TSKP CK Generaliniam Sekretoriui
Michailui Gorbačiovui
Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Panevėžio vyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
1987 metais Lietuvos katalikai minės 600 metų jubiliejų nuo krikščionybės įvedimo Lietuvoje. Per 600 metų krikščioniškasis mokslas giliai įsišaknijo mūsų tautoje. TSRS Konstitucija garantuoja sąžinės laisvą, bet ateizmo aktyvistai šią Konstitucijos garantiją paverčia niekais.
1. Tikinčiųjų vaikai mokyklose persekiojami, moraliai terorizuojami už viešą bažnyčios lankymą, jie prievarta įrašomi į ateistines organizacijas prieš savo tikinčiųjų tėvų valią. Nesirašantiems grasinama, kad negalės įstoti į aukštesnes ir aukštąsias mokyklas. Įsirašiusiems draudžiama atlikti religines pareigas, o aktyviai dalyvaujantys pamaldose, kai kurie abiturientai, net neprileidžiami prie abitūros egzaminų. Norintieji atlikti religines pareigas turi slapstytis ir taip iš jaunų dienų verčiami būti veidmainiais. Tai skaudi mūsų visuomenės žaizda.
2. įvairūs valstybės tarnautojai, mokytojai negali viešai atlikti savo religinių pareigų, kaip reikalauja jų įsitikinimai ir sąžinė. Todėl jie priversti vykti religines pareigas atlikti į tolimas vietas, kur jų niekas nepažįsta, arba tuoktis, vaikus krikštyti naktimis, kad niekas nepamatytų. Tikintys mokytojai turi kalbėti prieš savo sąžinę — ateistiškai, o LTSR Konstitucijos 50 straipsnis garantuoja sąžinės laisvę. Kai atsakingą vietą užimantis žmogus palieka žmoną ir vaikus ir sudaro naują šeimą, tai laikoma jo asmeniniu reikalu ir už tai jis nebaudžiamas, jei valstybės tarnautojas viešai atlikinėja religines pareigas, jis žeminamas.
3. TSRS Konstitucija garantuoja visų piliečių lygybę. Bet kaip yra konkrečiame gyvenime? Ateistams viskas: spauda, radijas, televizija..., o tikintieji prie šių komunikacijos priemonių neprileidžiami. Po II Pasaulinio karo tik dalis tikinčiųjų šeimų galėjo įsigyti maldaknyges ir katekizmus. Ateistams tarnauja visos mokyklos, pradedant vaikų darželiais ir baigiant universitetais, o tikinčiųjų tėvų vaikus pamokyti katekizmo draudžiama net bažnyčiose, už pamokymą kunigai baudžiami, teisiami. Tikintiesiems negalima rengti ekskursijas, pasisamdyti mašiną, net taksi negalima nuvykti į atlaidus, pvz., Šiluvą, Žemaičių Kalvariją — Varduvą.
Nevisuomet tikintiesiems leidžiama ligoninėn prieš mirtį ligoniui pakviesti kunigą.
Neleidžiama pasimelsti prie tikinčiojo pašarvojimo salėse, kaip įprasta katalikams.
4. Pagal LTSR Konstitucijos 50 str., Bažnyčia atskirta nuo valstybės, bet gyvenime yra kitaip: kai vyskupai ar vyskupijų valdytojai skiria ar iškelia iš parapijos, religinių reikalų tarybos įgaliotinis, kaip ateistinės valdžios atstovas, trukdant Bažnyčios gerovei, galutinai apsprendžia kunigų parapijon paskyrimą ar iškėlimą, kandidatų į vyskupus ar vyskupijų valdytojus parinkimą, dėstytojų į Kunigų seminariją parinkimą, kandidatų į Kunigų seminariją priėmimą ir leidžia per mažą skaičių jų priimti, dėl ko yra didelis kunigų trūkumas. RRT įgaliotinis kišasi į Kunigų Tarybų ir Konsultorių Kolegijų sudarymą. Tai kišimasis į Bažnyčios vidaus reikalus. Civilinės valdžios pareigūnai kišasi net į pamaldas: kodėl tas kunigas pamaldas laikė, kodėl melstasi už kenčiančius kunigus kalinius? Kišasi net į šeimas, į bažnytinių komitetų sudarymą...
5. Krikščionybė Lietuvoje pirmiausia įvesta Vilniuje, todėl Vilniaus Katedra yra krikščioniškosios Lietuvos lopšys, o ši šventovė iš tikinčiųjų yra atimta. Šv. Kazimeras yra Lietuvos Globėjas, o jo vardo bažnyčia Vilniuje paversta ateistiniu muziejumi, kaip Klaipėdos tikinčiųjų aukomis pastatyta bažnyčia filharmonijos sale. Tai pasityčiojimas iŠ tikinčiųjų.
6. TSRS yra įsipareigojusi laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios 18 sk. pasakyta: "Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima ir laisvę išpažinti savo religiją arba įsitikinimus pavieniui arba kartu su kitais, viešai arba privačiai, mokslo skelbimu, pamaldomis ir religinėmis bei ritualinėmis apeigomis."
TSRS yra taip pat įsipareigojusi vykdyti Helsinkio konferencijos susitarimus, kurių VII sk. pasakyta: "Dalyvaujančios valstybės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę...", o X sk. pasakyta: "Dalyvaujančios valstybės sąžiningai vykdys savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę — tiek tuos įsipareigojimus, kurie išplaukia iš visuotinai pripažintų teisės principų bei normų, tiek tuos, kurie išplaukia iš tarptautinių teisę atitinkančių sutarčių ir kitų susitarimų, kuriuose jos dalyvauja. "Todėl aukščiau išvardytos tikintiesiems skriaudos yra nusikaltimas tarptautiniams įsipareigojimams.
7. Kai kunigai ir tikintieji jiems daromas skriaudas ir šmeižtus iškelia viešumon, jie kaltinami Tarybų Sąjungos šmeižimu ir yra teisiami, kaip antai: kun. Alfonsas Svarinskas, kun. Sigitas Tamkevičius, kun. Jonas Matulionis ir kai kurie katalikai pasauliečiai yra nuteisti tik už tikinčiųjų teisių gynimą. Jei Vyriausybė laikosi Konstitucijos ir įsipareigojimų, juos reikia išlaisvinti.
Į jus, kaip Valstybės Vadovą, kreipiamės, kad paminėtos antikonstitucinės neteisybės ir diskriminacijos tikintiesiems būtų pašalintos ir atitaisytos.
1985 m.
Pasirašė:
1. Kun. Petras Adomonis
2. Kun. Bronius Antanaitis
3. Kun. Juozas Antanavičius
4. Kun. Vincentas Arlauskas
5. Kun. Boleslovas Babrauskas
6. Kun. Jonas Bagdonas
7. Kun. Juozas Bagdonas
8. Kun. Bronius Balaiša
9. Kun. Antanas Balaišis
10. Kun. Vytautas Balašauskas
11. Kun. Jonas Balčiūnas
12. Kun. Juozas Balčiūnas
13. Kun. Jurgis Balickaitis
14. Kun. Kostas Balsys
15. Kun. Petras Baltuška
16. Kun. Algis Baniulis
17. Kun. Petras Baniulis
18. Kun. Kazimieras Baronas
19. Kun. Henrikas Bernatovičius
20. Kun. Valdas Braukyla
21. Kun. Adolfas Breivė
22. Kun. Petras Budriūnas
23. Kun. Jonas Buliauskas
24. Kun. Jonas Butkys
25. Kun. Paulius Ciuckis
26. Kun. Feliksas Ciškauskas
27. Kun. Algirdas Dauknys
28. Kun. Juozas Dubnikas
29. Kun. Steponas Galvydis
30. Kun. Juozapas Garška
31. Kun. Juozas Giedraitis
65. Kun. Petras Matkevičius
66. Kun. Vytautas Marozas
67. Kun. Aleksandras Masys
68. Kun. Vytautas Masys
69. Kun. Juozas Mickevičius
70. Kun. Antanas Mikulėnas
71. Kun. Algirdas Miškinis
72. Kun. Paulius Miškinis
73. Kun. Antanas Mitrikas
74. Kun. Kazimieras Mozūras
75. Kun. Jonas Nagulevičius
76. Kun. Algirdas Norusis
77. Kun. Lionginas Neniškis
78. Kun. Petras Nykstąs
79. Kun. Alb. Paltanavičius
80. Kun. Antanas Petrauskas
81. Kun. Albinas Pipiras
82. Kun. Jonas Pranevičius
83. Kun. AugusL Pranskietis
84. Kun. Robertas Pukenis
85. Kun. Izidorius Puriuškis
86. Kun. Antanas Rameikis
87. Kun. Jonas Rimša
88. Kun. Edm. Rinkevičius
89. Kun. Prane. Sabaliauskas
90. Kun. Raim. Saprigonas
91. Kun. Aurelijus Simonaitis
92. Kun. Bronius Simsonas
93. Kun. Leonas Skardinskas
94. Kun. Jonas Skirelis
95. Kun. Mykolas Stonys
32. Kun. Kazimieras Girnius
33. Kun. Mykolas Gylys
34. Kun. Antanas Gobis
35. Kun. Alfonsas Gražys
36. Kun. Antanas Gružauskas
37. Kun. Klemensas Gutauskas
38. Kun. Gaudentas Ikamas
39. Kun. Vincentas Inkratas
40. Kun. Tadas Ivanovskis
41. Kun. Alfonsas Jančys
42. Kun. Paulius Jankevičius
43. Kun. Juozas Janulis
44. Kun. Vytautas Jasiūnas
45. Kun. Jonas Jatulis
46. Kun. Paulius Juozėnas
47. Kun. Jonas Jurgaitis
48. Kun. Antanas Juška
49. Kun. Alfonsas Kadžius
50. Kun. Antanas Kairys
51. Kun. Vytautas Kapočius
52. Kun. Stasys Kazėnas
53. Kun. Lionginas Keršulis
54. Kun. Petras Kiela
55. Kun. Antanas Kietis
56. Kun. Anicetas Kisielius
57. Kun. Paulius Klezys
58. Kun. Petras Krasauskas
59. Kun. Vladas Kremenskas
60. Kun. Stan. Krumpliauskas
61. Kun. Petras Kuzmickas
62. Kun. Jonas Labakojis
63. Kun. Juozas Lukšas
64. Kun. Leonas Lukšas
96. Kun. Vincas Stankevičius
97. Kun. Bronius Strazdas
98. Kun. Alfonsas Strielčiūnas
99. Kun. Aloyzas Sungaila
100. Kun. Paulius Svirskis
101. Kun. Ignas Šaučiūnas
102. Kun. Bronius Šlapelis
103. Kun. Paulius Šliauteris
104. Kun. Gediminas Šukys
105. Kun. Juozapas Šumskis
106. Kun. Albertas Talačka
107. Kun. L. Tamošauskas
108. Kun. Pranas Tamulionis
109. Kun. Stasys Tamulionis
110. Kun. Petras Tarulis
111. Kun. Petras Tijušas
112. Kun. Vytautas Tvarijonas
113. Kun. Jonas Uogintas
114. Kun. Benediktas Urbonas
115. Kun. Sigitas Uždavinys
116. Kun. Jonas Vaičiūnas
117. Kun. Ant Valančiūnas
118. Kun. Ant. Valantinas
119. Kun. Juozapas Varnas
120. Kun. Paulius Varžinskas
121. Kun. Ant. Vaškevičius
122. Kun. Virg. Vailentas
123. Kun. Vytautas Zakrys
124. Kun. Stasys Zubavičius
125. Kun. Antanas Zulonas
126. Kun. Bronius Žilinskas
127. Kun. Sarafinas Zvinys
P.S. Panevėžio vyskupijoje pasirašymo metu buvo 130 kunigų.
