Kaunas. 1986 m. kovo 26 d. Marytė Gudaitytė (1985 m. pašalinta iš Kauno P. Mažylio medicinos mokyklos, žr. "LKBK" Nr. 69) nuvažiavo į Lietuvos Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo Ministeriją, pasiteirauti, ar bus jai leista baigti mokslus P. Mažylio medicinos mokykloje. Atsakinga už medicinos mokyklas ministerijos darbuotoja Lesnickienė pasakė, jog ji prisimenanti šią merginą, žino, kad ji yra tikinti ir pernai metais pašalinta iš mokyklos. Ten pat buvęs vyriškis pradėjo aiškinti, kad medicina ir tikėjimas — du nesuderinami dalykai, todėl tikintis asmuo negali dirbti medicinoje. Buvo patarta pirmiausia kreiptis į mokyklą ir tik po to į Ministeriją.
Balandžio 2 d. M. Gudaitytė nuvyko į Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą. Ją priėmė mokyklos direktorės pavaduotojas Grigas ir dėstytoja Pečiulienė. Pradžioje klausinėjo, kur jų buvusi moksleivė dirba, ar neužsiiminėja antitarybine veikla, patarė nieko nuo jų neslėpti, nes vistiek viskas išaiškės. Kai M. Gudaitytė paklausė, kas, jų nuomone, gali būti laikoma antitarybine veikla, Pečiulienė pareiškė girdėjusi, kad kunigams kaliniams renkamos ir siunčiamos į kalėjimą aukos, ir tai yra laikoma antitarybine veikla... Dėstytojus domino, ar M. Gudaitytė vis dar tikinti. Moksleivė paaiškino, kad gyvenimo be tikėjimo neįsivaizduoja ir darbui tikėjimas nekenkia, priešingai, jis gali tik padėti.
Pečiulienė pataisė M. Gudaitytę, sakydama, kad ji pašalinta iš mokyklos ne už tikėjimą, bet už antitarybinę veiklą (už laiškų rašymą kaliniams! — red. past.). Galiausiai M. Gudaitytei buvo liepta atnešti iš darbavietės charakteristiką ir, parašius pareiškimą, pradėti praktiką.
Balandžio 16 d., M. Gudaitytei atvežus charakteristiką ir kitus dokumentus, dėstytoja Pečiulienė pradėjo aiškinti, kad pareiškimas neišsamus, charakteristikoje nėra atžymėta apie visuomeninį darbą... "Pati, atrodo, esi nepasikeitusi, todėl pedagogų taryba nutarimo nepakeis, nebent pareiškime pasižadėtum pakeisti savo įsitikinimus, — kalbėjo Pečiulienė. Moksleivė pareiškė, kad įsitikinimų nepakeis ir pareiškimo neperrašys. M. Gudaitytei buvo pasiūlyta pasiimti akademinę pažymą ir bandyti stoti į kitą tokio paties profilio mokyklą. Kiek vėliau m. Gudaitytę pasikvietė direktorės pavaduotojas Grigas ir skyriaus vedėja Kiaunytė. Pavaduotojas Grigas kalbėjo tą patį kaip ir dėstytoja Pečiulienė: "charakteristika neišsami, pareišikimas netinkamas ir pedagogų tarybos posėdis nieko negali padaryti". Pavaduotojas Grigas patarė moksleivei, susigalvojus perėjimo priežastį, vykti į kitą mokyklą, o pokalbio, kad būtų ir jai, ir mokyklai geriau, niekam nepasakoti.
M. Gudaitytė nuvažiavo į Utenos medicinos mokyklą. Čia jai žadėjo leisti užbaigti mokslus. Direktoriaus pavaduotoja primygtinai reikalavo pasakyti tikrąsias perėjimo iš mokyklos į mokyklą priežastis. M. Gudaitytė pasakė, kad ją pašalino saugumas, o tiksliai už ką — ji pati nežinanti. Telefonu buvo paskambinta į Kauną. Po pokalbio su Kauno P. Mažylio medicinos mokyklos direktore situacija pasikeitė, pavaduotoja pradėjo aiškinti, kad tikėjimas ir medicina nesuderinami dalykai, kad mokykla ruošia tik medikus ateistus, bet ne tikinčius. "Jūs turite pasirinkti kitą mokyklą nes šioje srityje dirbti negalėsite", — įtikinėjo pavaduotoja. M. Gudaitytė buvo paklausta, kur ji paskutiniu metu dirbusi. Sužinojusi, kad vaikų darželyje, pavaduotoja nustebo: "kaip jūs galite dirbti su vaikais, ir kodėl jums niekas nieko nesako, juk jūs galite sugadinti vaikus?!" Mergina paaiškino, kad vaikų tėvai jos darbu nesiskundžia. M. Gudaitytei paprašius paaiškinti, kodėl su ja taip neteisingai elgiamasi, juk tarybinė Konstitucija visiems — tiek tikintiems, tiek netikintiems — garantuoja teisę į mokslą, pavaduotoja atsakė, kad mokytis jai galima, tik reikia rinktis kitą specialybę, kad darbas nebūtų glaudžiai susietas su žmonėmis.
Galiausiai Utenos medicinos mokykla liepė M. Gudaitytei po kurio laiko paskambinti, o ji pati pažadėjo susisiekti su Kauno ir Vilniaus saugumu ir viską išsiaiškinti. Kai M. Gudaitytė sutartu laiku paskambino, jai buvo paaiškinta, jog praktikos ji jau nespės atlikti, ir, apskritai, jai patariama pakartotinai kreiptis į Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą.
***
Kiaukliai (Širvintų raj.). 1986 m. birželio 1 d. Kauno Arkikatedros Bazilikoje buvo teikiami Kunigystės šventimai. Į šventės iškilmes nuvyko ir kai kurie Kiauklių parapijos tikintys vaikai bei jaunimas. Birželio 2 d. po išvykusiųjų namus vaikščiojo tikrinimo komisija, susidedanti iš apylinkės pirmininko Vlado Karaliūno, kolūkio partorgo Juozo Sabakonio, mokyklos direktorės Jadvygos Grigaitienės bei jos pavaduotojos Aldonos Kalininos. Gudonių, Matijošių, Novikų šeimose tikrintojai reikalavo nurodyti, su kuo vaikai išvažiavo, kur lankysis, pasakyti adresus, kur apsistos. Tėvai laikėsi drąsiai, nesileido tardomi ir išreiškė pasitenkinimą, kad jų vaikai bendrauja su tikinčiais žmonėmis, o ne su girtuokliais. Matijošienei, atsisakius nurodyti reikalaujamus adresus, pretekstu, kad motina nežino, kur yra jos vaikai, pareigūnai grasino atimti motinystės teises. Pagąsdinimui buvo surašytas "aktas" ir Matijošienei liepta pasirašyti, kad yra susipažinus su rašto turiniu. Birželio 3 d. mokinius Vidmantą Noviką, Rūtą Gudonytę, Dainių ir Gintarą Matijošius — mokykloje mokytojai tardė ir vertė rašyti pasiaiškinimus. Vaikai nesiaiškino ir nieko nerašė.
