Kodėl atsirado „LKB Kronika"?
Lygiai prieš 10 metų, t.y. 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis „LKB Kronikos" numeris. Tai buvo labai kuklus leidinėlis, nutaręs informuoti Tėvynę ir pasaulį apie Lietuvos tikinčiųjų diskriminaciją ir pastangas išsikovoti religinės laisvės minimumą. Kodėl ji pasirodė 1972 metais?
Stalino represijos prieš Katalikų Bažnyčią ilgam laikui sukūrė pasyvumo atmosferą kunigijos tarpe. Bažnytinė hierarchija buvo įsitikinusi, kad „prieš vėją nepapūsi", ir klusniai vykdė visus sovietinės valdžios reikalavimus, o partijos viršūnės planavo vis greitesnį Bažnyčios likvidavimą. Septintame dešimtmetyje už menkiausią „prasižengimą" prieš slaptas sovietinės valdžios instrukcijas kunigams būdavo uždraudžiama eiti pareigas; Kunigų seminarija buvo tiek suvaržyta, jog kasmet gailėdavo priimti vos 5 kandidatus. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis jautėsi esąs „caras ir dievas", galįs terorizuoti kunigus ir ordinarus.
Tuo pačiu metu Lietuvos kunigų tarpe vis labiau brendo mintis, jog negalima sėdėti, susidėjus rankas, nes sovietinė valdžia visus uždusins. Ką daryti? Atsakymą davė Maskvos disidentai, drąsiai išstodami su savo idėjomis, pareiškimais, knygomis ir leidiniais. Tai buvo pirmas prisikėlimo varpo dūžis, pažadinęs daugelį iš baimės letargo ir šaukiantis: gana tamsos ir miego! Reikia kovoti, reikia sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Bažnyčią ir tikinčiuosius išvilkti į šviesą, — tegul visas pasaulis pamato tironiją, o gal šviesoje bus nepatogu daryti niekšybes.
1968 m. kunigai pradėjo protestuoti prieš Kauno Kunigų seminarijos suvaržymą. Sovietinė valdžia į kunigų pareiškimus reagavo tik represijomis: KGB tardymais, pašalinimais iš kunigiško darbo ir net teismais. Vienas po kito už kunigiškų pareigų atlikimą (vaikų katekizaciją) buvo nubausti kunigai — kun. Antanas Šeškevičius, kun. Juozas Zdebskis ir kun. Prosperas Bubnys, šie teismai buvo paskutinis ir svarbiausias impulsas kuo greičiau pradėti leisti pogrindinį leidinį.
„LKB Kronikos" pradžia
1971 m. prasidėjo svarstymai, koks turėtų būti leidinys, kaip jį paruošti, kaip padauginti ir t.t. Pirmajame variante leidinys turėjo būti panašus į vėliau pasirodžiusį „Dievas ir Tėvynė". Net pavadinimą turėjo — „Vivos voco!" (Gyvuosius šaukiu). Jo tikslas turėjo būti — žadinti katalikų sąmoningumą, kelti iš susnūdimo, raginti kovoti už Dievo, Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Pagaliau apsistota prie minties, jog iškalbingiausia yra faktų kalba. Tai nulėmė ir pavadinimą — „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika".
Pirmajam numeriui medžiagos buvo. Iškilo klausimas, kaip toliau rinkti persekiojimo faktus, kad KGB leidinio nesunaikintų pačioje jo užuomazgoje. Pradžioje sunkenybių buvo daug, bet, kai „LKB Kronika" pradėjo plisti po Lietuvą, tikintiesiems apie ją sužinojus per radiją, vis daugiau medžiagos pasiekdavo redakciją. „LKB Kronika" būdavo perrašinėjama rašomąja mašinėle, dauginama elektrografiniu būdu ir platinama per pačius patikimiausius asmenis, o iš jų į redakciją plaukė vis daugiau ir daugiau informacijos.
