VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA
Vilnius. 1972 m. pabaigoje buvo išspausdintas Šventasis Raštas - Naujasis Testamentas maždaug 10000 egzempliorių tiražu. 1973 m. vasario mėnesį kunigai galėjo jį pasiimti iš kurijų. Mažesnių parapijų klebonai gavo tik po kelis egzempliorius. Didesnėms parapijoms teko po 10 egz. iki 20. Kalbama, kad vidutiniškai parapijai teko po 10 egzempliorių. Du Šv. Rašto egz. skiriami parapijos bažnyčiai, du — kiekvienam kunigui, o likusius klebonas turi teisę išdalinti savo nuožiūra aktyvesniems katalikams. Vienam katalikui vidutiniškai tenka Šv. Rašto vienas lapas!...
Pasakojama, kad spausdinant „Vaizdo" spaustuvėje Šventąjį Raštą, darbininkų kolektyvas buvo parinktas tik iš partiečių. Nepaisant jų „ištikimybės" valdžiai, nemažas skaičius Šventojo Rašto iš spaustuvės dingo.
Pasirodžius Šventajam Raštui, kai kurie Vilniaus ateistai, apsimetę katalikais, bandė iš klebonų nupirkti Šv. Raštą, kad kuo mažiau jo patektų tikintiesiems.
Vieni katalikai Šv. Raštu džiaugėsi, kiti kritikavo vertimą, o treti sakė: „Laimėta už vieną rublį, o pralaimėta už dešimtį." Juk toks mažas Šv. Rašto tiražas praktinės naudos beveik neduos, o tarybinė valdžia juo pasinaudos savo propagandai — žiūrėkite, kokia spaudos laisvė Tarybų Lietuvoje!
Labai daug (tikslių žinių neturime) Šv. Rašto egzempliorių pasiėmė Partijos Centro Komitetas. Daug Šv. Rašto knygų, propagandos tikslais, pasiųsta į užsienį lietuviams, aukštiems Katalikų Bažnyčios atstovams ir kt. Daug Šv. Rašto egz. teko krikščionims nekatali-kams, keletas šimtų palikta kunigų seminarijai.
J. E. vysk. R. Krikščiūnas, kalbėdamas Lietuvos kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto ataskaitiniame - rinkiminiame plenume, pasakojo, kad „katalikai Lietuvoje leidžia sau reikalingas religines knygas. .. Štai dar spaustuvės dažais tebekvepia labai reikšmingas leidinys — „Šventojo Rašto Naujasis Testamentas". Vyskupo kalba sukėlė katalikų reakciją: „Mes neturime jokių religinių knygų!" Štai kodėl atsirado Lietuvos katalikų pareiškimas Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui K. Tumėnui.
Iš įvairių Lietuvos kampelių į knygyną „Knyga — paštu" pasipylė daugybė prašymų: „Atsiųskite Šv. Raštą." Deja, visiems atsakymas buvo neigiamas.
