1983 m. spalio 5 d. į Vilniaus saugumo komitetą tardymui, kaip liudininkas kun. Sigito Tamkevičiaus byloje, buvo iškviestas jo Ekscelencija tremtinys vyskupas Julijonas Steponavičius.
Tardymo metu vyskupas J. Steponavičius atsisakė būti liudininku kun. S. Tamkevičiaus byloje ir pareiškė, kad, kaip vyskupas, jis gali tik didžiuotis tokiu kunigu, bet jokiu būdu jo neniekinti.
Į klausimus, ar matęs „Kroniką", ar neprisidėjęs prie Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto dokumentų rašymo ir t.t., vyskupas atsisakė kalbėti. Tardymas truko apie 3 valandas. Po tardymo protokolu vyskupas J. Steponavičius nepasirašė.
Čekistas, išleisdamas vyskupą J. Steponavičių pietų pertraukai, pasiliko jo pasą ir įsakė 15 val. prisistatyti į saugumą. Po pietų tardytojas ir dar vienas čekistas prikaišiojo ir mokė vysk. J. Steponavičių, kam šis priimąs pas save kunigus, tikinčiuosius ir šiaip įvairius interesantus, barė, kad remias Tikinčiųj ų teisėms ginti katalikų komitetą, pogrindžio leidinį „Kroniką", kodėl nenori ramiai gyventi, kam rūpinasi ne savo reikalais ir panašiai. Toks pokalbis tęsėsi 1,5 valandos.
* * *
Lazdijai. 1983 m. rugpjūčio 8 d. į Vilniaus saugumą pas tardytoją Marcinkevičių buvo iškviestas Lazdijų parapijos klebonas kun. Vincas Jalinskas. Tardymo metu buvo pateikti klausimai: Kaip apibūdinate suimtąjį kun. Sigitą Tamkevičių? Ar girdėjote jo sakomų pamokslų, ar juose nebuvo šmeižiama tarybinė santvarka? Ar teko dalyvauti Kybartų bažnyčioje Kalėdų šventėje vaikams suruoštoje eglutėje, kas buvo seneliu? Tardytojas Marcinkevičius kaltino S. Tamkevičių žinių į užsienį perdavimu, domėjosi „LKB Kronika", teiravosi, kas leidinį leidžia, ar tardomojo manymu, kun. S. Tamkevičius nebuvo jos redaktoriumi. Kun. V. Jalinskas paaiškino, kad „Kroniką" rašo, leidžia, daugina bei platina liaudis. Atmesdamas tardytojo kaltinimą, jog Kybartų bažnyčioje buvo suruoštas Eucharistinis susirinkimas, kun. V. Jalinskas pabrėžė, kad tai vyko Eucharistiniais metais ir kun. S. Tamkevičius darė tai, ko reikalavo Bažnyčia ir jos vyskupai. Jei jau ir minėtas „nusikaltimas" tapo nusikaltimu, tai atidžiai stebėkite, nes šie metai paskelbti gerumo metais, todėl ne vienoje bažnyčioje ta proga gali būti suruošti panašūs „nusikaltimai", — panašiai kalbėjo tardomas kun. V. Jalinskas. Tardymo metu kun. V.Jalinskas reikalavo paleisti kun. S. Tamkevičių, kaip nepadariusį jokio nusikaltimo, o į tardytojo Marcinkevičiaus klausimą, kaip būtų reaguojama, jei kun. S. Tamkevičių paleistų, atsakė, kad tai būtų vienas iš geriausių variantų, nes kunigai ir tikinti liaudis pasipiktinusi tokiu valdžios elgesiu. Kun. Alfonsui Svarinskui melagingai primetėt pokario metus, o įdomu, ką primesit kun. S. Tamkevičiui, jis juk gimęs iš darbininkų šeimos ir jau po karo, augo našlaičiu, baigė jūsų, tarybinę mokyklą ... Jei jau taip, tai jūs galite ir bet kurį kitą, sąžiningai atliekantį savo pareigas kunigą suimti ir nuteisti, — ne kartą tardymo metu stebėjosi kun. V. Jalinskas.