Nuorašai išsiųsti vyskupams ir vyskupijų valdytojams.
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Vilkaviškio vyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Vilkaviškio vyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, prašome Lietuvos Vyskupus ir Vyskupijų Valdytojus:
1. Pakviesti Šv. Tėvą Joną Paulių II 1987 metais aplankyti Lietuvą.
2. Prašyti Šv. Tėvą, kad Lietuvos Krikšto Jubiliejaus proga Dievo Tarną arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbtų palaimintuoju ir oficialiai sutvarkytų turinčio palaimintojo vardą Mykolo Giedraičio kultą.
3. Prašyti Tarybų Sąjungos Vyriausybę:
a) kad nebūtų trukdoma kunigams katekizuoti vaikus, kaip reikalauja Bažnyčios kanonai,
b) kad tikintieji, ypač vaikai ir jaunimas, nebūtų persekiojami už viešą religijos praktikavimą ir nebūtų verčiami stoti į ateistines organizacijas,
c) kad būtų tikintiesiems sugrąžinta Vilniaus katedra ir Klaipėdos bažnyčia, kad būtų leista statyti bažnyčias naujuose miestuose, o taip pat Vilniaus, Kauno bei kitų didžiųjų miestų mikrorajonuose,
d) kad ištremtajam Vilniaus arkivyskupijos Apaštaliniam Administratoriui vysk. Julijonui Steponavičiui būtų leista grįžti į savo pareigas,
e) kad tikintiesiems būtų leista naudotis tokia pačia žodžio ir spaudos laisve, kokia naudojasi ateistai,
f) kad nebūtų trukdoma skirstyti kunigus Bažnyčios vyresnybei,
g) kad nebūtų trukdoma tinkamiems kandidatams pasiruošti kunigystei ir būti kunigais,
h) kad būtų peržiūrėtos už Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynimą nuteistų kunigų Alfonso Svarinsko, Sigito Tamkevičiaus, Jono Matulionio bei pasauliečių tikinčiųjų bylos, ir jie būtų paleisti į laisvę.
4. Plačiau supažindinti tikinčiąją visuomenę su Dievo Tarno arkivyskupo Jurgio Matulaičio gyvenimu, dorybėmis ir veikla. Taip pat iškelti į viešumą kitas mūsų tautos kilniąsias asmenybes: kun. Andrių Rudaminą, kun. Jurgį Pabrėžą, kun. Alfonsą Lipniūną, arkivyskupą Mečislovą Reinį, vyskupą Vincentą Borisevičių, prof. Stasį Šalkauskį, prof. Praną Dovydaitį, jaunimo auklėtoją Mariją Pečkauskaitę ir kitus.
5. Rūpintis, kad Kunigų seminarijos vadovybė ir dėstytojai visur reikštųsi kaip šviesūs bažnytinės dvasios pavyzdžiai ir kad tą dvasią perteiktų savo auklėtinams. Nešventinti kunigais klierikų, kurie Seminarijoje bažnytinės dvasios neišsiugdė.
6. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės platinimo darbą. Rūpintis, kad visose vyskupijose ir parapijose bent kartą metuose būtų suruoštos blaivybės dienos.
1986 metų birželio 1 d.
Pasirašė:
1. Kun. Pranas Adomaitis
2. Kun. Vincas Akelis
3. Kun. Ant. Aleksandravičius
4. Kun. Algirdas Andrišiūnas
5. Kun. Jonas Alesius
6. Kun. Vincas Bandža
7. Kun. Jonas Baranauskas
8. Kun. Kęstutis Bekasovas
9. Kun. Vladas Bobinas
10. Kun. Jonas Bučinskas
11. Kun. Vytautas Būdas
12. Kun. Jonas Būga
13. Kun. Boleslovas Čegelskas
14. Kun. Vincas Česna
15. Kun. Vaclovas Degutis
16. Kun. Antanas Diškevičius
17. Kun. Gvidonas Dovydaitis
18. Kun. Petras Dumbliauskas
19. Kun. Antanas Gražulis
20. Kun. Juozas Gražulis
21. Kun. Jonas Grudzinskas
22. Kun. Juozas Gumauskas
23. Kun. Vytautas Guogis
24. Kun. Vytautas Gustaitis
25. Kun. Vytautas Insoda
26. Kun. Vincas Jalinskas
27. Kun. Boles. Jarušauskas
28. Kun. Juozas Klimavičius
29. Kun. Kaz. Juškevičius
30. Kun. Petras Kražauskas
31. Kun. Kazimieras Kudirka
32. Kun. Lionginas Kunevičius
33. Kun. Juozas Kupstaitis
34. Kun. Antanas Liupšys
35. Kun. A. Liesis
36. Kun. Jonas Maksvytis
37. Kun. Jonas Malinauskas
38. Kun. Juozas Matulaitis
39. Kun. Juozas Matulevičius
40. Kun. Antanas Mieldažys
41. Kun. Juozas Mieldažys
42. Kun. Stasys Mikalajūnas
43. Kun. Kazimieras Montvila
44. Kun. Petras Orlickas
45. Kun. Br. Paltanavičius
46. Kun. Algirdas Pasilauskas
47. Kun. Pranas Perlaitis
48. Kun. Vincas Petruševičius
49. Kun. Ignas Plioraitis
50. Kun. Gvidonas Pušinaitis
51. Kun. Juozas Tadzevičius
52. Kun. Vacl. Radzevičius
53. Kun. Antanas Račkauskas
54. Kun. Boleslovas Ražukas
55. Kun. Valerijus Rudzinskas
56. Kun. Salemonas Samuolis
57. Kun. Petras Sitka
58. Kun. Vaclovas Stakėnas
59. Kun. Gint. Steponaitis
60. Kun. Jurgis Sventickas
61. Kun. Pranciškus Šulskis
62. Kun. Ant. Urbanavičius
63. Kun. Vitas Urbonas
64. Kun. Juozas Užupis
65. Kun. Petras Vagneris
66. Kun. Rom. Vaičiulaitis
67. Kun. Vytautas Vaitauskas
68. Kun. Tadeušas Vallianas
69. Kun. Jonas Varkala
70. Kun. Antanas Vitkus
71. Kun. Juozas Žemaitis
72. Kun. Kęstutis Brilius
Nerasta:
1. Kun. Petras Balanda
2. Kun. Andrius Gustaitis
3. Kun. Donatas Jasulaitis
4. Kun. Juozas Juškaitis
5. Kun. Jonas Kavaliauskas
6. Kun. Leonardas Kavaliūnas
7. Kun. Jonas Palukaitis
8. Kun. Andriejus Rimas
9. Kun. Jonas Rusinąs
10. Kun. Alfonsas Sadauskas
11. Kun. Gracijus Sakalauskas
12. Kun. Gintautas Skučas
13. Kun. Juozas Šalčius
14. Kun. Raim. Žukauskas
TSRS KP CK Generaliniam Sekretoriui
Michailui Gorbačiovui
Nuorašai:
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Vilkaviškio vyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
Šiuo metu kunigai — Sigitas Tamkevičius, Alfonsas Svarinskas, Jonas-Kąstytis Matulionis — ir kiti eiliniai tikintieji kenčia kalėjimo ir tremties bausmes.
Tikinčiajai visuomenei ir mums, Lietuvos kunigams, yra aišku, kad jie nuteisti už ištikimybę Dievui ir Bažnyčiai.
Tuo remdamiesi, mes, Vilkaviškio vyskupijos kunigai, Jus prašome įkalintus kunigus ir kitus tikinčiuosius paleisti.
