Skaudvilė (Tauragės raj.)
Lietuvos KP pirmajam sekretoriui Griškevičiui
Kun. Vinco Vėlavičiaus,
gyv. Skaudvilė, Taruagės gt. 17
P r o t e s t a s
Šių metų vasario mėnesio viduryje ir kovo 2 d. Skaudvilės vidurinėje mokykloje buvo surengti du ateistiniai renginiai, kuriuose prievarta buvo verčiami dalyvauti aukštesniųjų klasių tikintys vaikai. Tuose vaizdiniuose, dainose, eilėraščiuose vulgariai buvo išjuokiamas tikėjimas.
Pavyzdžiui: IXb klasės mokytoja surežisavo spektaklį, išjuokiantį šv. Mišių Auką. Tame spektaklyje mokinukė, apsigaubusi ploščiumi, su Kryžiais ant pečių ir ant krūtinės, išjuokė šv. Mišias, pradedant giesme „Pulkim ant kelių", švęstu vandeniu pašlakstymą, šv. Mišių aukojimą, pakylėjimą (Konsekraciją), Šv. Komuniją. Tame spektaklyje buvo naudojamas indas, panašus į taurę, pridėtas saldainių, ir imituotas šv. Komunijos dalijimas.
Šių metų kovo mėn. 12 d. „Tiesoje" korespondentas Bernardas šaknys kelia protesto balsą prieš Lyduvėnų vidurinės mokyklos fizikos mokytoją, kuris mokinį už neišmokimą pamokos savotiškai nubaudė. Leido kitiems mokiniams apsileidėliui užmauti maišą ant galvos, po to mušė pats mokytojas ir kiti mokiniai.
Tas korespondentas pastebi: „Mokykla — tai mokslo ir šviesių idealų pasaulis. Čia vaikas, paauglys, jaunuolis mokosi pagarbos kitiems. Jokios kalbos, jokios minties mokyklos rūmuose negali būti apie piktumą, auklėtinio skriaudimą, žeminimą."
Kaip Skaudvilės Katalikų Bažnyčios klebonas savo ir savo parapijiečių, kurių vaikai mokosi Skaudvilės vidurinėje mokykloje, vardu reiškiu protestą, kad kai kurie bedieviai mokytojai taip barbariškai išjuokia tikinčių vaikų ir jų tėvų tikėjimą. Toks moralinis vaikų luošinimas yra daug blogesnis dalykas už fizinės bausmės vartojimą. Mes, tikintieji, esame apstulbę, kad bedieviai yra praradę bet kokį saiką, o tuo pačiu iškyla mums nauojoje šviesoje bažnyčių plėšimas, Švč. Sakramento išniekinimas, kunigų užpuolimai ir net žudymo faktai. Tokie primityvūs ir grubūs ateistiniai renginiai papildo anų nusikaltimų kadrus.
Prašau sudrausti įsisiautėjusius Skaudvilės vidurinės mokyklos bedievius ir imtis visų priemonių, kad panašūs renginiai nebepasikartotų, nes jie nedaro garbės nei ateistams, nei Tarybų valdžiai.
Skaudvilės klebonas kun. V. Vėlavičius
Skaudvilė, 1981.IV.5
* * *
Pilviškiai (Vilkaviškio raj.) 1981 m. vasarą Pilviškių bažnyčioje pradėjo giedoti vaikų choras, sukeldamas rūpesčių Pilviškių vidurinės mokyklos mokytojams. Prasidėjus naujiems mokslo metams, jie ėmėsi priemonių chorelį išvaikyti, šiame darbe ypatingai pasižymėjo mokyklos pionierių vadovė mokyt. Bakaitienė. Jolantos Valinskaitės (Vila kl.), Irmos Baukutės (Va k.) ir Astos Kvirevičiūtės perauklėjimui mokyt. Bakaitienė panaudodavo šokių ratelio repeticiją ar net eilinį susitikimą gatvėje.
