Telšių vyskupijos 
Kunigų taryba 
1980 m. lapkričio 30 d. 
Nr. 3.

TSRS GENERALINIAM PROKURORUI 

SKUNDAS

Jau eilę metų prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią veikia tamsūs gaivalai, vykdantys įvairaus profilio teroro veiksmus. Mus stebina tas faktas, kad Lietuvos TSR Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų darbuotojai vis neįstengia nusikaltėlių išaiškinti arba tiesiog nekreipia dėmesio į tikinčiųjų skundus.

Pavyzdžiui, 1970 m. birželio 25 d. sudeginta Tauragės raj. Batakių bažnyčia, statyta 1509 m. Gaisro kaltininkai iki šiol neišaiškinti. Tikintiesiems susidarė įspūdis, kad nusikaltėlių niekas neieškojo, o į tikinčiųjų prašymus leisti statyti bažnyčią neatsakė nei LTSR, nei TSRS vyriausybė. Į LTSR Ministrų Tarybą kreipėsi 1970.VII.28, o į TSRS Ministrų Tarybą 700 tikinčiųjų 1970.VIII.17, ir bažnyčios atstatyti neleido. Žmonėse paplito gandai, kad bažnyčių sudeginimas buvo iš anksto planuotas, nes, praėjus lygiai mėnesiui, — 1970.VII.24, dienos metu, sudeginta to paties rajono Gaurės bažnyčia, vertinamas architektūrinis 1773 m. paminklas. Nusikaltėlių taip pat niekas nesurado. į tikinčiųjų prašymą, rašytą 1970.VIII.14, leisti atstatyti LTSR MT taip pat neatsakė ir bažnyčios atstatyti neleido.


Neįmanoma ir išskaičiuoti visų prieš bažnyčias ir bažnytinius asmenis padarytų nusikaltimų, todėl išvardinsime tik kai kuriuos paskutiniųjų trejų metų nusikaltimus vien Telšių vyskupijoje.

1. Akmenės raj., Papilėje, 1977.VIII.15 sudeginta meniška kapų koplyčia. Nusikaltėlių niekas neišaiškino.

2. 1977.IV.11 nusikaltėliai įsilaužė į Mažeikių bažnyčią, išbarstė švč. Sakramentą, pagrobė komunines, raktelius ir kt. Nusikaltėliai nesurasti. 1979.III.10 į bažnyčią įsilaužusį nusikaltėlį, nepsėjusį nieko pavogti, sugavo patys tikintieji, šis vėliau buvo teisiamas.

3. Klaipėdos rajonas Gargždai. 1978.I.15 išplėštas tabernakulis, švč. Sakramentas išbarstytas, sumindžiotas.


Įsilaužta į bažnyčią bedieviško išniekinimo tikslu, nes materialinės vertybės nepagrobtos. Nusikaltėliai neišaiškinti.

4. Klaipėdos raj. 1978.VIII.30 išlaužtas Vėžaičių bažnyčios tabernakulis, išnešta aukų dėžutė. Nusikaltėliai nesurasti.

5. 1978.VII.8 Telšių raj., Pavandenės šventoriuje, sudaužyti stiklai visų 14 Kryžiaus kelio koplytėlių, o koplytėlės, su užrašu: „Liaudies meno paminklas, saugomas valstybės", sulaužyti rėmai. Nusikaltėliai nesurasti.

6. Tauragė, 1978.III.20. Įsilaužę į bažnyčią, nusikaltėliai nepajėgė išlaužti didžiojo altoriaus tabernakulio, ji sulankstė, išplėštas šoninio altoriaus tabernakulis. Bažnytiniai indai neliesti. Pavogė du kilimus, aukų dėžutę, kitas materialines vertybes. Nusikaltėliai nesurasti.

7. Į Šilalės raj. Upynos bažnyčią 1978.IX.12 įsilaužę nusikaltėliai išnešė tvirtą metalinį tabernakulį su švč. Sakramentu. Nusikaltėliai neišaiškinti.

8. Du kartus apiplėšta Pagėgių bažnyčia: 1978.V.6 ir 1978.V.30. Nusikaltėliai išaiškinti ir nutesiti (1979.1.29 Šilutėje ir 1979.II.5 Viešvilės proftechninėje mokykloje Nr. 9).

9. Iš Pajūralio bažnyčios (Šilalės raj.) 1977.VII.26 pagrobtas švč. Sakramentas. Nusikaltėliai neišaiškinti.

1978.XI.19 kapinėse sunaikinta apie 50 religinių paminklų. Paminklai be religinių ženklų neliesti. Nusikaltėlių milicija neišaiškino. Tarp kitko, šioje apylinkėje jau seniai tarybinių įstaigų pagalba griaunami kryžiai. Pav.: 1964.V.27 ateistinė brigada, iš anksto suplanavusi, sunaikino 13 liaudies meno paminklų. Naikinimo metu žuvo nusikaltimo dalyvis Alfonsas Antanavičius.