Pasirašė:
1. Kun. Pranas Adomaitis
2. Kun. Vincas Akelis
3. Kun. Ant. Aleksandravičius
4. Kun. Algirdas Andrišiūnas
5. Kun. Jonas Alesius
6. Kun. Vincas Bandža
7. Kun. Jonas Baranauskas
8. Kun. Kęstutis Bekasovas
9. Kun. Juozas Berteška
10. Kun. Vladas Bobinas
11. Kun. Jonas Bučinskas
12. Kun. Gediminas Budevičius
13. Kun. Vytautas Būdas
14. Kun. Jonas Būga
15. Kun. Boleslovas Čegelskas
16. Kun. Vincas Česna
17. Kun. Vaclovas Degutis
18. Kun. Antanas Diškevičius
19. Kun. Gvidonas Dovydaitis
20. Kun. Petras Dumbliauskas
21. Kun. Vincas Dumčius
22. Kun. Antanas Gražulis
23. Kun. Juozas Gražulis
24. Kun. Jonas Grudzinskas
25. Kun. Juozas Gumauskas
26. Kun. Vytautas Guogis
27. Kun. Vytautas Gustaitis
28. Kun. Andrius Gustaitis
29. Kun. Vytautas Insoda
30. Kun. Vincas Jalinskas
31. Kun. Boles. Jarušauskas
32. Kun. Juozas Juškaitis
33. Kun. Juozas Klimavičius
34. Kun. Kaz. Juškevičius
35. Kun. Petras Kražauskas
36. Kun. Kazimieras Kudirka
37. Kun. Lionginas Kunevičius
38. Kun. Juozas Kupstaitis
39. Kun. A. Liesis
40. Kun. Antanas Liupšys
41.Kun. Jonas Maksvytis
42. Kun. Juozas Matulaitis
43. Kun. Juozas Matulevičius
44. Kun. Antanas Mieldažys
45. Kun. Juozas Mieldažys
46. Kun. Stasys Mikalajūnas
47. Kun. Kazimieras Montvila
48. Kun. Petras Orlickas
49. Kun. Br. Paltanavičius
50. Kun. Algirdas Pasilauskas
51. Kun. Juozas Pečiukonis
52. Kun. Pranas Perlaitis
53. Kun. Ignas Plioraitis
54. Kun. Gvidonas Pušinaitis
55. Kun. Juozas Radzevičius
56. Kun. Vacl. Radzevičius
57. Kun. Antanas Račkauskas
58. Kun. Boleslovas Ražukas
59. Kun. Valerijus Rudzinskas
60. Kun. Salemonas Samuolis
61. Kun. Petras Sitka
62. Kun. Gintautas Skučas
63. Kun. Vaclovas Stakėnas
64. Kun. Gint. Steponaitis
65. Kun. Jurgis Sventickas
66. Kun. Juozas Šalčius
67. Kun. Pranciškus Šulskis
68. Kun. Ant. Urbanavičius
69. Kun. Vitas Urbonas
70. Kun. Juozas Užupis
71. Kun. Petras Vagneris
72. Kun. Rom. Vaičiulaitis
73. Kun. Vytautas Vaitauskas
74. Kun. Tadeušas Valbanas
75. Kun. Jonas Varkala
76. Kun. Antanas Vitkus
77. Kun. Juozas Zdebskis
78. Kun. Juozas Žemaitis
79. Kun. Kęstutis Brilius
Nerasta:
1. Kun. Donatas Jasulaitis
2. Kun. Jonas Kavaliauskas
3. Kun. Leonardas Kavaliūnas
4. Kun. Jonas Palukaitis
5. Kun. Vincas Petruševičius
6. Kun. Rimas Andriejus
7. Kun. Jonas Rusinas
8. Kun. Alfonsas Sadauskas
9. Kun. Gracijus Sakalauskas
10. Kun. Kazimieras Skučas
11. Kun. Raim. Žukauskas
***
Kaišiadorys. 1986 m. birželio 10 d. RRT įgaliotinis Petras Anilionis "plovė smegenis" Kaišaidorių vyskupijos dekanams — atsakinėjo į kunigų raštą M. Gorbačiovui, įtikinėjo, kad sovietinė religijos laisvė itin plati, "net bažnyčios komitetų narių vaikai gali įstoti į aukštąsias mokyklas". P. Anilionis "užmiršo" pasakyti, kad priimami tik tie jaunuoliai, kurie išsižada tikėjimo, įstodami į ateistines organizacijas, ir nėra turėję reikalų su saugumu.
Susirinkimo metu įgaliotinis kaltino kun. Joną Zubrų, kad jis svetimose parapijose sako pamokslus.
***
Vilnius. 1986 m. birželio 11 d. RRT įgaliotinis P. Anilionis į Vilniaus Kuriją sukvietė Vilniaus arkivyskupijos dekanus. Jiems, kaip ir kitų vyskupijų dekanams, įgaliotinis atsakinėjo į Kauno ir Panevėžio vyskupijų kunigų raštą, adresuotą M. Gorbačiovui.
Įgaliotinis išreiškė nepasitenkinimą, kad po sveikinimu J. E. Vyskupui Julijonui Steponavičiui 50 metų kunigystės jubiliejaus proga renkami parašai. P. Anilionio supratimu, Vyskupą kiekvienas kunigas gali atskirai pasveikinti, o tokiais kolektyviniais sveikinimais piktinasi užsienio lietuviai ir konkrečiai žurnalas "Akiračiai".
***
Kaunas. 1986 m. birželio 18 d. į Kauno Kuriją buvo sukviesti Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų dekanai. Čia P. Anilionis atsakinėjo į Kauno ir Panevėžio vyskupijų kunigų raštą M. Gorbačiovui.
"Kokia veidmainystė! Kai kurie kunigai, kuriuos aplankiau, kalba, kad labai gerai, kad suėmė kun. Alfonsą Svarinską ir Sigitą Tamkevičių — ramiau gyventi, o kai atvažiuoja parašų rinkėjai — skuba pasirašyti. Prisiminkit, raštai nemetami į šiukšlių dėžę, jie registruojami ir analizuojami, ir kai iškils koks reikalas, bus viskas prisiminta, tada kaltinkit patys save, — gąsdinimu pradėjo susirinkimą įsikarščiavęs P. Anilionis. P. Anilioniui nepatiko, kad pareiškimuose remtasi tarptautiniais susitarimais, deklaracijomis, jo nuomone, reiktų gerai įsidėmėti, kad tarptautiniuose susitarimuose numatytos teisės ir laisvės tiek užtikrinamos, kiek jos nekenkia valstybės saugumui ir valstybinei santvarkai.
Turit pilną spaudos laisvę: 160.000 maldynų! Kada buvo tiek daug? Maždaug po 200 parapijai! O kiek būna bažnyčiose žmonių? Pvz., Šlavantų parapijoje per Velykas — 33, Šventežeryje — 120, ir Lazdijuose apie 200 — taigi pilnai pakanka, — toliau melavo P. Anilionis. Lazdijų dekanas kun. Vincas Jalinskas užprotestavo, sakydamas, kad tai netiesa: Lazdijuose per Velykas būna virš 2000 žmonių, o Šventežeryje — mažiausiai — 1200 žmonių.
P. Anilioniui labai nepatiko, kad yra parapijų, pvz., Lazdijų dekanate — Veisiejai, Kapčiamiestis, kurios neduoda valdžios įstaigoms statistinių duomenų apie religinius patarnavimus, o kitos parapijos duoda sumažintus duomenis. "Mes skaitysim, kad religinių patarnavimų šiose bažnyčiose nebuvo. Žinokite, tai gali skaudžiai atsiliepti ateityje, kai valstybė nustatys būsimiems maldynams tiražus", — vėl gąsdino įgaliotinis.
Palietus katekizmų klausimą, P. Anilionis tvirtino, kad valdžia leido katekizmų atsispausdinti pakankamai, be to ir maldynuose kai kas iš katekizmų išspausdinta. "Ir apskritai, kam meluoti, vienas kunigas man sakė: "Katekizmais mes apsirūpinam!" Tai kam dar šaukti, kad jų trūksta?" — nenurimo įgaliotinis. (Tikintieji aprūpinami nelegaliai išleistais katekizmais, maldaknygėmis, rizikuojant kratomis, areštais, ...dvi bylos už religinius paveiksliukus, kratos, tardymai, grasinimai; ar tai tokia P. Anilio-nio giriama ir propaguojama "pilna" sovietinė spaudos laisvė?! — red. past.).
Paskaitos metu prelegentas prisiminė du klierikus, kurie jo įsakymu buvo išmesti iš Kunigų Seminarijos dėl nelegaliai padaugintos religinės literatūros. Esą vis vien įgaliotiniui yra žinoma, kad Seminarijoje plinta mašinėle dauginta literatūra. Pagausim — jokio pasigailėjimo nebus! Skundžiamasi, kad kunigų trūksta, — tęsė P. Anilionis, — o kam išleidžiate į kitas respublikas? Kauno Kunigų seminarija ruošia kunigus tik Lietuvai, o Rygos — visai Tarybų Sąjungai. Štai, pvz., kun. Jonas Zubrus... ko jis laksto po Novosibirską ir t.t. Jei ten yra tikinčiųjų, tegul siunčia savo kandidatus į Rygos Kunigų Seminariją ir turės savų kunigų. O kun. J. Zubrui bažnytkaimių užteks ir Lietuvoje.
Įgaliotinis pritarė, kad Telšių vyskupijoje didelis kunigų trūkumas. Neretai vienas kunigas aptarnauja net 3-4 parapijas, tik, jo įsitikinimu, dėl tokios padėties kalti kunigai ekstremistai, mat jie specialiai kursto vyskupus, kad naujai įšvęstus kunigus vyskupijoms dalintų netolygiai ir tada galėtų kaltinti tarybų valdžią dėl kunigų trūkumo. Sprendžiant šį klausimą, P. Anilionis patarė sutvarkyti ekstremistus, kad šie nemokytų vyskupų, ir padėtis pasikeis. (Nesuprantama, kodėl P. Anilionis nesiryžo nurodyti nė vienos vyskupijos, kurioje būtų per daug kunigų ar nebūtų parapijų be kunigų? — red. past.).