Mokytoja V. Mekšrienė auklėtinei Kristinai Staugaity-tei (VIa kl.) draudė giedoti bažnyčioje, o mergaitės motiną įkalbinėjo, kad ši neleistų dukros į bažnytinį chorą.
* * *
Pagiriai (Kėdainių raj.) 1981 m. spalio 5-6 dienomis į Kėdainių prokuratūrą buvo kviečiami Pagirių vidurinės mokyklos mokiniai: ketvirtokė Rasa Grigaitytė ir penktokai — Lina Kilijonaitė, Vida Vyšniauskaitė, Darius Vilčinskas. Į prokuratūrą nuvyko tik L. Kilijonaitė ir V. Vyšniauskaitė. Mergaites klausinėjo, kas mokė katekizmo, poterių, liepė visa tai parašyti raštu ir pasirašyti.
Parapijiečiai, pasipiktinę tokiu valdiškų bedievių elgesiu, išsiuntė pareiškimą Lietuvos komunistų partijos CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui, kuriame protestuoja prieš tokį tikinčių vaikų persekiojimą ir reikalauja garantuoti tėvų teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus.
Po pareiškimu pasirašė 33 Pagirių tikintieji.
* * *
Kybartai (Vilkaviškio raj.) 1981 m. lapkričio 16 d. Kybartų vid. m-klos X kl. mokinė Vida Merkevičiūtė buvo iškviesta į mokyklos direktoriaus Jono Dirvonskio kabinetą. Pakeliui pas direktorių auklėtoja Aldona Strakauskaitė gąsdino mergaitę, jog už tai, kad lapkričio 14 d. buvo Vilkaviškyje pas draugę D. Kelmelytę ir šventė gimtadienį — gali būti išvežta ten, „kur baltos meškos".
Mokyklos direktorius J. Dirvonskis teiravosi, kaip mokinė lapkričio 14 d. pakliuvo į miliciją. V. Merkevičiūtė paaiškino, jog pradėjus švęsti gimtadienį, įsibrovė milicininkai ir keletas saugumiečių ir, pasakę, kad „išsiaiškinę asmenybes" paleis, visus nusivežė į skyrių.
Įsikaršiiavęs m-los direktorius klausinėjo mokinės, kaip vadinasi jų būrelis, kas vadovauja. Merkevičiūtei atsakius, kad jaunimas šventė gimtadienį ir ji jokio būrelio nežino, Dirvonskis išvadino mokinę valkatą ir pagrasino 10 metų laisvės atėmimu.
Lapkričio 18 d. raštinėje Vidą Merkevičiūtę pakartotinai tardė atvykęs čekistas ir mokyklos direktorius J. Dirvonskis.
Čekistas domėjosi, kas mokinę pakvietė į gimtadienį, ar buvo ten kunigas, ar mergaitė buvo Vytauto Didžiojo minėjime Trakuose, Šiluvoje ... Į klausimus, liečiančius draugus, Vida pasakė neatsakinėsianti. Mokytoja Aldona Strakauskaitė ir direktorius J. Dirvonskis labiausiai piktinosi, kad Kelmelių bute ant sienų kabojusi vytis ir Lietuvos kunigaikščių paveikslai. Auklėtoja Strakauskaitė įsakė, kad tokios gimimo dienos, į kurias įsikiša saugumas, būtų paskutinės ir pažadėjo, jog už padarytą „nusikaltimą" mokinei Vidai Merkevičiūtei bus sumažintas elgesio pažimys iki nepatenkinamo.
* * *
Vilkaviškis. 1981 m. spalio 28 d. Vilkaviškio VIIIa kl. mokiniui Arvydui Juškai direktorius Lisauskas prieš visą klasę pasakė: „Tu apdergei mokyklą, o man reikės nulaižyti!"
Direktorius, nusivedęs į kabinetą, tardė mokinį, kodėl jis ėjęs į Šiluvą ir kartu džiaugėsi, kad maldininkai buvo sulaikyti, o kaltinamajam liepė rašyti pasiaiškinimą, bet jis atsisakė. Tą pačią dieną VlIIa kl. auklėtoja Durneikienė, komjaunimo susirinkime aiškino, jog Arvydas Šiluvoje norėjęs nuversti tarybų valdžią.