* * *
Bartininkai (Vilkaviškio raj.). 1983 m. rugsėjo 30 d. į Vilniaus KGB pas tardytoją V. Baumilą buvo iškviestas Bartininkų parapijos klebonas kun. Antanas Liubšys. Saugumietis jį apklausinėjo kaip liudininką kun. Sigito Tamkevičiaus byloje. į klausimą, kaip vertina kun. S. Tamkevičių kaip žmogų ir kunigą, kun. A. Liubšys atsakė, kad tai ypatingai aukštos moralės ir gilios dvasios žmogus, kad Lietuvai reikia daugiau tokių kunigų. Atsakydamas į klausimą, ar myli ir gerbia kun. S. Tamkevičių žmonės, tardomasis patvirtino, kad suimtąjį kunigą labai myli ir gerbia visi jį pažinojusieji tikintieji ir kunigai.
Pasirašyti po tardymo protokolu kun. A. Liubšys atsisakė. Tuomet tardytojas susinervino ir paklausė: „Kodėl jūs nenorite pasirašyti, juk jūsų parodymai apie kun. S. Tamkevičių tik teigiami ir byloje gali pasitarnauti jo naudai?" „Niekas negali pasitarnauti jo naudai, nes jūs teisiate nekaltą, ir neieškote tiesos. Nei mano, nei kitų liudininkų teigiami parodymai čia nieko nenulems" —, kalbėjo kun. A. Liubšys.
Po tardymo prisistatė pavardės nepasisakęs saugumietis ir pareiškė norįs pasikalbėti su kun. A. Liubšiu. Čekistas pasisakė 1980 m. balandžio mėnesį dalyvavęs Kapsuko m. 20-mečio g. Nr. 3 vykusioje kratoje ir pažįstąs Liną Briliūtę, kuri šiuo metu dirba Bartininkų bažnyčioje skalbėja bei jos seserį Birutę Briliūtę, dirbančią Kybartų bažnytinio choro vadove. Apgailestavo, kad tokios jaunos stoja į vienuolyną; teiravosi, ar Lina neužsiiminėja kokia nors įtartina veikla, t.y. nedaugina ir neplatina pogrindžio spaudos. Kunigui A. Liubšiui visa tai paneigus, tardytojas V. Baumila perspėjo jį, kad ateityje būtų atsargus, nes, jų įsitikinimu, Linos sesuo Birutė Briliūtė esanti priešiška tarybų valdžiai ir galinti daryti neigiamą įtaką seseriai.
Tardymas užtruko apie tris valandas.
* * *
Prienai. 1983 m. rugsėjo 8 d. į Prienų raj. prokuratūrą buvo iškviestas Prienų parapijos vikaras kun. Antanas Gražulis. Prokuratūroje su įspėjimu jo laukė LTSR prokuroras Bakučionis. Įspėjime kun. A. Gražulis kaltinamas kulto įstatymų pažeidimu. Prokuroras Bakučionis įrodinėjo, kad, ruošiant kalėdinę eglutę, į šventinę programą buvo įtraukti vaikai: jie sakė eilėraščius, giedojo giesmes, kai tuo tarpu Bažnyčia atskirta nuo mokyklos. Prokuroras teigė, kad religinių susivienijimų nuostatai draudžia kalėdoti, o jis, nesilaikydamas jų, toliau kalėdoja. į kun. A. Gražulio paaiškinimą, kad kalėdojimas yra tik tada, kai imama auka, o jis tik lanko parapijiečius ir jokių aukų nerenka, prokuroras nereagavo. Kun. A. Gražulis buvo kaltinamas parašų po protestais dėl kunigų — Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus — suėmimo rinkimu bei jų gynimu. Prokuroras bandė įrodyti, kad ginti suimtus kunigus yra nusikaltimas, kadangi, jo žodžiais tariant, jie, kaip nusikaltėliai, teisėtai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o jis, kun. A. Gražulis, gindamas suimtuosius, žemina valstybės autoritetą.
1983 m. rugsėjo 24 d. Prienų rajoninis laikraštis išspausdino žinutę, kurioje rašoma: „. . . 1983 m. rugsėjo 8 d. Prienų bažnyčios vikaras kun. A. Gražulis už sistemingą įstatymo apie religinius kultus pažeidinėjimą bei nepagrįstus išpuolius prieš tarybinę visuomenę buvo įspėtas, kad už pakartotinus panašius veiksmus, t.y. įstatymų pažeidimus, gali būti patrauktas atsakomybėn.