Pareiškimuose skundžiatės, kad į Seminariją priimami psichiniai ligoniai. Čia kalti kunigai, kurie jiems rašo rekomendacijas. Duokite pakankamai lojalių ir sveikų kandidatų, o nefanatikų ir antitarybininkų — bus priimti, — aiškino P. Anilionis. O ne-sugyvenimas su tarybų valdžia visada neš blogas pasekmes. Ir nebandykit manęs šantažuoti. Štai Radviliškio bažnyčioje būtina paaukštinti lubas. Klebonas, vicedekanas L. Vaičelionis, bandydamas mane šantažuoti, pareiškė: "Žmonės ruošiasi į Maskvą važiuoti, tai gal susitarkim, duokit leidimą". Nereiks važiuoti jiems į Maskvą, pats gerai žinau padėtį, reikia pakelti lubas, žmonės trokšta, bet ne aš ir tarybų valdžia kalta, o parapijos klebonas, kuris nenusileidžia vietinės valdžios reikalavimams, nesilaiko religinių susivienijimų nuostatų. Kol bus tokia padėtis, tol parapija negaus jokio leidimo. Kun. L. Vaičiulioniui pasiaiškinti įgaliotinis neleido, jį pertraukė ir kalbėjo toliau. Prelegentui netiko, kad tikintieji ir kunigai meldžiasi ne tik bažnyčiose, bet ir liaudies laikomose Šventose vietose: Kryžių kalne, Žarėnų — Latvelių kapinaitėse ir ypatingai Alksnėnuose. Čia ekstremistai — kun. Antanas Lukošaitis, kun. Antanas Aleksandravičius — padedami vienuoliaujančių moterų, kursto religines aistras, meldžiasi lauke, viešoje vietoje, kai už kelių šimtų metrų yra bažnyčia. Laikas šiose vietose įvesti tvarką, — piktinosi P. Anilionis.
"Negalima sakyti, kad mes kišamės į kunigų skirstymus, štai kun. Juozo Gražulio neleidom paskirti į Rudaminą tik todėl, kad jį ten paskirti siekė užsienio agentai — kronikininkai, norėdami turėti tolygų savo korespondentų tinklą respublikoje. Tokių planų mes nepalaikysime! O kad į Metelius neleidom to paties kunigo paskirti, turite būti mums tik dėkingi. Mes rūpinamės, kad Bažnyčia ilgiau jį turėtų. Būdamas arčiau savo brolio ekstremisto (kun. Antano Gražulio, kuris dirba II Alytaus bažnyčioje), jis gali nueiti ekstremistų keliais, vedančiais į kalėjimą. Mes rūpinamės, kad kun. J. Gražulis turėtų gerų draugų ir aplinką, saugojančią jį nuo šios nelaimės, — kalbėjo įgaliotinis P. Anilionis.
Vilkaviškio dekanas kun. Vytautas Vaitauskas paklausė, ką daryti su vaikų katekizacija. Gražiškiuose, kur anksčiau dirbo, vaikų būdavo tik keletas, tuomet būdavo galima juos išegzaminuoti ir kiekvieną atskiroje patalpoje, bet ką daryti Vilkaviškyje, kai vaikų, besiruošiančių Pirmai Komunijai, šimtai? Rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Juozas Urbonas užpuolė bažnyčioje egzaminuojamus vaikus, atėmė jų turėtus katekizmus, gąsdino... Anilionis pabrėžė, kad kunigui galima vaikus tik egzaminuoti ir jokiu būdu ne mokyti ar aiškinti, o ką reiškia egzaminuoti kiekvienas kunigas privalo gerai žinoti ir to laikytis, o dėl J. Urbono, tai jis greitai išeis į pensiją, todėl P. Anilionis patarė didelio triukšmo nekelti, ir kaip sugyvenimo su valdžia pavyzdį nurodė Kybartų parapiją: "Kai nekeliamas triukšmas, kaip gražiai gali ateistai ir tikintieji sugyventi, liudija Kybartų pavyzdys. Kol buvo Sigitas Tamkevičius, atrodė, niekad nesibaigs pareiškimų srautas iš tariamai skriaudžiamų tikinčiųjų, o kai atėjo išmintingas kun. Alfonsas Sadauskas, viskas susitvarkė
— nė vienuoliaujančios mergelės nepajėgia sukurstyti tikinčiųjų. Kybartai šiuo atžvilgiu turėtų būti pavyzdys kitoms parapijoms",
— gyrė P. Anilionis. (Netiesa, Kybartų tikintieji turi daug skaudžių ir neišspręstų problemų — red. past.)
Ekstremistai, "Amerikos balsas" apšaukė mūsų pokalbius "smegenų plovimu", — nenurimo įgaliotinis, — mes žinome kitokių pavyzdžių, kai kurie vyskupai leidžiasi, kad jiems "smegenis plautų" ekstremistai (buvo padarytos užuominos Telšių ir Kaišiadorių vyskupų adresu), o po tokio "plovimo" mes su jais nebesusikalbame. Vyskupai turi "plauti smegenis" ekstremistams, o ne ekstremistai vyskupams.
Pats negražiausias dalykas pareiškimų byloje P. Anilionio supratimu yra tai, kad Panevėžio vyskupijos kunigų raštas buvo išsiųstas su atgaliniu senelio kunigo Jono Vaičiūno adresu (ir kai jo buvo pareikalauta pasiaiškinu, minėtas kunigas atsakė: "Aš senas, nieko nebijau, vis tiek greit mirsiu", visa tai, įgaliotinio žodžiais, yra bėgimas nuo atsakomybės prieš įstatymus, piktnaudojimas tarybinės valdžios humaniškumo), o Kauno arkivyskupijos kunigai po pareiškimu nurodė Kurijos adresą.
Po paskaitos įgaliotinis P. Anilionis atsisakė dalyvauti bendruose pietuose.
***
Joniškis. 1986 m. balandžio 1 d. į Joniškį susitikimui su RRT įgaliotinio pavaduotoju Juozėnu buvo sukviesti rajono bažnyčių komitetų nariai. Jie buvo prašomi apie įvyksiantį susirinkimą nepranešti parapijų kunigams. Susitikimo pradžioje Juozėnas gyrė tarybinę laisvę: jo nuomone, pakankamai išleidžiama maldaknygių, kunigai aprūpinami mišiolais, visi, kas tik nori, gali dalyvauti religinėse apeigose ir t.t.
Apie pusę valandos pavaduotojas Juozėnas aiškino susirinkusiems Žagarės klebono kun. Gustavo Gudanavičiaus "nusikaltimus". Anot Juozėno, šio ekstremisto nusikaltimus galima suskirstyti į keturias grupes:
1. Vaikų katekizacija. Pernai vasarą prieš vakarines Mišias mokydavęs vaikus tikėjimo tiesų.
2. Rengia laidotuvių procesijas per miestą su kryžiumi ir vėliavomis.
3. Sako politinius pamokslus.
4. Rašinėja tarybų valdžią šmeižiančius pareiškimus. Pareiškimuose atvirai puola tarybų valdžios politiką Bažnyčios atžvilgiu. "Matyt, kun. G. Gudanavičius įsitikinęs, kad už antitarybinę propagandą jo, kaip seno žmogaus, neišdrįsim pasodinti į kalėjimą, tačiau taip toliau tęstis negali. Ir pirmiausia Žagarės bažnytinis komitetas privalo pareikalauti kleboną nutraukti savo nusikalstamą veiklą", — kalbėjo pavaduotojas Juozėnas.
Praeitais metais, kun. G. Gudanavičiui aiškinant vaikams tikėjimo tiesas, į bažnyčią įsiveržė apylinkės pirmininkė Jasienė, lydima uniformuotos milicininkės Jūralienės ir atstovės iš mokyklos. Nekreipdami dėmesio, kad bažnyčioje su vaikais buvo ir suaugusių žmonių, komisijos nariai užsirašė besimokančių vaikų pavardes, o kun. G. Gudanavičiui sustatė protokolą. Rajono prokuroras įspėjo kun. G. Gudanavičių, kad už vaikų mokymą tikėjimo jam gresia 3 metai kalėjimo. Netrukus ta pati milicijos darbuotoja Jūralienė rajono laikraštyje skundėsi, kad jų rajone daug tėvų ir motinų verkia, jog nesusišneka su savo vaikais, vaikai tampa chuliganais. Kun. G. Gudanavičius pamokslo metu paaiškino žmonėms, kad chuliganizmo plitimas susijęs su paauglių ignoracija tikėjimo srityje, kalbėjo, kad trukdoma vaikams pažinti tikėjimą, ir tai jau savaime stumia juos į amoralų kelią. Po šio pamokslo kun. G. Gudanavičius buvo apkaltintas sakęs politinį pamokslą. Partorgas Jasas rajoniniame laikraštyje rašė, kad Žagarės apylinkėje ateistinę pasaulėžiūrą platina 28 propagandistai, ypač sėkmingai dirbamas individualus darbas tikinčiųjų tarpe — ateistai aktyvistai lankosi tikinčiųjų šeimose ir įtikinėja tėvus neleisti vaikų į bažnyčią. Klebonas ir šį straipsnį pakomentavo iš sakyklos, sakydamas, kad parapijoje prieš 28 propagandistus yra tik vienas kunigas ir tam pačiam uždrausta lankyti tikinčiųjų šeimas... Pamokslas buvo paskaitytas politiniu išsišokimu.
