Šilalė. 1981 m. sausio 21 d. į Šilalę atvyko RRT įgaliotinis Petras Anilionis. Susikvietęs viso rajono parapijų bažnytinių komitetų atstovus, rajono deputatus, aiškino jiems tarybinius įstatymus: negalima vaikų mokyti tikėjimo tiesų grupėmis, draudžiama vaikams, neturintiems 18 metų, patarnauti mišioms, adoruoti, giedoti bažn. chore ir t.t.

Viešai pareiškė, jog Šilalės vikarui kun. Vytautui Skipariui atims kunigystę.

Nevočių aštuonmetės mokyklos mokytojas Uksas paklausė: „Kas gali sutramdyti Šilalės vikarą?" Įgaliotinis patarė kreiptis į tardymo organus.

***

Šakiai. 1981 m. kovo 10 d. į Šakių rajono vykdomąjį Komitetą buvo sukviesti rajono apylinkių pirmininkai, mokyklų direktoriai ir parapijų komitetų atstovai. Paskaitą lektorius Murnikovas skaitė apie tai, kad kunigai nesilaiko tarybinių įstatymų, kad parapijų komitetai privalo juos kontroliuoti, jog šie negrobstytų lėšų ir t.t. Po paskaitos žmonės pateikė keletą klausimų: kodėl bažnyčios už elektrą moka po 25, o ne po 4 kap., kodėl buvo uždaryta Klaipėdos bažnyčia, kodėl nėra religinės spaudos? . . Atsakydamas lektorius pilstė iš tuščio į kiaurą.


Į panašius susirinkimus parapijų komitetų atstovams reikia arba visiškai nevykti, arba nuvykus netylėti, bet kelti į viešumą akivaizdžius diskriminacijos faktus.

***

Radviliškis. 1981 metų kovo mėn. pradžioje visų Radviliškio rajone esančių bažnyčių komitetų pirmininkai gavo tokio turinio raštą: „š.m. kovo 10 d. 12 vai. rajono vykdomojo komiteto salėje (II aukštas) įvyks religinių bendruomenių vykdomųjų organų ir revizinių komisijų narių seminaras tema: „Religinių susivienijimų vykdomieji organai, revizinės komisijos, jų teisės ir pareigos". Rašte nurodoma, kiek asmenų turi dalyvauti. Pasirašęs vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Krištanas.

1981 m. kovo 10 d. kartu su bažnytinių komitetų atstovais atvyko ir šie kunigai: kun. Jonas Babonas, Polekėlės klebonas, kun. Antanas Jokubauskas, Pociūnėlių ir Palonų klebonas ir kun. Juozas Vaičekauskas, Grinkiškio ir Pašušvio klebonas. Įeinant į posėdžių salę, bažnyčių komitetų nariai buvo registruojami. Kun. J. Vaičekauskui įėjus ir atsisėdus šalia Grinkiškio ir Pašušvio bažnyčių komitetų narių, salėje pasirodė Radviliškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Alfredas Krikšta-nas. Jis paprašė kun. J. Vaičekauską eiti kartu. Išėjus iš posėdžių salės, A. Krikštanas ir Religijų reikalų įgaliotinio darbuotojas pareikalavo, kad kunigas nedalyvautų susirinkime. Kun. J. Vaičekauskas paaiškinęs, kad atvyko vietoj sergančio Pašušvio bažnyčios komiteto pirmininko Antano Poškaus, jo įgaliotas, ir pareiškęs, kad susirinkime kartu su savo bažnyčių atstovais dalyvaus. Sugrįžo į salę. Po keliolikos minučių į posėdžių salę įėjo kun. A. Jokubauskas ir kun. J. Babonas. į salę suėjo apylinkių vykdomųjų komitetų pirmininkai ir kiti tarybiniai darbuotojai. Jie ėmė įžeidinėti kunigus: „Pažiūrėkite, kokie jų atpenėti snukiai. . . kraugeriai,. .. išnaudotojai, pažiūrėkite į čia susirinkusių darbo žmonių rankas ... ir t.t." Salėje esantys tikintieji tylėjo. Ypač pasižymėjo įžeidinėdamas kunigus Daugelaičių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas.

