryžtingai atsakė: „Aš jo vistiek nenešiosiu!" Kai jo motina nuėjo pas mokytoją ir paprašė gražinti kryželį, mokyt. Kiekštienė tik pasišaipė, o kryželio negrąžino.
1979 m. kovo-balandžio mėn. VIII klasėje mokyt. Kiekštienė pašaukė atsakinėti pamoką mok. Vytautą Stonį, Kazę ir Rūtą Papievytes ir kitus, neįstojusius į komjaunimą ir einančius į bažnyčią mokinius. Jie pamokas atsakė ketvertui. Prieš rašydama pažymius, mokytoja klausinėjo, ar jie einą į bažnyčią, o kai šie prisipažindavo, jiems parašydavo po dvejetą ir liepdavo sėstis. Ji taip elgėsi keletą kartų ir su kitais mokiniais, vis dar baugindama, kad ji taip padarysianti, jog jie neišlaikysią egzaminų.
Nuo jos neatsilieka ir mokyklos direktorius Henrikas Joška. šis nuolatos kviečia į savo kabinetą ir bando gąsdinti tikinčius mokinius, arba, sutikęs koridoriuje, prisispryęs tardo mokinuką, ar jis vis dar einąs į bažnyčią. Gavęs teigiamą atsakymą, ima šaukti: „Jei eisite, tai per egzaminus atsiskaitysiu — neišlaikysite egzaminų!"
* * *
Kurtuvėnai (Šiaulių raj.). 1979 m. gegužės mėn. Kurtuvėnų aštuonmetės mokyklos direktorė Čepulytė ir mokyt. Stanelienė tardė IV kl. mokines: Romaną Andriuškaitę, Rasą Rimaitę ir kitas mokines, ar jos neinančios į bažnyčią? Ar nebarstančios gėlių ir t.t. R. Andriuškaitė ir Rasa Rimaitė pasisakė, kad tikinčios Dievą, o gėles barsto ir barstys. Tuomet R. Andriuškaitei buvo pagrasinta, kad, jeigu ji ir toliau taip elgsis, ji negalės mokytis.
Klasės auklėtojas Bečys liepė Rasai Rimaitei rašyti antrą pareiškimą, kad netiki į Dievą ir daugiau nedalyvaus bažnytinėje procesijoje. Mergaitė ir vėl nesutiko. Kitos mergaitės pasidavė baimei ir parašė pareiškimus taip, kaip iš jų reikalavo mokytojai. Toks pat apklausinėjimas vyko ir kitose klasėse.
* * *
Šiauliai, š.m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių Kultūros namuose įvyko miesto mokytojų konferencija. Šiaulių partijos komiteto II-sis sekretorius S. Verkulis, kalbėdamas apie pedagogų darbo trūkumus, kaip labiausiai smerktiną dalyką, kurį reikią išgyvendinti, tai, kad kai kurie mokytojai ir netgi Pedagoginio instituto dėstytojai bendrauja su religiniais žmonėmis.
* * *
Vyžuonos. 1978 m. sausio 11 d. Vyžuonų mokyklos direk. Vaišnoras išsikvietė į savo kabinetą X kl. mok. Algimantą Petkūną ir vertė pasižadėti nebetarnauti Mišioms arba pereiti mokytis į kitą mokyklą.
Rytojaus dieną klasės auklėtoja Brasiūnienė vėl įkalbėinėjo nelankyti bažnyčios, nes kitu atveju jo elgesys bus įvertintas dvejetu.
Vasario 2 d. auklėtoja vėl prievartavo Algimantą ir reikalavo, kad jis pereitų mokytis į kitą mokyklą, be to, mokytoja visokiais būdais įžeidinėjo jo tikinčią motiną.
Vasario 13 d. Užpalio apylinkės pirmininkė užpuolė mokinio motiną, kam ši gadinanti savo vaiką, užtikrindama, kad kunigas iš jo tikrai nebus.
1978 m. rudenį mokiniams reikėjo atsakyti į anketoje pateiktus klausimus: ar tiki? Ar tiki tėvai ir t.t. Algimantas Petkūnas, vietoje parašęs atsakymus į reikiamus klausimus, užrašė iš V. I. Lenino „Raštų" 6 tomo, 364 psl. tokią citatą: „Nė vienas valdininkas neturi netgi teisės klausti bet ką apie tikybą: tai yra sąžinės dalykas ir niekas čia neturi teisės kištis". Mokinys trimestro gale iš elgesio gavo dvejetą.
1979 metų birželio pradžioje abiturientų egzaminai. Parašius lietuvių kalbos rašomąjį darbą, direktorius Vaišnoras pranešė, kad egzaminą išlaikė visa klasė, o po kelių dienų paaiškėjo, kad Algimantui Petkūnui reikės perlaikyti rudenį lietuvių kalbą. Rugpjūčio 21 d., išlaikius pakartotinai lietuvių kalbos egzaminą, auklėtoja Brasiunienė primygtinai klausė, ar Algimantas tikrai stos į Kunigų seminariją. Be to, išduotoj charakteristikoje įrašyta kad „Algimanto charakterio formavimui didelę įtaką turi motina, kuri yra religinga ir labai nori, kad sūnus būtų religijos kulto tarnas".
Šiuo metu ateistai neriasi iš kailio įrodinėdami, kad apie religinius įsitikinimus neužsimenama jokiuose oficialiuose dokumentuose. Deja, faktai griauna propagandą.