Kybartai. Po Kybartų klebono kun. Sigito Tamkevičiaus suėmimo prasidėjo masiniai tikinčių kybartiečių — vaikų ir suaugusių — tardymai. Beveik visi apklausinėjami pagal tuos pačius klausimus: apie ką kun. S. Tamkevičius kalbėdavo pamoksluose, ar nesijautė pamoksluose antitarybinės nuotaikos, ar sąmoningai tardomieji pasirašė po pareiškimu, liečiančiu tikinčio jaunimo diskriminaciją, kas organizavo prie bažnyčios Kalėdų švenčių metu suruoštą vaikams šventinę eglutę, ką žino apie 1981 m. rugpjūčio mėnesį Kybartų bažnyčioje vykusį Eucharistinį kongresą, ar jame dalyvavo ir t.t.
Turimomis žiniomis kun. S. Tamkevičiaus byloje buvo apklausti sekantys Kybartų parapijos tikintieji:
Liepos 6 d. — Vilkaviškio autotransporto kelių valdybos Kybartų bazės darbininkė Matilda Mališkienė (apklausta darbe, tardytojas V. Baumila).
Liepos 13 d. — Kybartų Taupomosios kasos darbuotoja Nastutė Mačiulaitienė (apklausta Vykdomojo komiteto patalpose, tardytojas Marcinkevičius).
Liepos 13 d. — kybartietis Urbonas (apklaustas milicijos punkte, tardytojas Marcinkevičius).
Liepos 13 d. — Kybartų miestelio gyventoja Želvienė (iš namų atvežta į milicijos punktą, tardytojas savo pavardės nepasisakė).
Liepos 13 d. Teresė Storaitienė (moteris sirgo, todėl buvo apklausta savo namuose, tardytojas V. Baumila).
Liepos 14 d. — Darvino gatvės gyventoja Česnienė.
Liepos 14 d. — Kybartietė Menčinskienė (milicijos punkte).
Liepos 15 d. — Kybartų parapijos vargonininkė Birutė Briliūtė (apklausta namuose, tardytojas V. Baumila).
Liepos 20 d. — Kybartų parapijos valytoja Ona Kavaliauskaitė (milicijos punkte, tardytojas Marcinkevičius).
Liepos 20 d. — Bernadeta Mališkaitė (milicijos punkte, tardytojas V. Baumila).
Liepos 20 d. — Asta ir Edita Glaveckaitės bei Daiva Sakalauskaitė.
Liepos 21 d. mokinė Aušra Karaliūtė (tardytojas Marcinkevičius).
Liepos 25 d. Sigita, Asta, Reda ir Arvydas Počai.
Tardomieji liudijo, kad, jų giliu įsitikinimu, kun. S. Tamkevičius buvo visų tikinčiųjų mylimas ir gerbiamas ir nepadarė nieko, už ką galėtų būti baudžiamas, priešingai, jis uoliai tarnavo tikintiesiems, jo dėka šiandien išpuošta Kybartų bažnyčia, sutvarkytas ir išgražintas šventorius, tiek daug vaikų ir jaunimo prie altoriaus. Žmonės tvirtino, kad savo pamoksluose klebonas siekė tik gero: mokė gyventi ir dirbti sąžiningai, neveidmainiauti. Tardymo metu ne vienas tikintysis pateikė visą eilę dėl religinių įsitikinimų patirtų diskriminacijos faktų, tačiau nė vienas iš jų nebuvo įtrauktas į apklausos protokolą. Beveik visi tardomieji pasirašyti po protokolais atsisakė.
Tardytojai bandė įtikinti žmones, kad jų klebonas kun. S. Tamkevičius suimtas teisingai, esą jis priešiškai nusiteikęs tarybų valdžios atžvilgiu ir kaip nusikalstamos veiklos pavyzdį pateikdavo tikinčiųjų laikyseną tardymų metu, kalbant tardytojų žodžiais, pradedant trylikamečiais ir baigiant senukais, nepasirašinėja po tardymų protokolais, o apklausta apie 200 žmonių. Stengėsi įtikinti, kad, nepasirašydami po protokolais, žmonės tik pakenks suimtajam klebonui. Saugumiečiai Lietuvos tikinčiuosius lygino su tikinčiaisiais Lenkijoje, aiškino, kad ir ten viskas prasidėjo nuo rožančiaus ir kad tam reikia užkirsti kelią. Į kai kurių tardomųjų paaiškinimus, kad pasirašys tik tada, kai reiks liudyti teisme, tardytojai atkirsdavo, jog tokie liudininkai, kaip jie, teismui nebus reikalingi.
