Artinantis laimingosioms Tavo prisiimtos garbingos vyskupo tarnybos dvidešimt penktosioms metinėms, didžio dvasinio džiaugsmo kupini, su dideliu palankumu siunčiame Tau šį laišką.
Iš tikrųjų kai rašome, Mūsų dvasia skrieja ir krypsta į Tave, Garbingasis Broli, į tolimą Lietuvos kraštą, į garsią to krašto tautą, kuri Mums dėl jos krikščioniško tikėjimo yra labai miela ir Apaštalų Sosto ypatingai vertinama, iš kurios Tu esi kilęs, kurioje lig šiol gyvenai ir dabar tebegyveni. Mums atrodo, kad Mes, rašydami šj laišką, tarytum būtume su Tavimi, kalbėtumės ir malonią iškilmę, kuri jau artinasi, švęstume.
Tepasiekia tad Tave maloniausi troškimai, kylantys iš Mūsų širdies, ir Tau reiškiami geriausi linkėjimai. Taip pat tebūnie Tau pareikšta pelnyta pagarba, kurią iš visos širdies siunčiame už Tavo gryniausią tikėjimą, ganytojišką uolumą, dvasines bei intelektualines savybes ir įžymius nuopelnus, kuriuos įsigijai kilniai ir visu stropumu vykdydamas šventosios tarnybos pareigas, rūpindamasis žmonių sielų išganymu. Tai šventai tarnybai ruošdamasis ir ją uoliai vykdydamas, praleidai beveik visą gyvenimą, eidamas šviesiais pėdsakais tų praeityje gyvenusių vyrų, 'kurie didesnės Dievo garbės ir Katalikų Bažnyčios gerovės siekdami, uoliai ir ištvermingai darbavosi ir Viešpatį Jėzų nuostabiai išpažino žodžiais ir darbais.
Pradžios mokyklą baigęs gimtajame Miciūnų kaime, pirmiausia įsigijai vidurinį išsilavinimą Vilniuje, lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoje, vėliau studijavai to paties miesto universitete filosofijos ir teologijos mokslus. 1936 metais įšventintas kunigu, buvai pasiųstas į Gardiną (Grodno) mokyklos kapeliono ir tikybos dėstytojo pareigoms. Trims metams praslinkus, buvai paskirtas klebonu į Palūšę, Daugėliškį, Adutiškį ir drauge Švenčionių dekanato dekanu. Gi 1955 metais, Panevėžio vyskupui Kazimierui Paltarokui prašant Apaštalų Sostą, Mūsų pirmtakas, garbingos atminties Pijus XII, pasirinko Tave tituliariniu Antarado vyskupu ir paskyrė to paties Ganytojo Pagelbininku, o jam mirus, buvai paskirtas Apaštališkuoju Administratorium, pirmiausia — Panevėžio vyskupijos, o vėliau — tos arkivyskupijos dalies, kuri yra Lietuvos teritorijoje.
Štai Tavo, Garbingasis Broli, svarbiausieji gyvenimo momentai, kuriuos, visus kitus praleidę, norėjome atskirai paminėti. Jei skaičiuosi metus, — trumpas laikas, jei nuveiktus darbus, — gyvenimą įvertinsi" (Plinijus Antrasis, 4 laiškas 24,6).
Todėl šią, taip garbingą dieną, kai žvelgi į nueitą kelią ir prisimeni savo praeitį, kelk akis aukštyn, nuoširdžiai ir deramai dėkok gerajam Dievui už gausią paramą ir malones, kuriomis Jis dosniai Tave gaivino gausiuose ir dideliuose šventosios tarnybos sunkumuose ir kryžiuose, kad taptum tikru Kristaus sekėju ir geru Ganytoju.
Tad prisimindamas tą begalinį Jo gailestingumą ir gerumą, džiaugsmingai šlovink Visagalį derama šlove, džiaukis Jame ir su dideliu pasitikėjimu atsiduok į Jo rankas, nes, kaip sako psalmistas: „Kas Viešpačiu pasitiki, tas kaip Siono kalnas, kurio niekas nepajudins ir kuris stovi per amžius" (Ps 124,1).