1979.III.7 nuo altoriaus nuplėšti pagražinimai. Sugautas nusikaltėlis Kęstutis Ivanauskas (niekur nedirbąs, baigęs vidurinę mokyklą). Tikinčiųjų žiniomis, nenubaustas.

10. 1978 m. lapkričio mėn. sunaikinta keliasdešimt religinių paminklų Plungės kapinėse. Nusikaltėliai nerasti.

11. Salantai (Skuodo raj.). 1979.VII.17 išplėštos dvi aukų dėžutės. 1979.VI.14 pavogtos maldaknygės. 1980.VIII.29 aplaužyti tabernakulio pagražinimai, pavogta angelo statula, 10 sidabrinių žvakidžių. Nusikaltėliai nerasti.

12. Seda (Mažeikių raj.) 1979.III.29 išlaužtas tabernakulis, išneštas švč. Sakramentas. 1980.VIII.17 vėl išlaužtas tabernakulis, komuninė pavogta, o švč. Sakramentas išbarstytas. Nusikaltėliai nerasti.

13. Varduva. (Ž. Kalvarija, Plungės raj.). 1979.IV.11 išlaužtas geležinis tabernakulis, išneštas švč. Sakramentas, jo likučiai išbarstyti ant šventoriaus ir ant žemės. Matyti, tai padaryta išniekinimo tikslu, nes nepavogti religiniai indai nė kitos materialinės vertybės.
1980.VII.9 pavogta 20 votų nuo Marijos altoriaus ir zakristijoje užrakinti pinigai. Nusikaltėliai neišaiškinti.

14. 1979.VI.20, po įsilaužimo Varputėnų bažnyčioje (Kelmės raj.), vaizdas baisus — visi altoriai nusiaubti, sudarkyti, pavogti trys relikvijoriai, 2 kryžiai ir kt. Į zakristiją nusikaltėliai nepajėgė įsilaužti, nes ji labai sustiprinta po ankstesnio įsilaužimo (prieš metus). Abiejų įsilaužimų piktadariai nesurasti.

15. 1979.IX.23 žiauriai nusiaubta Alsėdžių bažnyčia (Plungės raj.): sulaužyti 7 tabernakubai, švč. Sakramentas išbarstytas, daug šventų vertingų dalykų pavogta, nepaliestas tik šv. Kazimiero altorius. Nepavogtos meninės vertybės, nė aukų dėžutės — aiškus bedievių darbas išniekinimo tikslais. Tą naktį kultūros namuose vyko pasilinksminimas. Kaip visada, po tokių „kultūros" naktų šventorius priterštas, paverstas tualetu. Jokie nusikaltėliai neišaiškinti.

Iš Gadunavo bažnyčios (Telšių raj.), įsilaužus 1980.I.30, išneštas švč. Sakramentas, bažnytiniai indai ir kryžius. Po to švenčiausias nebelaikomas bažnyčioje, todėl 1980.VIII.17, išlaužę tabernakulį, piktadariai rado jį tuščią. Iki šiol jie neišaiškinti.

17. Į Mosėdžio bažnyčią (Skuodo raj.) nusikaltėliai įsilaužė du kartus. Milicija atsisakė imtis priemonių, nes niekas nepavogta.

18. 1980.V.12 išplėšta Tryškių bažnyčia (Telšių raj.). Pavogta komuninė, 4 žvakidės, šv. Kryžiaus relikvijos. Nusikaltėliai nesurasti.

19. Batakių (Tauragės raj.) kultūros namuose 1980.IX.27 vyko šokiai, po to buvo sulaužytas kryžius šventoriuje ir sudaužyta šv. Roko statula. Nusikaltėbus išaiškino patys tikintieji.

20.1980.X.17 piktadariai, įsilaužę į Juozapavo bažnyčią (Šiaulių raj.), paėmė bažnytinius indus ir statulas. Nusikaltėliai nerasti.

21. Kuršėnų bažnyčia (Šiaulių raj.) apiplėšta du kartus: 1977.IV.11 — aiškiai ideologinių nusikaltėlių, nes materialinių vertybių nepagrobė, paauksuotų bažnytinių indų nepavogė, išnešė tik švč. Sakramentą. 1980.X.18 švč. Sakramentas išimtas iš tabernakulio, bet paliktas su komunine ant altoriaus, išnešta 16 žvakidžių. Nusikaltėliai nesurasti.

22. 1980.X.22 Varnių šventoriaus vartuose (Telšių raj.) išdaužyti langelių stiklai, pavogtos Rūpintojėlio statulėlės. Nusikaltėliai neišaiškinti.

23. 1980.III.5 nusikaltėliai, įsilaužę į Lomių bažnyčią (Tauragės raj.), išbėrė švč. Sakramentą, pagrobė komuninę. Nusikaltėliai neišaiškinti.

24. 1980.X.30 nusikaltėliai nepajėgė įsilaužti į Tirkšlių bažnyčios (Mažeikių raj.) tabernakulį, išnešė ornamentuotą kryžių. Nusikaltėliai neišaiškinti.