Juozėnas reikalavo, kad bažnytinių komitetų nariai rimčiau kontroliuotų kunigų veiklą. Pagal RRT įgaliotinio įstaigą, bažnytiniai komitetai privalo:
1. Prašyti rajono vykdomuosius komitetus leisti tam ar kitam kunigui atvykti į atlaidus. Neturintiems tokio leidimo kunigams komitetas privalo neleisti eiti prie altoriaus.
2. Privalo stebėti, kad kunigai nemokytų vaikus katekizmo.
3. Parapijose neturi būti organizuojamos Vėlinių procesijos į kapines; laidotuvės neturi virsti religinėmis demonstracijomis. Laidotuvių procesijoje draudžiama dalyvauti kunigui. Negalima nešti kryžiaus ir vėliavų.
Nors prelegentas skundėsi kunigų veiklos suaktyvėjimu Joniškio rajone, tačiau faktiškai rajone, kaip ir kituose Šiaurės Lietuvos rajonuose, padėtis liūdna. Štai keletas faktų. Praeitais metais į Joniškį vikaru buvo paskirtas tik ką baigęs Kunigų seminariją kun. Alvydas Grabnickas. Bedieviai, pastebėję, kad vikaras bendrauja su vaikais ir jaunimu, pradėjo demonstratyviai jį sekti, net vykstant pas ligonius. Joniškio klebonui bedieviai išdrįso nurodinėti, ką iš kunigų kviesti į atlaidus ir ko nekviesti. Kriukų parapijos bažnytinis komitetas, nepranešdamas parapijos klebonui, vykdo civilinės valdžios nurodymus. Pašvitinio bažnyčioje beveik nėra vaikų ir jaunimo. Dekanas kun. Boleslovas Stasuitis bedievių įbaugintas prašė vienos motinos, kad ši neleistų savo vaikų patarnauti šv. Mišioms. Rajono parapijose labai mažai vaikų paruošiama Pirmai Komunijai. Kiek geresnė padėtis Žagarėje. Čia Pirmai Komunijai kasmet paruošiama apie 20 vaikų, kai tuo tarpu maždaug prieš 10 metų būdavo paruošiama virš 100 vaikų. Įvairiai terorizuojami tie žmonės, kurie kokiu nors būdu patarnauja J. E. Vyskupui Julijonui Steponavičiui; jį paveždami į atlaidus, kunigų laidotuves ar kur kitur. Juos bausdami, pareigūnai atvirai pasako: "Nevežiokite vyskupo ir kunigų!" Žagarės mokyklos ateistiniuose renginiuose mokiniai nuteikiami prieš Vyskupą. Jiems aiškinama, kad kol gyvas vyskupas J. Steponavičius, tol Vilnius neturės vyskupo, ir tai yra vienintelė kliūtis.
***
Prienai. 1986 m. balandžio 3 d. į rajono vykdomąjį komitetą buvo sukviesti Prienų bažnytinio komiteto nariai. Susirinko apie 25 asmenys, netikinčiųjų buvo žymiai daugiau. Susirinkimą vedė RRT įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas. Susirinkimo pradžioje prelegentas kalbėjo apie partijos suvažiavimą, akcentavo, kad tarybų valdžios metais žymiai pagerėję gyvenimo sąlygos. "Ir uždarbis geras, ir lengvai įgyjamos automašinos, Žemaičių Kalvarijoje per atlaidus būna virš 5000 lengvųjų automobilių", — kalbėjo pavaduotojas Juozėnas. Juozėnas barė tikinčiuosius už pareiškimus, rašomus tarybinei vyriausybei Maskvoje, reikalaujant grąžinti uždarytas bažnyčias ir išlaisvinti nekaltai nuteistus kunigus. Susirinkimo metu buvo aiškinama, kad kunigams draudžiama kalėdoti, neleidžiama lankyti tikinčiuosius, šventinti jų butus. Komiteto narys Vobolis užprotestavo: "Gal, jūsų supratimu aš namą turiu atsinešti į bažnyčią, kad jis būtų pašventintas?!" Mes gi ne partijos sekretorių kviečiame, o kunigą. Bažnyčią ir kunigus išlaikome mes, tikintieji, jūs gi nė kapeikos neduodate, todėl prašome nesikišti į mūsų reikalus". Paklaustas, kodėl jaunuoliams trukdoma įstoti į Kunigų seminariją, kodėl stojantieji įvairiais būdais saugumo terorizuojami, Juozėnas bandė išsisukti, aiškindamas, kad į Seminariją priimama žymiai daugiau klierikų nei galima apskritai priimti, o kad nemažai bažnyčių be kunigų, tai, lektoriaus nuomone, "nieko nepadarysi — ir žemės ūkio specialistų trūksta". Vienas komiteto narių pasiteiravo, kur būtų galima gauti leidimą kryžiui pasistatyti. Į klausimą nebuvo atsakyta. Praeitais metais, atsakydamas į panašų klausimą, Juozėnas aiškino, kad leidimus kryžiaus statymui duoda rajono valdžia, suderinus su vietos architektu, tačiau salėje sėdėję partiniai vadovai ir architektas tylėjo — jie gerai žinojo, kad duoti tokius leidimus neturi teisės.
Rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Maruškevičius savo kalboje pareiškė, kad yra įstatymai, kurių tikintieji ateityje visu griežtumu privalės laikytis.
***
Šakiai. 1986 m. birželio 19 d. į rajono vykdomąjį komitetą buvo iškviestas Šakių parapijos klebonas kun. Juozas Žemaitis. Jo laukė Šakių raj vykdomojo komiteto pavaduotoja Kasparevičienė, miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Angonis ir prokuroras Diržius. Pavaduotoja Kasparavičienė barė, kad klebonas, nekreipdamas dėmesio į praeitais metais gautą įspėjimą, šiais metais vėl organizuotai ir sistemingai moko vaikus tikėjimo tiesų, tuo pažeisdamas BK 143 str. Kun. J. Žemaitis paaiškino, kad organizuoto vaikų mokymo nėra. Vakarinių pamaldų metu visiems tikintiesiems, kurių tarpe suaugusių yra nemažiau nei vaikų, sakomi katechetinio turinio pamokslai, jų klausosi visi, kas tik nori. Prokuroras Diržius patarė vaikus išsiųsti namo, o kalbėti tik suaugusiems. Klebonas pareiškė, kad Lietuvoje kol kas, tikriausia, dar nėra tokio kunigo, kuris vaikus varytų iš bažnyčios. "Katekizmų buvo atspausdinta pakankamai, tegul patys tėvai moko savo vaikus tikėjimo", — kalbėjo pavaduotoja Kasparavičienė. Kun. J. Žemaitis patikslino pavaduotojos žodžius, primindamas, kad katekizmų laida, išleista prieš šešis metus nedideliu tiražu, buvo išpirkta per kelias savaites ir paskutiniu metu katekizmų neįmanoma nei nusipirkti, nei pasiskolinti. I pavaduotojos Kasparavičienės ir prokuroro Diržiaus reikalavimą nelaužyti tarybinių įstatymų, kun. J. Žemaitis atsakė, kad niekada nėra užsiiminėjąs priešvalstybine veikla ir jokių įstatymų nėra laužęs, o aiškinti tikėjimo tiesas ir padėti tėvams ruošti vaikus sakramentų praktikai yra jo, kaip kunigo, esminė pareiga.
***
Šilalė. 1986 m. liepos 10 d. į Šilalės bažnyčią įsiveržė grupė atsakingų rajono vykdomojo komiteto darbuotojų: pirmininko pavaduotoja M. Karinauskienė, TGMK direktorius Lesčiauskas, bendro skyriaus vedėja Skalauskienė, kultūros skyriaus vedėjas Vytautas Jankauskas. Bažnyčioje tuo metu buvo laikomos šv. Mišios. Pamaldose dalyvavo septynios moterys ir apie penkiasdešimt vaikų. Vaikai garsiai atsakinėjo į šv. Mišių kreipinius. Kol vyko pamaldos, pareigūnai niekam netrukdė, o po jų visi suėjo į zakristiją ir pareiškė klebonui kun. Antanui Ivanauskui, kad jį rado bemokantį tikėjimo vaikus. Klebonas paaiškino, kad jis laikė šv. Mišias, o vaikai dalyvavo pamaldose. Pareigūnai surašė protokolą, jog buvo mokomi vaikai ir privertė kleboną po juo pasirašyti. Kun. A. Ivanauskas antroje protokolo pusėje paaiškino, kad protokolas surašytas neteisingai. Kun. A. Ivanauskas buvo nubaustas 50 rub. bauda.
***
Gargždai (Klaipdos raj.). 1985 m. gruodžio 30 d. Gargždų parapijos vikaras kun. Antanas Šeškevičius buvo iškviestas į Laugalių senelių invalidų prieglaudą aprūpinti sakramentais sunkiai sergantį ligonį. Ta pačia proga norėjo pasinaudoti ir kiti prieglaudos ligoniai. Kunigui vos spėjus aprūpinti mirštantįjį, koridoriuje pasigirdo triukšmas — internato direktoriaus pavaduotoja Jadvyga Dotienė vaikė visus, kurie norėjo susitikti su kunigu... Išsigandusi senelė verkdama skundėsi išeinančiam kunigui: "Dabar mus išveš į durnių namus..." Seneliai yra bauginami Janinos Riaukaitės atveju — pasiskundus dėl religinių varžymų ir kitų trūkumų, ji buvo išvežta į Šilutės rajone Macikuose esantį psichinių invalidų internatą. J. Riaukaitė kelis kartus prašėsi grąžinti ją į Laugalių internatą, bet į jos prašymus niekas iš administracijos nereagavo.