Spalio 30 d. direktorius Lisauskas tardė Arvydo tėvą, bet tėvas į klausimus beveik neatsakinėjo. Tą pačią dieną Arvydą iškvietė į vaikų kambarį. Nuėjo su tėvu. Jų laukė vaikų kambario inspektorė ir keletas čekistų. Vėl pasipylė klausimai ir liepė rašyti pasiaiškinimą, bet Arvydas ir šį kartą drąsiai atsisakė tai daryti.
Tada Arvydą ėmė iškvietinėti iš pamokų, norėdami palaužti berniuko valią, bet jį padaryti išdaviku nepavyko.
* * *
Medingėnai (Plungės raj.) 1981 m. rugsėjo 20 d. grupė moksleivių-talkininkų, atvykusių iš Klaipėdos, sustoję ant šventoriaus, rūkydami pūtė dūmus į kun. Paliuką, einantį su Švč. Sakramentu atlaidų procesijoje aplink bažnyčią. Be to, jie grubiausiai keikėsi, spjaudė, juokėsi ir tyčiojosi iš tikinčiųjų, einančių procesijoje. Kartu su jais buvo ir vadovas, kuris matomai skatino jaunimą reikšti savo neapykantą religijai ir tikintiesiems.
* * *
Šilutė. Šilutės III-čios vid. m-los pradinių klasių mokyt. Bardauskienė prievarta rašo vaikus į spaliukus. 1981 m/m pradžioje Albina Dudonienė perspėjo mokyt. Bardauskienę, kad jos sūnų, I-mos kl. mokinį Alvydą Dudonį nerašytų į spaliukus. Mokyt. Bardauskienė atsakė:
— Aš vistiek įrašysiu, kad ir nesutinki. Jis turi būti spaliukas.
Lapkričio 14 d. buvo paskelbta mokyklos spaliukų šventė, ir visus vaikus turėjo surašyti į spaliukus. Tą dieną Dudonienė sūnaus neleido į mokyklą, kad neįrašytų į spaliukus. Į namus atėjo mokyt. Stankuvienė, direktoriaus pav. mokyt. Griciūnienė ir mokyt. Bardauskienė. Jos pradėjo agituoti motiną leisti vaiką į „taip brangią vaikų šventę". Motina užprotestavo; jos sūnus ne spaliukas ir jis į tą „šventę" neis. Mokytojos mėgino auklėti motiną, bet ši jokiu būdu nesidavė ateistų prievartai.
* * *
Veisiejai (Lazdijų raj.) 1981 m. spalio 21 d. Veisiejų vid. m-klos XI kl. mokinys Mindaugas Judeikis buvo iškviestas į direktoriaus kabinetą, kur jį pasitiko čekistas leit. Algis Gylys. Pasiteiravęs apie sveikatą, aiškino, kad nori ne užverbuoti, kaip kad daugelis galvoja, o tik draugiškai pasikalbėti. Gylys teiravosi, kur Mindaugas galvoja mokytis, stebėjosi, kodėl nesiruošia siekti aukštojo mokslo, o ketina rinktis profesinę mokyklą. Mokiniui paaiškinus, kad dėl sunkių materialinių sąlygų apie aukštąjį mokslą negali svajoti, čekistas kalbėjo:
— Suprantama, sąlygos sunkios . . . Turi tikinčią mamą . . . Tavo mama tokia pat fanatikė, kaip ir mano . . . Bet aš nebijau nei kad „Aušroje" ir „Kronikoje" parašys, nei kad Vatikanas praneš. Antai pranešė, kad aš Gudeliuose kryžių nugrioviau, o tuo tarpu manęs ten nė kvapo nebuvo . . . (šis akiplėšiškas išsigynimas, esant įvykio liudininkams, labai atitinka sovietinę melo ir tiesos sampratą: tiesa yra tai, kas naudinga kompartijai).