Salėje vėl pasirodė A. Krikštanas. Jis griežtai pareikalavo, kad kunigai iš salės išeitų. Tuomet Radviliškio bažnyčios komiteto narys Vytautas Skardinskas pareiškė: „Jeigu išvarote kunigus, išeiname ir mes visi". Drąsiai pasisakė Šeduvos ir Dambravos bažnyčių komitetų nariai.

Religijų reikalų įgaliotinis Petras Anilionis tuo metu buvo A. Krikštano kabinete — A. Krikštanas kelius kartus bėgo pas jį pasitarti.

Antrą kartą A. Krikštanui pareikalavus, kad kunigai išeitų iš salės, atsistojo Grinkiškio bažnyčios komiteto pirmininkas Povilas Liutkus ir parodė kvietimą, sakydamas: „Kvietime nenurodyta, kad draudžiama dalyvauti kunigui, mes norime, kad kunigas pasiliktų". Kun. A. Jokubauskas kalbėjo: „Mane žmonės išrinko Pociūnėlių bažnyčios komiteto pirmininku ir aš turiu teisę dalyvauti". „Mes jūsų nepripažįstame!" — atsakė Krikštanas. „Mūsų Katalikų Bažnyčią valdo Popiežius, vyskupai ir kunigai. Mums nereikia Petro Anilionio bažnyčios, mums nereikia Krikštano bažnyčios", — atsakė J. Vaičekauskas. Už kunigo nugaros sėdėjęs, matyt saugumo darbuotojas, sušvokštė: „Aš tau išaiškinsiu, kas yra Katalikų Bažnyčia. Mes dar susitiksime!"

Bažnyčių komitetų nariai priekaištavo salėje esantiems ateistams, kad žudomi kunigai, persekiojami tikintys vaikai, blogai auklėjamas jaunimas, daužomi bažnyčių langai ir t.t. Vienas iš salėje esančių ateistų piktai atrėžė, jog dėl tarybinėje visuomenėje esančio chuliganizmo kalti kunigai ir Bažnyčia. Kiti tyčiojosi iš tikinčiųjų.

A. Krikštanas grasino bažnyčių atstovams, kad šie, jeigu rems kunigus, bus pašalinti iš bažnyčių komitetų, o jų vietoje išrinkti kiti. Kun. J. Babonas, Polekėlės bažnyčios komiteto sekretorius, pareiškė: „Bažnyčios komitetą renka tikintieji, o ne Radviliškio rajono vykdomasis komitetas".

Ginčai užtruko daugiau kaip 30 minučių. Pagaliau, vėl atėjęs į salę, A. Krikštanas pareiškė, kad, jei kunigai iš salės neišeis, bus iškviesta milicija. Tikrai po 10 minučių į salę įėjo A. Krikštanas, o su juo du uniformuoti milicininkai. A. Krikštanas pirmas puolė prie kun. A. Jokubausko. Tuo metu pakilo ir, tylėdami ėmė eiti iš salės Radviliškio, Šeduvos, Polekėlės, Grinkiškio, Pašušvio ir kitų bažnyčių komitetų nariai.

Išeinant iš salės, Grinkiškio ir Pašušvio komitetų nariams, A. Krikštanas grasino: „Jei išeinate, būsite atleisti iš bažnyčios komiteto. Gailėsitės!" Tikinčiuosius dar bandė sulaikyti religijų reikalų įstaigos tarnautojas (pavardės nepasisakė), bet nepavyko. Salėje pasiliko tik apylinkių vykdomųjų komitetų pirmininkai ir kiti ateistiniai darbuotojai.

***

Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaigos pareigūnai panašius susirinkimus praveda visuose Lietuvos rajonuose. Jų tikslas pripratinti tikinčiuosius laikytis „Religinių susivienijimų nuostatų", įtikinti, kad kunigas parapijoje yra niekas, o ateistų sugalvotas dvidešimtukas — viskas.

***