Internato direktorius sutinka įsileisti kunigą tik pas akivaizdžiai mirštančius ligonius, o į kitų, jau nepajėgiančių pasikelti iš lovos ligonių, prašymus pakviesti kunigų atsisako duoti leidimą.
LTSR Aukščiausiajam Teismui
Kun. Antano Šeškevičiaus, s. Kazio,
gyv. Klaipėdos raj., Gargždų m., Tilto 1-2,
P a r e i š k i m a s
Administracinė komisija prie Klaipėdos raj. Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos vykd. komiteto šių metų kovo 26 d. mane nubaudė 50 rb. už tai, kad kovo 14 d. lydėjau numirėlį Žemaitės gatve su bažnytine apranga, tuo pažeisdamas religinių susivienijimų nuostatų 50 str. Su tuo nesutikdamas, kreipiausi į Klaipėdos raj. Liaudies teismą. Bet jis š.m. balandžio 17 d. baudą patvirtino, nieko neatsižvelgdamas nei į mano, nei į liudininkų parodymus, nei į laidotuvių dalyvių bei tikinčiųjų liudijimą. Mano tvirtu įsitikinimu, ir administracinė komisija, ir Liaudies teismas pasielgė neteisingai, todėl kreipiuosi į Jus ir prašau padarytą klaidą ištaisyti — anuliuoti sprendimą ir štai dėl ko:
1) 50 str. draudžia religines procesijas, apeigas ir ceremonijas lauke. Bet laidotuvės nėra nei procesija, nei ceremonija, nei religinė apeiga, o eisena į kapines. Kai laidoja karį, moksleivį, partietį-ateistą, būna atitinkama eisena su išoriniais pagarbos ženklais. Kai laidoja tikintįjį, pagal šimtametę tradiciją kunigas eina prieš karstą su laidotuvių apranga. Niekas laidotuvių nevadina nei karių, nei partiečių, nei tikinčiųjų procesija ar ceremonija, o laidotuvių eisena. Religinė procesija būna, kai per Dievo Kūno šventę su Švenčiausiuoju eina per miestą ir laukus, kai per kryžiavas dienas tikintieji eina prie kryžių. Bet dabar mūsų krašte tokios procesijos neįmanomos.
Taigi, kovo 14 d. artimieji ir giminės velionį K. Kerpę norėjo palaidoti kaip kataliką, o ne kaip ateistą, todėl prašė mane, kad eisenoje jį palydėčiau ligi senųjų kapinių už 300 metrų. Mano pareiga išpildyti tikinčiųjų norą pagal nuostatus. Todėl eisenos dalyviai ir kunigas nepažeidė religinių susivienijimų nuostatų 50 str. Todėl kunigas nubaustas neteisingai.
2) Gargždų miesto pirmininkė J. Miliauskienė 1985 m. bažnytiniam komitetui atsiuntė raštą, kad dėl eismo saugumo draudžiama "bet kokias eitynes, eisenas ir procesijas, tame skaičiuje ir laidotuvių eisenas", bet to įsako niekur viešai nepaskelbė: nei laikraštyje, nei kitur. O paradinės eitynės bei laidotuvės be bažnyčios būna, kaip ir buvo. Reiškia, tas draudimas — tik mums. Bet tikintieji to nežino, todėl iš kaimų ir iš miesto atlydi eisena į bažnyčią ir lydi pagal seną gargždiečių tradiciją ligi senųjų kapinių, o paskui važiuoja į naująsias Laugaliuose už 2 km.
Be to, administracinė komisija, paskirdama man nuobaudą, man ir 20 tikinčiųjų pareiškė, kad eisenos leidžiamos, tik kunigas turi sėstis į mašinos kabiną. Iš tikrųjų, nuošalia Žemaitės gatve judėjimas labai menkas, todėl jokio trukdymo nebūna. Administracinė komisija, paskirdama man nuobaudą, nei žodžiu, nei raštu neužsimena apie eismo trukdymą. Didžiausias nusikaltėlis — tai kunigas su kamžele ir kepuraite prieš karstą, o ne kabinoj. Ar jis eismą trukdė labiau už plačią mašiną su karstu? Ar logiška jį bausti?
3) 1977 m. religijų reikalų įgaliotinis K. Tumėnas mane pašaukė į Vilnių ir davė atsakymą į mano pareiškimą 1977.VII.19.: kunigui galima eiti prieš karstą, galima nešti ir kryžių. Jis atvyko į Gargždus ir apie tai painformavo drg. Leitą. Todėl be jokių trukdymų taip laidojome tikinčiuosius, kol pernai prasidėjo vietinių neapgalvoti išsišokimai, draudžiamieji taip laidoti. Ar gali įgaliotinis 50 str. blogiau suprasti už eilinius ateistus, kurie jo aiškinimą paverčia priešingybe, verta bausmės? Tada visi straipsniai pavirsta chaosu: kaip kas panori, taip ir aiškina.
4) Tikinčio laidojimą su kunigu ir kryžiumi, bei vėliavomis garantuoja ir 1966 m. valdžios atspausdintas, ir tikrai su valdžia suderintas "Romos katalikų apeigynas Lietuvos vyskupijoms" II d., psl. 256-265. Juo rėmėsi ir įgaliotinis K. Tumėnas. Tas apeigynas — neatšauktas.
5) Taip laidoja net rajoniniuose miestuose, kur mažesnis judėjimas, ir beveik visuose nerajoniniuose miestuose ir miesteliuose kaip Gargždai bei bažnytkaimiuose. Ar Gargždai yra kita respublika, kur yra kiti įstatymai?
6) Klaipėdos r. Liaudies teismui įteiktas 528 tikinčiųjų ir laidotuvių dalyvių liudijimas, kur jie savo parašais pareiškia norą visados katalikiškai (su kunigu, kryžiumi ir vėliavėlėmis) laidoti savuosius ir patys būti taip palaidoti.
Velionio K. Kerpės 3 laidotuvių dalyvės (Kerpienė Stefanija, Jono, gyv. Doviluose; Urbonienė Stasė, Antano, gyv. "J. Janonio" kol.; Telšinskienė Zuzana, gyv. Saulažoliuose) teisme aiškiai paliudijo, kad velionio artimieji, giminės, kaimynai ir bendradarbiai norėjo ir mane prašė, kad aš velionį katalikiškai palaidočiau. Jų norą išpildžiau, kaip kunigas kitaip negalėjau.
Todėl prašau Aukščiausiąjį teismą neteisingą nuobaudą panaikinti ir Gargždų miesto valdžią tuo paveikti, kad ateityje laidotuvių netrukdytų.
Priedas:
1. Pareiškimo kopija Klaipėdos r. Liaudies teismui.
2. Gargždų parapijos tikinčiųjų ir laidotuvių dalyvių liudijimo kopija.
Gargždai, 1986.IV.21. Kun. A. Šeškevičius
P.S. 1985 m. liepos 31 d. administracinė komisija prie Gargždų miesto vykdomojo komiteto kun. Antaną Šeškevičių buvo apkaltinus laidotuvių eisenos iš bažnyčios į kapines organizavimu ir nubaudus 40 rub. bauda. Kun. A. Šeškevičiui atsisakius mokėti baudą, lapkričio 29 d. į namus prisistatė teismo vykdytoja Galina Kavoliūnienė ir prie kviestinio Vlado Šatkausko konfiskavo radio aparatą-tranzistorių VEF-202.
***
Kazokiškė (Trakų raj.). 1986 m. Sekminių atlaiduose Kazokiškių bažnyčioje sakyti pamokslą buvo pakviestas kun. Jonas Zubrus. Po atlaidų rajono administracinė komisija nubaudė vietos kleboną kun. Joną Kazlauską 50 rub. bauda už tai, kad, nesuderinęs su rajono valdžia, leido kun. J. Zubriui sakyti pamokslą.
RRT įgaliotinis Petras Anilionis už Kazokiškių bažnyčioje pasakytą pamokslą raštu įspėjo kun. J. Zubrų. Esą pamokslininkas dezinformavo tikinčiuosius, tvirtindamas, kad XVIII a. švietėjų ir pozityvistų viltys, jog švietimas ir mokslas išspręs visas problemas, neišsipildė.
***
Tauragnai (Utenos raj.). 1986 m. birželio mėn. Tauragnų klebonas kun. Bronius Šlapelis buvo nubaustas 25 rub. bauda už tai, kad be rajono valdžios leidimo į parapijos atlaidus pasikvietė kaimyninių parapijų kunigus.
***
Vievis (Trakų raj.). 1986 m. liepos mėnesį Trakų rajono administracinė komisija nubaudė Vievio kleboną kun. Antaną Černą 50 rub. bauda už tai, kad šv. Petro ir Povilo atlaidų metu Vievio bažnyčioje pamaldas laikė ir pamokslą pasakė svečiai kunigai, negavę rajono valdžios leidimo. Po valdišku bedievių iš-barimo kun. A. Černas buvo nerviškai sukrėstas ir gydėsi ligoninėje.
***
Vepriai (Ukmergės raj.). Aukštaitijoje gana plačiai yra žinomi Veprių Kalvarijų atlaidai. Nors Kryžiaus kelio stočių koplytėlės jau seniai sovietinės valdžios nugriautos, tačiau tikintieji iš įvairių Lietuvos vietų kasmet per Sekmines gausiai renkasi į Veprius ir po šv. Mišių, giedodami giesmes, eina Kalvarijas buvusių koplytėlių vietomis.
Sovietinės valdžios reikalavimu, vietos klebonas kun. Juozas Vaičeliūnas privalo pranešti Ukmergės vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Antanui Peredniui, kokie kunigai atlaidų dienomis laikys pamaldas, sakys pamokslus.