25. 1980.X.9 žiauriai nukankintas Luokės (Telšių raj.) klebonas kun. Leonas Šapoka. Nusikaltėliai įsilaužė į klebono ir kitame namo gale gyvenančio Juozo Kvietkaus-ko butus. J. Kvietkauskas sunkiai sužeistas gydėsi Telšių ligoninėje, o kun. L. Šapoka buvo sadistiškai kelias valandas kankinamas (visi minkštieji audiniai sumušti, sužaloti, stuburas nulaužtas). Laidotuvės įvyko spalio 13 d., dalyvaujant didelei tikinčiųjų miniai ir daugiau kaip 100 kunigų. Pasipiktinimas šiuo siaubingu įvykiu didelis. Visiems kyla klausimas, kaip žmogžudžiai-sadistai galėjo visą naktį be baimės dirbti savo juodą darbą, nebijodami, kad juos kas nors gali užklupti. Į klebono butą jie įsiveržė su didžiausiu triukšmu, taip išspirdami duris, kad net trūko staktos. Aukų šauksmas taip pat buvo didelis. Bet nusikaltėliai triukšmo nenusigando, o kelias valandas kankino kunigą, gerdami konjaką. Nusikaltimo vietoje apžiūrėti nužudyto kunigo kūno nebuvo įleistas joks kunigas, net vyskupijos valdytojas kun. A. Vaičius. Turime pagrindo bijotis, kad ir šį kartą Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai nenorės žmogžudžių-sadistų išaiškinti ir neras baudžiamojo kodekso straipsnio jiems nubausti. Tuo labiau, kad pareigūnai, tardydami žmones, ne apie nusikaltimą klausinėjo, o apie nužudytojo klebono ydas. Jie skleidžia kalbas, kad kun. L. Šapoka nenužudytas, o šiaip išgąsdintas mirė iš senumo.

Prieš keletą metų visoje Lietuvoje bedievių rankomis organizuotai buvo nusiaubti kryžiai ir koplytėlės. Sunaikinta daug meniškos liaudies architektūros. Ir dabar kryžių naikinimo darbą LTSR vykdo net oficialūs tarybiniai organai. Pav. Akmenėje ant prelato daktaro Kaliksto Kosakauskio kapo stovi senas paminklas-kryžius, įtrauktas į valstybės saugojamų paminklų sąrašą (Nr.'V-187). Akmenės LDT vykd. komitetas numatė šį kryžių nugriauti, užsakė naują paminklą, nieko bendro neturintį su religija. Tai kunigo — Žemaičių vyskupijos kapitulos narių, ilgamečio Akmenės klebono kapo išniekinimas. Nepaisant tikinčiųjų protestų, kryžius buvo nugriautas, paminklas baigiamas gaminti, — net Kultūros ministerija negali nieko padaryti, šitokiu elgesiu tarybiniai LTSR pareigūnai ir skatina ideologinius chuliganus prieš Bažnyčią ir šventus daiktus.


Ta pačia proga norime priminti Klaipėdos bažnyčios bylą. 1956 m., TSRS buvusio premjero N. Chruščiovo laikais, buvo gautas oficialus leidimas bažnyčios statybai, ir visi Lietuvos tikintieji savo lėšomis ir darbu ją pastatė. Prieš pat pašventinimą, 1960.VIII.15, bažnyčia buvo atimta ir 1961 m. paversta filharmonijos sale. Savo skriaudą 1961 m. raštu išdėstė daugiau negu 3000 tikinčiųjų, 1979.III.6 raštu — 10241 tikintysis, 1979.XI.19 raštu — 148,149 tikintieji, 1980.IV.1 raštu — užklausimu 610 tikinčiųjų. Tarybinė valdžia į masinius darbo žmonių-tikinčiųjų skundus ir prašymus neatsakė. Padaryta skriauda ne tik Klaipėdos tikintiesiems, bet ir visai Lietuvai.

Todėl mes kreipiamės teisiog į Jus, TSRS Genralinį Prokurorą, prašydami asmeniškai įsikišti ir paskirti komisiją nuodugniai ištirti prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią vykdomus nusikaltimus. Prašome išaiškinti nusikaltėlius, visu įstatymų griežtumu nubausti ir padaryti galą terorui. O Lietuvos TSR atsakingus už viešąją tvarką darbuotojus už apsileidimą pareigose patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes aiškus abejingumas ir tikintiesiems daromos skriaudos netiesiogiai skatina nusikaltėlius varyti baisų nusikalstamąjį darbą.

Kunigų tarybos nariai - kunigai:
Julius Budrikis
Jonas Kauneckas
Adomas Mileris
Adolfas Pudžemys
Vincentas Senkus
Bernardas Talaišis
  Jonas Gedvila
Alfonsas Lukoševičius
Tadas Poška
Petras Puzaras
Antanas Šeškevičius
Vincentas Vėlavičius

***