Liepos 20 d. Vilniaus bei Vilkaviškio KGB darbuotojai atvyko į Kybartų miesto Ostrovskio g. namą Nr. 9 norėdami ištardyti tikinčius jaunuolius — vienuoliktoką Romą ir dešimtokus Arvydą bei Edmundą Žemaičius. Tarpduryje saugumiečius pasitiko berniukų motina Birutė Žemaitienė ir, sužinojusi, ko čekistai pageidauja, pareiškė:
„Mano vaikai nieko blogo nepadarė ir nėra jokio reikalo juos tardyti, gaudykite tikrus nusikaltėlius. Aš į uos užauginau ir aš už juos atsakau. Kodėl jūs nepasigedote vaikų tada, kai juos mažus auginau, kai vargai spaudė, kodėl tada jie jokiems valdžios pareigūnams nerūpėjo? Nejau vien todėl, kad tiki į Dievą, jie jau yra nusikaltėliai ir juos reikia tardyti?! Aš nesutinku leisti jums tardyti savo vaikų", ir paprašė saugumiečius išeiti iš jos namų. Tos pačios dienos vakare milicijos pareigūnas pakartotinai atnešė šaukimus tardymams, tačiau ir šį kartą motina neleido vaikų tardyti. Kiek vėliau milicininkas įteikė šaukimą Birutei Žemaitienei, pagal kurį liepos 25 d. 10 val. ji privalėjo nuvykti į Vilkaviškio VRS pas milicijos tardytoją Antaną Bilboką.
Milicijoje B. Žemaitienę išvadino įžūlia, antitarybiškai nusiteikusia, pagrasino paromis ir, pasakę, kad vis tiek vaikus ištardys, nugabeno į Vilkaviškio Liaudies teismą, kur nubaudė pinigine 35 rub. bauda, pridurdami, kad teismo nuosprendis yra galutinis ir neapskundžiamas. B. Žemaitienei teisėjai pareiškė, kad už savo vaikus ji gali ne tik pinigus mokėti, bet ir parose sėdėti. Po šio incidento saugumiečiai dar keletą kartų bandė ieškoti B. Žemaitienės sūnų, tačiau šie, pasinaudodami vasaros atostogų laikotarpiu, iš namų išvyko.
Rugsėjo 6 d. į Kybartų K. Donelaičio vid. m-klą atvyko Vilniaus KGB darbuotojas V. Baumila ir direktoriaus kabinete tardė 11 kl. mokinį Romą Žemaitį. Sekė įprastiniai klausimai, liečiantys suimtąjį kleboną kun. Sigitą Tamkevičių. Vaikinas po protokolu nepasirašė. Tą pačią dieną saugumietis V. Baumila į direktoriaus kabinetą išsikvietė R. Žemaičio brolį dešimtoką Arvydą, tačiau jo pilnai ištardyti nepavyko, nes į direktoriaus kabinetą atėjo berniuko motina. B. Žemaitienė labai pasipiktino tokiu saugumo darbuotojų elgesiu, nes dar vasara, išvažiuodami iš Kybartų, jie buvo prižadėję, jog be tėvų žinios vaikų nesikvies tardymams. V. Baumila pareikalavo, kad motina išeitų, tačiau ši pareiškė, kad išeis tik kartu su vaikais.
* * *
1983 m. liepos 25 d. į Kybartų m. Prekybos įrengimų gamyklą paskambino milicijos darbuotojas ir, pakvietęs O. Griškaitienę, pareikalavo, kad jos duktė Stasė Griškaitytė liepos 26 d. 15 val. atvyktų į Kybartų milicijos patalpas tardymui. Motina pareiškė, kad vienos dukters neleis, nes ji esanti nepilnametė. Po pusvalandžio į gamyklą pas O. Griškaitienę atvyko Kybartų miesto milicijos pareigūnas Gintas Kereišis ir, palikęs šaukimą tardymui, išrašytą S. Griškaitytės vardu, pareikalavo motiną po juo pasirašyti. Moteris nesutiko, tuomet įpykęs pareigūnas išvadino O. Griškaitienę chuligane ir pagrasino paromis. Tą pačią dieną, vakare, O. Griškaitienei buvo įteiktas šaukimas liepos 26 d. 13 val. atvykti į Vilkaviškio m. VRS tardymui.