Šiais metais sakyti pamokslus buvo kviečiamas ir kaimyninės Pabaiskio parapijos klebonas kun. Petras Tavoraitis. Pavaduotojas A. Perednis nesutiko duoti leidimo, mat kunigas P. Tavoraitis per rinkimus atsisako balsuoti, Vėlinėse kartu su tikinčiaisiais eina melstis į kapines.
***
Vilnius. Maždaug tuo pačiu metu, kai sužinota apie Vilniaus arkivyskupijos valdytojo kun. A. Gutausko pakėlimą prelatu, Lietuvoje paplito žinia apie jo duotą interviu Austrijos komunistų laikraščiui "Volkstime" (1985.IX.12). Kiek šis pokalbis tikras — kur kun. A. Gutausko autentiški žodžiai ir kur korespondento plunksna prikūrė — skaitytojui sunku spręsti...
Tikinčiuosius šokiruoja valdytojo A. Gutausko pareiškimas, kad jis nežino Vilniaus diecezijoje žmonių, kurie dėl tikėjimo, ištikimybės Bažnyčiai, būtų buvę persekiojami ar kaip nors kitaip spaudžiami. Gyvas tokio persekiojimo pavyzdys — Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius, 25 metus besitęsianti jo tremtis. Negi kun. A. Gutauskas užmiršo, kad ir jis pats savo laiku buvo apjuodintas spaudoje, neteko registracijos pažymėjimo ir kurį laiką negalėjo pilnai eiti kunigo pareigų?! Pokalbio metu valdytojas išsitarė kad "politika — tai partijos ir valdžios reikalas, o kunigai turi melstis". Tuo metu, kai iš kun. A. Gutausko buvo atimtas registracijos pažymėjimas, politika jis neužsiėmė, tad už ką buvo nubaustas?! Šiuo metu valdytojas kun. A. Gutauskas važinėja į užsienį, jo pasisakymų galima rasti ateistinėje spaudoje (bažnytiniai kanonai draudžia bendradarbiauti ateistinėje spaudoje). Ar tai ne maldos tarnyba... Ar valdytojas laikosi šio dėsnio, pareikšto korespondentui, kad kunigui politika — ne pakeliui?
Kai beveik visi stojantys į Kunigų seminariją ir joje besimokantys yra vienaip ar kitaip saugumo terorizuojami ir kai yra viešas kun. Roko Puzono pareiškimas, kuriame yra smulkiai aprašoma šio kišimosi procedūros, sukrečia valdytojo kun. A. Gutausko teiginys, kad nežinąs faktų apie civilinės valdžios kišimąsi į kandidatų kunigystei priėmimą. Visiems Lietuvoje yra žinoma, ko pašalinės jėgos reikalauja iš kandidatų ir kas galutinai nustato jų skaičių, nulemia priėmimą — rektorius ar įgaliotinis.
Užklaustas apie nuteistus kunigus — Alfonsą Svarinską ir Sigitą Tamkevičių — valdytojas teisinosi negalįs daug ką pasakyti, nes teismas vykęs Kaune. Iš tiesų teismas vyko Vilniuje ir sukėlė didelę sensaciją. Pagrįstai tikintiesiems kyla klausimas, kaip kun. A. Gutauskas galėjo nežinoti apie beveik savaitę vykstantį teismą, kai kas rytą tikintieji rinkosi melstis į Aušros Vartus ir tik po to važiavo prie teismo rūmų?
Valdytojas pasididžiavo, kad aukštieji dvasininkai gyvena ne taip blogai: važinėja po užsienį, pamato Romą, Liurdą, Nairobį... Tai viena medalio pusė, o kur kita?!
Pokalbio pabaigoje kun. A. Gutauskas parodęs odiniais apdarais įrištą ir valstybinėje spaustuvėje ant gero popieriaus spausdintą maldyną (ar mišiolą). Reiktų žinoti, kad geras popierius — ne tarybinis, tai Vatikano dovana, gi odiniai viršeliai — ne valstybinėje spaustuvėje uždėti, bet privačiai.
Jeigu tikrai šiandieninį Bažnyčios gyvenimą Lietuvoje gerb. Valdytojas mato tokį, koks jis nupieštas jo interviu, tai kaip, ignoruojant akivaizdžią realybe., galima vaisingai tvarkyti Bažnyčios reikalus?
Bedievių leidimai remontuoti vieną ar kitą bažnyčią tai tik antraeilis dalykas, mažai tepalengvinantis Evangelijos skelbimą šių dienų bedievinamoje Lietuvoje. Jei nebus tikinčiųjų, kuo virs suremontuotos bažnyčios?
***
Kaunas. 1986 m. pavasarį RRT įgaliotinis Petras Anilionis pareikalavo Kauno Tarpdiecezinės Kunigų seminarijos dijako-nui Edmundui Atkočiūnui sulaikyti kunigystės šventimus. Priežastis — dijakonas E. Atkočiūnas mokslo metais nelankė tarybinės Konstitucijos paskaitų. Tik dėka kunigų reakcijos ir Telšių vyskupo Antano Vaičiaus pastangų įgaliotinis savo reikalavimą atšaukė.
***
Kretinga. 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje mirė Petras Paulaitis, 35 metus iškalėjęs sovietiniuose lageriuose. Per laidotuves ant jo karsto artimieji uždėjo trispalvį — tautinį kaspiną. Laidotuvių apeigas atliko kun. L. Šarkauskas. Kretingos klebonas kun. B. Burneikis (nors laidotuvėse ir nedalyvavo) buvo iškviestas į Vilnių pas įgaliotinį P. Anilonį aiškintis dėl a.a. P. Paulaičio laidotuvių. Telšių vyskupas Antanas Vaičius buvo priverstas raštu garantuoti, kad tokie "nusikaltimai" nesikartos.
***
Kaišiadorys. Kaišiadorių vyskupijos vyskupas J. E. Vincentas Sladkevičius po to, kai "Tarybinės moters" žurnalas išspausdino V. Balkevičiaus straipsnį "Šventoji šeimyna", ciniškai užgaunantį Jėzaus ir Jo Motinos Marijos garbę, raštu pareiškė žurnalo redakcijai atsisakąs minėto žurnalo prenumeratos.
***
Telšiai. 1986 m. birželio 12 d. Telšių Katedroje buvo paminėta Lietuvos Bažnytinės Provincijos įkūrimo 60-ties metų sukaktis. Minėjime dalyvavo: vyskupai — L. Povilonis, V. Sladkevičius, R. Krikščiūnas — valdytojas, prelatas K. Dulksnys, daug kunigų ir didelė minia tikinčiųjų, ypatingai jaunimo.
Pamaldų metu buvo meldžiamasi už mirusius Telšių vyskupus, Kurijos darbuotojus, Seminarijos dėstytojus. Po pamaldų Telšių Katedros jaunimas sveikino savo vyskupą A. Vaičių jo amžiaus 60-čio ir vardo dienos proga.
Iškilmių pabaigoje galingai ir kartu labai jautriai nuskambėjo Maironio "Lietuva brangi mano Tėvyne..."
***
Vilnius. 1986 m. gegužės 17 d. Vilniuje šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo minima prof. Stasio Šalkauskio 100 metų gimimo sukaktis. Apie prof. S. Šalkauskio gyvenimą, jo asmenį ir veiklą dviejuose pamoksluose kalbėjo kun. Vaclovas Aliulis. Minėjime dalyvavo prof. S. Šalkauskio žmona, kuriai po pamaldų jaunimas įteikė gėlių, ir tikintieji iš kitų Lietuvos miestų.
Panašus minėjimas buvo surengtas ir Kauno šv. Antano parapijos bažnyčioje.
***
Žemaičių Kalvarija. 1986 m. liepos 2-9 d. į Žemaičių Kalvarijos didžiuosius atlaidus iš visos Lietuvos suvažiavo minios tikinčiųjų, ypatingai daug jaunimo. Jautriai išgyvenę religinės dvasios galią, pajutę, jog visi tikintieji yra Marijos žemės vaikai, pasisėmę jėgų kilniai gyventi, maldininkai grįžo namo.
Atlaidų sekmadienį ir trečiadienį, kuris jau tapo tradicine kunigų diena, pamaldoms ir procesijai į kalnus vadovavo Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Kalnuose, prie koplyčių, buvo sakomi pamokslai. Žemaičių Kalvarijos atlaidų metu buvo išdalinta 23000 šv. Komunijų. Nors saugumas darė įvairius trukdymus, tikinčiųjų šiais metais dalyvavo daugiau nei praėjusiais. Kulto reikalų įgaliotinis Petras Anilionis, norėdamas įvesti atlaidų metu sakomų pamokslų kontrolę, pareikalavo, kad vyuskupas A. Vaičius dar prieš atlaidus pateiktų pavardes tų kunigų, kurie sakys pamokslus. Iš gauto pamokslininkų sąrašo P. Anilionis tuoj pat išbraukė kun. Edmundą Atkočiūną. Nežiūrint į įgaliotinio reikalavimus, Žemaičių Kalvarijoje buvo pasakyta apie 60 pamokslų.
Tuoj po atlaidų P. Anilionis prisistatė į Telšius pas vyskupą A. Vaičių, kur turėjo būti iškviesti Plungės dekanas kun. R. Gasčiūnas ir Žemaičių Kalvarijos klebonas kun. L. Dambrauskas. P. Anilionis smarkiai išbarė vyskupą ir minėtus kunigus, kad Žemaičių Kalvarijoje atlaidų metu buvo nesilaikyta jo duotų nurodymų, įgaliotiniui itin kliuvo Telšių vikaro kun. Boleslovo Jo-nausko, Žarėnų — Latvelių klebono kun. Algimanto Pakamanio ir Kiauklių parapijos klebono kun. Roko Puzono pasakyti pamokslai. Kun. B. Jonauskas dėl savo pamokslo buvo iškviestas aiškintis net į Vilniaus saugumą.