Byla „LKB Kronikai"
Kai tik „LKB Kronika" pradėjo plisti po Lietuvą, ji pateko ir į KGB rankas. 1972 m. liepos 5 d. jai buvo užvesta byla Nr. 345, kuri dar neužbaigta iki šiolei. Nuo bylos Nr. 345 buvo atskirta daug kitų bylų, kurios lietė „LKB Kronikos" dauginimą bei platinimą. Siekdama likviduoti „LKB Kroniką", KGB įvykdė daugybę kratų. Per 10 metų už „LKB Kronikos" dauginimą ir platinimą buvo nubausti šie asmenys:
1. Petras Plumpa-Pluiras — suimtas 1973 m. ir nuteistas 8 m. laisvės atėmimo (griežto režimo)
2. Juozas Gražys — suimtas 1974 m. ir nuteistas 3 m. bendro režimo
3. Virgilijus Jaugelis — suimtas 1974 m. ir nuteistas 2 m. bendro režimo
4. Jonas Stašaitis — suimtas 1973 m. ir nuteistas 1 m. bendro režimo
5. Povilas Petronis — suimtas 1973 m. ir nuteistas 4 m. (griežto režimo)
6. Nijolė Sadūnaitė — suimta 1974 m. ir nuteista 6 m. (3 m. griežto rež. ir 3 m. tremties)
7. Sergiejus Kovaliovas — suimtas 1974 m. ir nuteistas 10 m. (7 m. griežt. rež. ir 3 m. trem.)
8. Vladas Lapienis — suimtas 1976 m. ir nuteistas 5 m. (3 m. griež. rež. ir 2 m. tremties)
9. Jonas-Kastytis Matulionis — suimtas 1976 m. išbuvęs KGB izoliatoriuje 9 mėn. ir nuteistas 2 m. lygtinai
10. Ona Pranskūnaitė — suimta 1977 m. ir nuteista 2 m. (bendr. režimo)
11. Ona Vitkauskaitė — suimta 1980 m. ir nuteista 1,5 m. (bendr. rež.)
12. Genė Navickaitė — suimta 1980 m. ir nuteista 2 m. (bendr. rež.)
13. Povilas Buzas — suimtas 1980 m. ir nuteistas 1,5 m. (bendr. rež.)
14. Anastazas Janulis — nuteistas 1980 m. ir nuteistas 3 m. (griež. rež.)
Leidinio bendradarbiai
Jei prieš 10 metų „LKB Kronika" turėjo vos kelis bendradarbius, tai šiandien jų labai daug ir Tėvynėje, ir už jos ribų. Vieni iš jų renka faktus, rašo straipsnius-, kiti juos žinomais keliais persiunčia Kronikos redakcijai. Paruoštas leidinys perrašinėjamas, dauginamas ir platinamas.
Labai daug šaunių bendradarbių „LKB Kronika" turi užsienyje. Vieni jų leidinį verčia į anglų, prancūzų, italų ir kt. kalbas; kiti — medžiagą perspausdina įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, treti — siuntinėja įvairioms įstaigoms bei organizacijoms. Daugumos bendradarbių pavardžių „LKB Kronika" nežino, bet jaučia jų moralinį artumą. Jei ne šimtai idealistų Tėvynėje ir Vakaruose, „LKB Kronikos" arba nebūtų, arba ji būtų silpna ir neįtakinga. Todėl „LKB Kronikos" redakcija visų engiamų Lietuvos katalikų vardu visiems, visiems — čia ir ten — taria nuoširdų ačiū! Ačiū ir tiems, kurie Kroniką nuolat lydi savo malda!
Kas yra priešai?
Svarbiausias „LKB Kronikos" priešas — sistema, norinti pavergti net žmogaus dvasią, šitos sistemos viršūnės planuoja dvasinį tikinčiųjų genocidą, o pirmaeiliai jo vykdytojai — KGB darbuotojai. Žodis „Kronika" jų lūpose virtęs beveik keiksmažodžiu.
Tarp tolimesnių „LKB Kronikos" nedraugų rasime visus KGB užverbuotus kolaborantus, neišskiriant net kunigų, nes jiems anksčiau reikėjo bijoti tik KGB, o dabar dar ir viešo pasaulio teismo.
„LKB Kronikos" priešais tapo visi — mokytojai, pirmininkai ir pavaduotojai, — kurie už lešienės lėkštę pardavė savo pirmgimystę — Tėvynę, Bažnyčią ir savo sąžinę. Jie visi norėtų dirbtinos ramybės, — kad „LKB Kronika" nedrumstų jų sąžinių ir kad jų juodi darbai liktų istorijos tamsoje.
Tai, kas stebina
„LKB Kronikos" gyvavimas per ištisą dešimtmetį sistemoje, kurioje pilna šnipų, ginkluotų geriausia sekimo technika, išdavikų ir pataikūnų — yra beveik stebuklas. Pradžioje, jei pasiseks, redakcija planavo geriausiu atveju išleisti kokį dešimtį numerių ir sėsti į kalėjimą. Kaip atsakymą čia norėtųsi pacituoti T. Karolio Garucko, S.J. žodžius, adresuotus labai sunkiu „LKB Kronikos" redakcijai momentu: „Dievas laimino pradžią, laimins ir pabaigą".