Tegul meilingai Tave globoja švenčiausioji Mergelė Marija, Gailestingumo Motina, į kurią lietuvių tauta ypatingu maldingumu kreipiasi ir ją garbina; tegul Kristus, kuris „savo įsikūnijimu tam tikru būdu prisijungė prie kiekvieno žmogaus likimo" (Gaudium et Spes 22), Šventosios Dvasios galybe remia Tave ir gausiai teikia Tau dangaus malonių.
Baigdami šį laišką, negalime nepasinaudoti proga pasveikinti Viešpatyje tikinčiuosius lietuvius ir tėviškai Juos paraginti, kad, būdami su savo vyskupais tamprioje vienybėje, nuolatos gyventų „tikėjimo suformuoti, vilties sustiprinti, meilės sujungti" (šv. Augustinas, Serm. 127: p.s. 3 m, 1476) bei jiems pareikšti, kad Mums jie yra ypatingai brangūs ir mieli, kad juos labai gerbiame ir ypatingu palankumu karščiausiai mylime. Tegul jie žino, o taip pat jaučia ir būna įsitikinę, kad Romos vyskupas — Petro įpėdinis ir Kristaus vietininkas žemėje — yra ir ateityje bus visuomet su jais visais, nes manome, kad labiausiai dera Vyriausiajam Ganytojui ypač rūpintis tais vaikais, kurie gyvena sunkesnėse aplinkybėse.
Be to, šis jubiliejus Tau, o taip pat ir Tavo tikintiesiems būtų vaisingas ir išganingas, duodame Tau galią tinkamu laiku po iškilmingųjų Mišių Mūsų vardu ir Mūsų autoritetu suteikti iškilmių dalyviams palaiminimą su visuotiniais atlaidais, laikantis Bažnyčios nustatytų apeigų ir atitinkamos liturginės formulės.
Pagaliau aukščiau išdėstytų dalykų patvirtinimu ir broliškos meilės Tau įrodymu tebūnie Apaštališkasis Palaiminimas, kurį iš šio kilnaus miesto su ypatinga meile suteikiame Tau, Garbingasis Broli, kitiems vyskupams, kunigams, įžadais Dievo tarnybai pasišventusiems asmenims — vyrams ir moterims, o taip pat visai šito mylimiausio krašto liaudžiai.
Vatikanas, 1980 m. rugpjūčio 20 d.
Antraisiais Mūsų Pontifikato metais
Popiežius Jonas Paulius II
* * *
1981 m. sausio mėn. Lietuvos kunigai ir tikintieji, minėdami J. E. vysk. Julijono Steponavičiaus 20-ąsias tremties metines (ištremtas be teismo sprendimo 1961 m. sausio 18 d.) meldėsi už vyskupą-tremtinį ir jį sveikino, štai vieno vilniečių sveikinimo tekstas:
„Mes atėjome padėkoti Jums ir Dievui, kad Jis Bažnyčios ir Tautos didelių išbandymų metu mūsų vyskupijos vairą patikėjo Jums. Nors Jūsų Ekscelencijos nėra Vilniuje, bet dvasia Jūs esate kartu su mumis. Kokia parama mums, matant Jus, nelūžtantį audroje, nepasimetantį klastos ir melo sūkuriuose! Jūsų nesuviliojo pažadų žavesys ir neišsigandote grasinimų, tačiau tapote švyturiu, kurį pamatė ne tik lietuvis prie Nemuno krantų, bet ir visas pasaulis.
Jūs — mūsų Vadas,
Jūs — mūsų Tėvas,
Jūs — mūsų Tautos ir Bažnyčios garbė.
Mes Jums dėkojame!
Mes Jus mylime!
Mes meldžiamės už Jus!
***
1981 m. balandžio 17 d. sueina 22 metai, kaip J. E. vysk. Vincentas Slatkevičius neša tremties pančius.
1959 m. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Rugienis pranešė J. E. vysk. V. Slatkevičiui, kad LTSR Ministrų Tarybos nutarimu jis privalo išvykti iš Kauno į Nemunėlio Radviliškį. Milicija tuojau jį išregistravo iš Kauno miesto, ir balandžio 17 d. vyskupas pradėjo tremtinio gyvenimą.
J. E. vysk. Vincentas Slatkevičius be teismo sprendimo jau 22 metai tremtyje.