***
Alksnėnai (Vilkaviškio raj.). 1985 m. rugsėjo 18 d. pas Alksnėnų parapijos kleboną kun. Antaną Lukošaitį atvyko Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Juozas Urbonas. Pavaduotojas piktinosi kunigo A. Lukošaičio pastoracine veikla tikinčiųjų tarpe. Ypatingai pykino pamaldos Žaliosios kapinėse ir gausus žmonių lankymas Alksnėnų koplytėlės. Už tai, kad į Alksnėnų koplytėlę suvažiuoja tikintieji kone iš visos Lietuvos, laikomos šv. Mišios ir sakomi pamokslai, J. Urbonas grasino kun. A. Lukošaičiui susidoroti su juo kaip su Kybartų parapijos kunigais — Sigitu Tamkevičium, Jonu Kastyčiu-Matulioniu. Pavaduotojas griežtai pareiškė, kad kun. A. Lukošaičiui yra užvesta baudžiamoji byla. Kunigas atsakė: "Jūsų rankose vėzdas, mūsų Rožančius". Po šių žodžių pavaduotojas nutilo ir atsisveikinęs apleido kleboniją.
1985 m. rugsėjo 25 d. kun. A. Lukošaitis perauklėjimui buvo iškviestas pas RRT įgaliotinį Petrą Anilionį. Pagrindinis kaltinimas buvo tai, kad aptarnauja net 4 parapijas. P. Anilionis pareiškė, kad Žaliosios kapinėse laikomos šv. Mišios už mirusius nėra įstatymu leistos religinės apeigos. įgaliotinis priminė Kybartų vikaro J. Matulionio kaip "tvarkos ardytojo" bylą ir leido suprasti, kad kun. A. Lukošaitis, jei ir toliau Žaliosios kapinėse laikys pamaldas, bus laikomas panašiu tvarkos ardytoju. Visu griežtumu uždraudė aptarnauti Slabadų ir Žaliosios kapinių koplyčias. Atsisveikindamas P. Anilionis prigrasino kun. A. Lukošaitį laikytis visų duotų nurodymų.
***
Rumšiškės (Kauno raj.). 1985 m. spalio mėn. kun. Juozo Žemaičio leidimu Rumšiškės bažnyčioje buvo filmuojami kadrai kino filmui "Paskenduolė". Vienoje bažnyčios pusėje sėdėjo apie 100 aktorių o kitoje — tikintieji. Pamaldų metu, per pamokslą, klebonas aiškino, jog prie "kultūros" reikia prisidėti ir Bažnyčiai. "Argi mūsų pareiga sunkinti darbą tiems, kuriems ir taip sunku", — užjautė filmo kūrėjus kun. J. Žemaitis.
Filmo bedieviškų perlenkimų grubumu piktinosi net savaitraštis "Literatūra ir menas".
***
Mikoliškiai (Kretingos raj.). 1986 m. kovo 11 d. Mikoliškių parapijos bažnytinis komitetas prašymu padėti kreipėsi į LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumą: " 1976 liepos 28 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įsaku patvirtino Religinių susivienijimų nuostatus. Tretysis nuostatas garantuoja: "Religinė bendruomenė turi teise. įsigyti... transporto priemones".
Mūsų parapijai šis nuostatas yra labai praktiškas, mums būtina įsigyti maždaug 26 vietų autobusą arba bent "Latviją" kolūkiečiams iš kaimų šventadieniais atvežti į bažnyčią ir parvežti, nes jie gyvena 4-11 km. nuo bažnyčios, o kursuojančiu autobusu negalima nei nuvykti, nei parvykti — netinka maršrutų laikas. Pagyvenusiems žmonėms pėsčia nueiti ir grįžti neįmanoma, o prie bažnyčios tegyvena trys šeimos.
Prašėme autoparką, kad sekmadieniais pakeistų autobusų maršrutų laiką, bet nesiteikė to padaryti, nors ir nebuvo sunku. Kurį laiką samdėmės autobusus iš įvairių įstaigų, bet vietinė valdžia tai uždraudė. Prašėme "J. Janonio" kolūkio vadovybę., kad sekmadieniais už altyginimą savo kolūkiečius nuvežtų į bažnyčią ir parvežtų — atsisakė. Ką mums daryti? Esame priversti pasinaudoti jūsų duota teise — įsigyti savo transporto priemonę. Kreipėmės į LTSR Ministrų Tarybą, ar galėtų mums parduoti padėvėtą autobusą arba bent "Latviją". Atsakymas buvo teigiamas, tik reikalavo Religijų reikalų tarybos įgaliotinio sutikimo. O šis aiškina, kad nuostatuose žodis "transportas" reiškia tik lengvąjį automobilį (pradžioje ir įgaliotinis leido įsigyti autobusą, bet greitai šį nuostatą pradėjo aiškinti savaip).
Pareiškime Mikoliškių parapijos tikintieji pastebi, kad įgaliotinio P. Anilionio poelgiuose nėra logikos: "įsigyti lengvam automobiliui nereikia jokio leidimo", o nuostatuose aiškiai pasakyta, kad bendruomenė turi teisę įsigyti transporto priemones. Tai nehumaniška, — rašo tikintieji, — specialiai stengiamasi kolūkiečiams apsunkinti gyvenimą. Kai tuo tarpu tarybinė Konstitucija teigia: "TSKP egzistuoja liaudžiai ir tarnauja liaudžiai" (6 str.).
Tikimės sulaukti teisingo ir humaniško atsakymo bei leidimo nusipirkti kad ir nenaują autobusą, — baigia savo pareiškimą Mikoliškių parapijos bažnytinis komitetas.
1986 m. balandžio 19 d. Mikoliškių bažnytinis komitetas pakartotinai kreipėsi į RRT įgaliotinį P. Anilionį su prašymu palengvinti susisiekimą. Mikoliškiečiai savo pareiškime išvardina visą eilę įstaigų bei organizacijų — LTSR Automobilių, Transporto ir Plentų Ministeriją, Kretingos ir Klaipėdos autoparkus, "J. Janonio" kolūkio administraciją, — kurios visos atsisakė jiems padėti.
"Kaip žmogaus nepriversi nevalgyti ir negerti, taip tikinčiojo nelankyti bažnyčios, — rašoma pareiškime. Todėl visų vardu prašome jus savo tarpininkavimu mums padėti. Jūs turite pakankamai galios kreiptis į atitinkamas įstaigas. (...) Padėkite išsinuomuoti autobusą, nes tai galbūt yra lengviau. Už parodytą humaniškumą būsime dėkingi."
RRT įgaliotinis P. Anilionis padėti Mikoliškių tikintiesiems atsisakė.
***
Prienai.
TSKP CK Generaliniam sekretoriui
drg. M. Gorbačiovui
Nuorašai:
Lietuvos vyskupams ir valdytojams
RRT įgaliotiniui P. Anilioniui
Prienų parapijos tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
Jau eilė metų mūsų parapijos kunigai terorizuojami už apsilankymus tikinčiųjų butuose (1986 m. Prienų m., T. Armijos g-je). Mes patys juos pasikviečiame, o bedieviai mokytojai neprašyti lankosi mūsų namuose ir čia mėgina vesti agitaciją prieš mūsų religinius įsitikinimus, ir jie nėra už tai nė baudžiami, nė terorizuojami.
Argi tai suderinama su tikinčiųjų ir netikinčiųjų lygybės prieš įstatymą principu, kurį skelbia mūsų Konstitucija?
Koks įstatymas draudžia mums kunigą (kaip pilnateisį TSRS pilietį) pasikviesti į savo namus? Mes norime gyventi namuose, kurie pagal mūsų katalikiškas tradicijas būtų kunigų kas metai pašventinami. Negi šis mūsų kuklus noras gali sukelti grėsme, tarybinei santvarkai?
Prašome patvarkyti, kad Prienų rajono valdžios organai nutrauktų mūsų kunigų terorizavimą ir netrukdytų jiems lankytis
mūsų butuose. Pasirašė 1670 tikinčiųjų
***
Pašilė (Kelmės raj.). 1986 m. balandžio 13 d. Pašilės tikintieji — suaugę, ir vaikai — po Sumos sveikino savo kleboną kun. Stanislovą Anuzį jo vardo dienos proga. Vaikų montažą užbaigė choristų pagiedota "Ilgiausių metų"... Tai nepatiko valdžios palaikomam bažnytinio komiteto pirmininkui Antanui Pakutinskiui. Jis, kaip įmanydamas, koliojo choristus, vaikus ir bažnyčios sargą Antaną Saunorių.
Balandžio 14 d. apie kunigo pasveikinimą A. Pakutinskis pranešė rajono vykdomajam komitetui. Grįžęs iš rajono, bažnyčios sargui A. Saunoriui už "nusikaltimą" grasino saugumu, vadino valstybiniu nusikaltėliu ir t.t.
***
Indūra (Gardino sritis). Gardino srities RRT įgaliotinis pareikalavo iš Indūros klebono kun. Kazimiero Žilio, kad šis gedulingose Mišiose neskaitytų lekcijos iš laiško Filipiečiams, kuri prasideda žodžiais: "Mūsų tėvynė danguje..." (Fil. 3,20). Gardino įgaliotinio nuomone, tai antitarybinis išsireiškimas, jo žodžiai: jei tėvynė danguje, tai reiškia Sovietų Sąjunga jau nėra tikroji tikinčiųjų tėvynė.
Tas pats įgaliotinis priekaištavo kun. K. Žiliui, kam gyvenantiems be santuokos sakramento asmenims neduoda nuodėmių išrišimo. Esą tai jau bausmės rūšis, taikoma tikintiesiems, o Religijų susivienijimų nuostatai neleidžia kunigams skirti bausmių tikintiesiems.