Rytojaus dieną 9 val. ryto į gamyklą atvyko milicijos pareigūnas G. Kereišis ir pasiūlė pats nuvežti O. Griškaitienę į Vilkaviškio VRS. Moteris pareiškė, kad pagal šaukimą ji privalo būti 13 val. Pareigūnui prisiėjo šaukimą perrašyti 10 vak Dėl neteisėto moters užpuolimo pasipriešino Juozas Mickevičius, tuo metu ėjęs įrankių skyriaus viršininko pareigas: „Jūs neturite teisės ją išsivežti ir bausti, ji nieko blogo nepadarė ir nepasakė, mes visi tai girdėjome". Pareigūnas atkirto, kad nemato jokio reikalo aiškintis ir liepė, jei kas nors neaišku, vykti kartu į VRS. Juozas Mickevičius taip ir padarė, tačiau milicijoje nei O. Griškaitienės, nei J. Mickevičiaus niekas rimtai neišklausė. į bet kokius bandymus ieškoti tiesos reagavo pikta pašaipa bei grasinimais. Pagaliau pareiškė, kad apskritai „visus Kybartus reikia ištaškyti, kad nei ženklo jų neliktų".
Po pusvalandžio O. Griškaitienę atsidūrė Vilkaviškio m. Liaudies teisme, kur buvo nubausta 40 rub. bauda už smulkų chuliganizmą. Nei pareigų nei pavardės nepasisakiusi O. Griškaitienę nuteisusi moteris pridūrė, jog teismo sprendimas galutinis ir neapskundžiamas.
* * *
Kaunas. 1983 m. rugpjūčio 24 d. į Kauno miesto saugumą tardymui buvo iškviesta a.a. kun. Virgilijaus Jaugelio motina Monika Jaugelienė. Tardė Vilniaus KGB tardytojas Vidmantas Baumila. Klausinėjo, ar pažinojo kun. Sigitą Tamkevičių, kada artimiau susipažino, ar girdėjo jo sakomų pamokslų, apie ką kunigas daugiausia kalbėjo pamoksluose? Tardytojas domėjosi apie mirusį sūnų kunigą V. Jaugelį. Klausinėjo, kodėl jį palaidojo Kybartuose ir dar po batnyčios bokštu, teiravosi, ar ne kunigas S. Tamkevičius visa tai sugalvojo.
Rugsėjo 5 d. Kauno KGB būstinėje saugumietis apklausinėjo M. Jaugelienę. Šį kartą teiravosi, kur sūnus gyveno, būdamas Kybartuose, kur dirbo, kodėl susirgęs nesigydė Kybartų ar Vilkaviškio ligoninėse; kur gydėsi, kas jį gydė, kur gyveno prieš mirtį, ar lankydavo sergantį sūnų Kybartų klebonas kun. S. Tamkevičius, kiek laiko apsilankymo metu praleisdavo pas sergantį, apie ką kalbėdavosi ir pan.
* * *
Garliava (Kauno raj.). 1983 m. rugsėjo 5 d. 12 val. į Kauno miesto KGB poskyrį tardymui pas tardytoją V. Baumila buvo iškviestas Kauno raj. Garliavos gyventojas (Pažangos 11) Saulius Kelpšas. Saugumietis domėjosi, ar iškviestasis asmeniškai nepažinojo kun. Sigito Tamkevičiaus, ar nedalyvavo Kybartuose vykusiame Eucharistiniame kongrese, pateikė dokumentą, kuriame buvo pažymėti S. Kelpšos automobilio numeriai. Tardytojas teigė, kad jie buvo užfiksuoti Kybartuose. Atsakydamas į tai, vaikinas pareiškė, kad numerius bet kur, bet kas ir bet kada gali užfiksuoti, todėl tai dar nėra įrodymas. Surašęs protokolą, V. Baumila pareikalavo, kad S. Kelpšas po juo pasirašytų, tačiau šis atsisakė, motyvuodamas tuo, Vad nepasitiki tarybiniais pareigūnais, kadangi jie klastoja faktus, protokolus ir t.t. Kaip pavyzdį priminė kun. Alfonso Svarinsko teismo metu milicijos pareigūnų protokole surašytą melagingą liudijimą, buktai jis, S. Kelpšas, būdamas Lenino prospekte, kėlė triukšmą, šūkavo, dainavo, už ką baudžiamas 50 rub. bauda.