„LKB Kronika" stebina savo tikslumu. Per 10 metų ji surinko daugybę informacijos. Natūralu, jei į leidinį būtų įsibrovę nemaža klaidų, kurias redakcija visada buvo pasiruošusi atšaukti. Tikrai stebėtina, — net KGB, sugebanti viską iššniukštinėti, nesugebėjo faktais sukompromituoti leidinio, o teismuose turėdavo tenkintis falsifikacijomis ar demagogiškais tvirtinimais, jog „Kronika" skleidžianti „šmeižtus ir prasimanymus". „LKB Kronikos" tikslumas remiasi jos bendradarbių giliu tikėjimu, sąžiningumu ir supratimu, kad prieš melą ir tironiją galima kovoti tik tiesos ginklais.
Priekaištai
„LKB Kronika" per 10 metų girdėjo nemaža priekaištų. Buvo žmonių, norėjusių panaudoti „LKB Kroniką" savo tikslams ir nukreipti ją nuo pagrindinio uždavinio — ginti Dievo garbę, Bažnyčios teises ir sąžinės laisvę. Buvo ir tokių, daugiausia iš kunigų tarpo, pageidavusių, kad „LKB Kronika" rašytų tik apie kovingų bedievių — mokytojų, partiečių ir panašių asmenų — fanatišką veiklą prieš tikinčiuosius, o nutylėtų tai, kad kai kurie dvasiškiai ne mažiau, o gal net daugiau savo kolaboravimu su KGB kenkia Bažnyčiai bei tikintiesiems. „LKB Kronika" savo puslapiuose paliesdavo tik tuos kunigus-kolaborantus, kurių piktinantis elgesys seniai jau bodavo žinomas plačioms tikinčiųjų masėms, kurie terorizavo jaunimą bei tikinčiuosius arba kurie bandydavo tokia kaina kopti į bažnytinės hierarchijos viršūnes.
Ar galėjo „LKB Kronika" vienoje akyje matyti krislą, o kitoje — nematyti rąsto?
„LKB Kronikai" trūksta meilės!", „Kronika" ardo kunigų vienybė!" — taip rėkė ir teberėkia KGB užverbuoti kolaborantai. Ar gali „LKB Kronika" vardan netikros meilės vienam ar kitam KGB kolaborantui, atsisakyti meilės Bažnyčiai ir milijonams tikinčiųjų, kurie buvo ir tebėra skriaudžiami bei persekiojami?
Leidinio sunkenybės
Šito netrūksta. Daugelis net gerų tikinčiųjų bijo pateikti žinias apie savo persekiojimus, nes KGB kiekvieną, apie kurį rašo „Kronika", apkaltina kaip jos bendradarbį. Nesąmoningi tikintieji geriau linkę tylėti, užmiršdami, jog tylėjimas — netiesioginis bendradarbiavimas su KGB, padedantis keroti niekšybėms. Jei ne ši tikinčiųjų baimė, tai „LKB Kronika" kur kas išsamiau nušviestų dabartinę Lietuvos tikinčiųjų padėtį. Džiugu, kad per 10 metų ši baimė pas daugelį išnyko.
„LKB Kronikos" nauda
Jeigu tikintieji nebūtų jutę „LKB Kronikos" pozityvios įtakos dabartiniame Lietuvos tikinčiųjų gyvenime, tai ji nebūtų tapusi tokia populiari ir įtakinga. Tiesa, ji nepadarė stebuklo, bet daug kur prievarta tapo atsargesnė ir žengė žingsnį atgal. Todėl neperdėtai galima teigti, kad „LKB Kronika" drauge su kitais veiksniais prisidėjo, kad šiuo metu Lietuvos tikintieji yra sąmoningesni, gerieji kunigai vieningesni, o kolaborantai — nevaikšto iškėlę galvas, kaip tai buvo per kelis pirmuosius pokario dešimtmečius.
Kokie planai ateičiai?
Dievui laiminant ir sąmoningiems katalikams bei kunigams remiant, „LKB Kronika" eis ir toliau, išlikdama savo esme tokia, kokia ji buvo per pirmąjį dešimtmetį.
Visiems dėkodama, „LKB Kronika" pirmoje eilėje prašo maldos, drąsos ir krikščioniško sąmoningumo.