Pasiteisinęs čekistas ėmėsi kitos temos:
— Tu protingas vyras. Tu negalvok, kad viskas ir toliau taip bus. Eisenos į Šiluvą iš pradžių buvo kitokios, o dabar pasidarė grynai politinės, antitarybinės. Taip toliau nebus: prireiks visus kunigus į kalėjimus sodinti, grąžinti Stalino laikus . . . Mes viską žinom! Žinom, kad ir susirinkimas Leipalingyje buvo. Tiesa, nežinau, ar tu ten buvai, bet dar sužinosiu. Tu galvoji stoti į Kunigų seminariją. Nejstosi, neleisim! Būtum reakcingu kunigu.
Mindaugas paaiškino, kad be legalios Kunigų seminarijos yra dar pogrindinė. Čekistas pabandė suniekinti:
— Na žinoma, yra. Bet tu supranti, kokie ten kunigai — savo parapijos neturi, nieko neuždirba, pastumdėliai ... Ir dėl mokslo pagalvok! Galėtume padėti įstoti į aukštąją, jei atsisakytum veiklos. O dabar tu aiškiai prieš tarybų valdžią. Galvoji nežinom, kad skaitai ir platini pogrindžio spaudą? Viską žinom, bet vis dar neliečiam. Kitas mano vietoj tave jau seniai būtų sutvarkęs . . .
Baigdamas čekistas priminė, kad pokalbis turi pasilikti tik tarp jų dviejų. Iškviestasis nusijuokė:
— Jau pradėdamas kalbėti žinojote, kad jis neliks tarp mūsų.
* * *
Prienai. 1981 m. balandžio 19 d. — per šv. Velykas Prienų parapijos jaunimas, pagal seną tradiciją, aplankė senelių namuose gyvenančius senukus, iš kurių 70 procentų tikintys. Senelių veidai nušvito džiaugsmu, kai jaunimas jiems pagiedojo keletą Velykinių giesmių ir visiems įteikė kuklias dovanėles: margučius, pyragaičius ir pan.
Tas nepatiko senelių namų direktoriui Proškui ir kai kurioms darbuotojoms. Jie ėmė jaunuolius gaudyti, kad susodintų į mašiną. Pagavo tik J. Kazlauskaitę, o iš jos sesutės Marytės atėmė dviratį.
II vid. m-klos direktoriaus pav. Kuras miestelyje sulaikė mokines — M. Gudaitytę, L. Banytę ir Vidą Kaminskaitę. Mergaites nuvedė į milicijos skyrių, kur pareigūnai jas gąsdino, uždarę net vienutėse, o po to tardė, kas daugiau iš jaunimo buvo senelių namuose?
Į miliciją atėję mergaičių tėvai: Kaminskas, Kazlauskienė ir Banienė drąsiai reikalavo nurodyti vaikų sulaikymo priežastį ir vaikus paleisti. Milicijos pareigūnai, nieko nepaaiškinę, mergaites paleido, tik prieš tai nepilnamečių inspekcijos darbuotoja Zoveckienė surašė mergaičių ir jų auklėtojų pavardes.
Mokykloje IXa kl. auklėtoja D. Netkevičienė per pamokas tyčiojosi iš L. Banytės ir kitų mergaičių, kam jos aplankė senelius.
* * *
Šilutė. Šilutės gyventoja Kazė Maksvytienė, išaugusi katalikiškoje šeimoje, toje pat dvasioje auklėja ir savo tris sūnus, besimokančius Šilutės I vid. m-loje. Matydama, kad bedieviškų organizacijų nariai švarko atlape nešioja ženkliukus, motina savo sūnums įsegė po kryželį.
1981 m. spalio 12 d. pertraukos metu iš vyriausio Maksvytienės sūnaus Lino Maksvyčio (IV kl.) mokyt. Staškuvienė bandė jėga atimti kryželį. Mokyklos direktorė ne tik kad nepasmerkė tokio mokyt. Staškuvienės elgesio, bet ir pati ėmė šmeižti, įžeidinėti mokinį Lina Maksvytį, jo broliukus ir motiną.