Tardomasis užklausė tardytoją V. Baumila: „Kaip jums atrodo, jei iš tiesų aš būčiau taip pasielgęs, kur mane vežtų — į teismą ar į psichiatrinę ligoninę?" Tardytojas patvirtino, jog tokiu atveju greičiau atsidurtų ligoninėje kaip teisme. „O dabar", — tęsė tardomasis, — „anas dokumentas bus laikomas teisingu ir bet kokiu reikiamu atveju panaudotas prieš mane." Saugumietis sutiko, jog iš tiesų dokumentas lieka dokumentu, ir pridūrė, kad milicininkai „persistengė", bet ištaisyti jau neįmanoma.
* * *
Vilkaviškis. 1983 m. rugsėjo 6 d. Vilkaviškio saugumietis Masalskis įteikė šaukimą tardymui vilkaviškietei Danai Kelmelienei, gyvenančiai Statybininkų 4-3. Rugsėjo 7 d. Vilkaviškio saugumo patalpose ją tardė Vilniaus KGB tardytojas vyr. leitenantas V. Baumila. Dėl silpnos sveikatos D. Kelmelienę į tardymą lydėjo jos vyras Antanas Kelmelis. Saugumiečiai A. Kelmeliui neleido dalyvauti tardyme, todėl jam teko laukti kitame kabinete Vilkaviškio saugumiečių priežiūroje. Saugmiečiai stebėjosi, kaip A. Kelmelis gali būti tokių pažiūrų ir, atseit juodinti tarybinę santvarką, kai pats yra kilęs iš komunistų šeimos. „Kad gimęs ir augęs tikrų komunistų šeimoje — tiesa, todėl man nepaaiškinsit ir nieko naujo nepasakysit", — kalbėjo A. Kelmelis.
Tardymo metu D. Kelmelienė buvo apklausinėta apie jaunimo pareiškime minėtus tikinčio jaunimo diskriminacijos faktus. Klausė, ar tiesa, kad jų bute saugumas ir milicija suėmė ir nugabeno susirinkusį atšvęsti gimtadienio jaunimą į Vilkaviškio milicijos skyrių; ar ji sąmoningai pasirašė po pareiškimo tekstu. D. Kelmelienė faktus patvirtino.
Tardytojas V. Baumila klausinėjo tardomąją, ar ji neskaito „LKBK", ar nežinanti, kas ją daugina bei perduoda į užsienį. Moteris atsakė, jog apie tai nieko nežinanti. Po protokolu D. Kelmelienė nepasirašė. Tardymas truko maždaug valandą laiko.
* * *
Vilnius. Paskutiniu metu J. Sadūnas vėl tardomas. Saugumiečiai gąsdina, kad, suradus jo seserį Nijolę Sadūnaitę, ji bus nubausta ilgus metus kalėti.
* * *
Vilnius. 1983 m. liepos 22 d. du Vilniaus KGB darbuotojai atvyko į Vilniaus pramonės įmonių polikliniką, kur poliklinikos vyr. gydytojui Bagdonui pareiškė turį nedelsiant tardymui į saugumo būstinę pristatyti gydytoją Mariją Sadūnienę. Čekistai labai nustebo, kai iškviesta M. Sadūnienė pareikalavo parodyti dokumentą, kuriuo remiantis ji turi būti nuvežta į VSK tardymui. M. Sadūnienei paprašius parodyti asmens dokumentus saugumiečio, su kuriuo ji turinti važiuoti, pastarasis norėjo likti anonimu — iš tolo parodė pažymėjimą ir atsakė, jog tardymui jokio dokumento neturi. Neatsižvelgiant į tai, kad poliklinikoje neliko nė vieno okulisto, M. Sadūnienė buvo nuvežta į saugumą.
Be minėtų dviejų čekistų į tardymą atvyko dar vienas. M. Sadūnienei pareikalavus prisistatyti, kas vadovauja tardymui, atvykusysis su ironija pareiškė: „Praėjo jau tie laikai, kai kiekvienam tardomajam aiškindavom, kas tardo, dėl ko tardo ir t.t." Tardomajai buvo paaiškinta, kad, jų turimomis žiniomis, liepos 3 ar 4 d.d. ji turėjo gauti kelis egzempliorius uždraustos pogrindžio literatūros. Čekistus domino, kur dabar yra minėta literatūra, kam davė skaityti ir t.t. M. Sadūnienė atsakė, kad nieko panašaus nebuvo — pogrindžio leidinių ji negavo ir nusistebėjo, kodėl jie, veik visą mėnesį kantriai laukę, būtent šiandien taip skubiai, net iš darbo, atsivežė ją tardymui. „Jei reikės, tai dar ne kartą iš darbo tave atsivešime tardymams," — paaiškino čekistas. „Mes gerai žinome, kad įsigijai pasitikėjimą Nijolės Sadūnaitės draugų tarpe. Žiūrėk, kad ir tau neatsitiktų taip, kaip atsitiko Jonui Sadūnui!" Vėliau net keletą kartų pakartojo: „Tai vis dar dirbi poliklinikoje, kieno vardu gautas kooperatinis butas? Nebejauna esate, pagalvokite apie ateitį, kam jums reikalingas visoks pogrindžio šlamštas? Jei nepasakysite, kur padėjote pogrindžio literatūrą, bute padarysime kratą ir rasime". Tuo metu čekistas, atvežęs M. Sadūnienę į saugumą, pareiškė, kad šiuo metu M. Sadūnienės bute uždraustos pogrindžio literatūros nėra, bet, greitai susiorientavęs, jog per daug prasitarė, pasitaisė: šiuo metu pogrindžio literatūros turbūt nėra" (Kratas saugumas neretai daro slapta, nedalyvaujant butų gyventojams — red. past.). Tardymo čekistai neprotokolavo, be to reikalavo, kad M. Sadūnienė parašytų, jog liepos 3-4 d.d. jokios antitarybinės literatūros negavo. Tardymas truko maždaug 1 valandą.
* * *
Vilnius. 1983 m. rugsėjo 22 d. gatvėje buvo sulaikytas Petras Cidzikas ir jam buv pateiktas kratos orderis. Pasiteiravus, kokiu pretekstu bus daroma krata, tardyt. Kubiliauskytė atsakė: „Ieškosim Rembranto reprodukcijų ir kitų paveikslų". Kratos metu (Vilnius, Gvazdikų I-ji Nr. 2) paveikslų buvo „ieškoma" mažiausiuose stalčiukuose, drabužiuose, šaldytuve ir kitur, kur tokių dalykų ir būti negali. Kratos metu paimta: Andriukaičio „Bausmė be nusikaltimo", kard. Slipyj kalbos tekstas, kunigų A. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus nuotraukos, maži medalijonai su Kristaus atvaizdu, paveiksliukai, maldų tekstai. Kratos metu dingo str. apie Vydūno gyvenimą.
Po kratos buvo paliktas kvietimas tardymui į milicijos valdybą. Kadangi kvietimas buvo be antspaudo, P. Cidzikas į tardymą nėjo.
Spalio 7 d. pašto dėžutėje buvo rastas be antspaudo kvietimas į tardymą spalio 3 d.
* * *
Kaunas. 1983 m. liepos 20 d. kaunietės Stefanijos Jašmontaitės bute (Piliakalnio 9-67) buvo padaryta krata tikslu surasti ir paimti vogtus daiktus — peilį, su kuriuo buvo padaryti nusikaltimai, asmens dokumentus bei kitus dokumentus, turinčius reikšmės bylai. Kratai vadovavo Kauno m. Požėlos raj. VRS kriminalinės paieškos viršininko pavaduotojas Skaudickas, kviestiniais — Bačkaitienė Romutė, Vaclovo (Piliakalnio 9-64) ir Naikauskienė Nijolė, Vlado (Piliakalnio 9-62). Kratos metu paimta: pogrindžio leidiniai — Kronika „Nr. 58", „Aušra" Nr. 28, rašomoji mašinėlė „Continental", užrašų knygelė su rankraštiniais jrašais, 18 magnetofoninių juostų, su pamokslų bei dainų įrašais, knygos A. M. Neigi „Svarbiausias akimirksnis" ir „Vienuolijų vaidmuo dorovinio gyvenimo ugdyme". Krata truko maždaug tris valandas.