Spalio 21 d. mokyklos direktorės Dobranskienės pavedimu mokyt. Vilkis tris Maksvyčių vaikus: Liną (IV kl.), Stasiuką (Ik kl.) ir Simą (Ia kl.) už kryželių nešiojimą nuvedė į Šilutės raj. VR skyriaus vaikų kambarį.
Keturios uniformuotos darbuotojos prirūkytame kambaryje apklausinėjo Liną:
— Kuo žadi būti užaugęs?
— Nežinau. Dar mažas esu, — atsakė berniukas.
— Tikriausiai būsi kunigas?
— O gal būsiu ir kunigas.
— Ne! Tu kunigu nebūsi! Baigsi 8 klases, direktorė išbrauks tave iš mokyklos ir nukreips į žemės ūkio technikumą.
— Tada baigsiu technikumą.
— Ar patarnauji Mišioms bažnyčioje?
— Patarnauju.
— Parašysime klebonui raštą, kad tu esi melagis ir tave iš patarnautojų atleis. Kaip klebono pavardė?
— Aš nežinau.
— Tu esi grynas durnelis, kvaišelis, kad nežinai. Pasakyk, kuomet nusikabinsi kryžių?
— Tada, kada direktorė mamytės nebešmeiš.
— Matai koks kerštininkas! Prižadėk, kad nusikabinsi. Jei ne, įtrauksime į įskaitą ir išvešime į koloniją.
Linui Maksvyčiui pradėjus verkti, išsikvietė jaunesniuosius broliukus — Stasiuką ir Simuką.
— Tai jums mamytė liepė mokytojų neklausyti?
— Mamytė liepė mokytojų klausyti. Tik kai lieps nusiimti kryželį, neklausyti, — atsakė abu berniukai.
Ir mažuosius vaikų kambario darbuotojos gąsdino kolonija. Po to darbuotojos surašė aktą ir liepė Linui pasirašyti. Jaunesnieji broliukai pasirašyti nemokėjo, jiems liepė vietoj parašo padėti kryželius.
* * *
Adakavas (Tauragės raj.)
Lietuvos KP pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui
Pil. Jadvygos Grigaitienės,
Marijos Lauraitienės ir
Jono Griškaus
S k u n d a s
š.m. spalio mėn. viename „Valstiečių laikraščio" numeryje buvo straipsnis „Anonimas meluoja". Tarp kita ko straipsnio autorė S. Mickuvienė rašė:
— Dar vienas panevėžietis, pasivadinęs „Sakalu", išsijuosęs juodina mokytojus, kurie neva užgaulioja tikinčiųjų tėvų vaikus. Kur? Kokioje mokykloje? Koks mokytojas? Apie tai — nė žodžio. Žino, puikiai žino, kad jeigu parašysi konkrečiai, jei nurodysi savo pavardę, tai redakcija būtinai aiškinsis. O tada bus labai nesmagu, negražu, nes šie „faktai" išlaužti iš piršto.
Mes norime Jums papasakoti keletą tikinčiųjų vaikų ir jaunimo diskriminavimo faktų.
Tauragės raj. Adakavo aštuonmetės mokyklos direktorė Aldona Žąsytienė, pažeisdama TSRS Konstituciją, kuri visiems TSRS piliečiams garantuoja tikėjimo ir sąžinės laisvę, pamokų metu pašiepia mūsų vaikus už bažnyčios lankymą. Pav., Algimantą Lauraitį — VII kl. mokinį, išjuokė:
— Ko tu eini į bažnyčią? Tau Dievas nepadeda.
Antaną Grigaitį, IV kl. mokinį, pamokų metu pašiepė:
— Ar jau kunigo skvernus pabučiavai?
Arvydą Griškų, IV kl. mokinį, pravardžiuoja „bažnyčios šluotražiu".
Mies, tikintieji tėvai, esame labai pasipiktinę tokiu direktorės Aldonos Žąsytienės elgesiu su mūsų vaikais.
1981 m. spalio 31 d.
* * *
