Kaunas. 1985 m. balandžio 24 d. kauniečio kariškio Juozo Kazalupsko bute, ūkiniame sandėlyje ir kolektyviniame sode buvo padaryta krata. Kratą vykdė milicijos pareigūnas Vasiliauskas, tardytojas Kavaliauskas, saugumiečiai — Matulevičius ir dar vienas, nepateikęs asmens dokumentų. Kviestiniai — Vinuikovas ir Vinuikova. Kratos metu paėmė: pogrindžio leidinį "Rūpintojėlis" Nr. 10, kunigų — Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus — fotonuotraukas, brošiūras ir knygas — "Tikėk sau ir tylėk" (pagal LTSR Konstituciją), "Kražių vikaras — kankinys — S. Rimkus", užrašų knygutę, atskirus mašinraščiu rašytus lapus, J. Kazalupsko rankraščių, startinį pistoletą...
Prisistatę daryti kratą, pareigūnai pareiškė, jog krata daroma, įtariant vagystę, o baigdami kratą prisipažino, kad ieškojo aparatūros, spausdinimo priemonių ir pogrindžio literatūros. Čekistą Matulevičių domino, ar J. Kazalupskas neturi kunigų — A. Svarinsko, S. Tamkevičiaus, Jono Kaunecko, Petro Našlėno ir kt. — pamokslų įrašų.
Pasirašyti po kratos protokolu J. Kazalupskas atsisakė. Krata truko 5 valandas.
***
Kaunas. 1985 m. gegužės 16 d. J. Kazalupskas buvo tardomas Kauno saugume. Tardytojas Kazakevičius supažindino tardomąjį su jam užvesta byla. Čekistui ypatingai nepatiko iš kratos metu paimtų rankraščių sekančios ištraukos: "Bedieviai priaugino tiek nusikaltėlių, kad šie nesutelpa kalėjimuose, norint nusikaltėlį pasodinti, reikia pažinčių...", — tai vieno mokyklos direktoriaus asmeninis skundas J. Kazalupskui. 1983 m. geagužės 6 d. J. Kazalupskui siekiant išsiaiškinti, už ką teisiami nekalti kunigai, Vilniaus vidaus reikalų įstaigos atsakingi pareigūnai patarė: "Tarybų Sąjungoje tiesa bevertė, tiesos nėra ir neieškokite", o tų pačiu metų birželio 24 d. Lietuvos Respublikinės prokuratūros prokuroras Bakučionis tai patvirtino žodžiais: "Tiesos nebuvo, nėra ir nebus." Čekistas Kazakevičius, perskaitęs rankraščio ištrauką: "Geriausi tautos vaikai sudėjo savo auką ant Tėvynės aukuro, bet taurė nepilna, reikalinga ir mūsų auka... Ir šiandien yra žmonių, kas drąsiai žengia garbingu Kristaus keliu į šių dienų Golgotą, kur aukoja savo laisvę, jaunystę ir net gyvybę už Dievą ir Tėvynės šviesesnę ateitį", piktai priekaištavo J. Kazalupskui, kokios dar šviesesnės ateities jis norįs. Čekistas bandė apkaltinti J. Kazalupską, kad šis parašus dėl nuteistų kunigų išlaisvinimo rinkęs ant tuščių lapų, pats kūręs pareiškimams tekstus ir t.t., reikalavo pasakyti, iš kur gavęs pogrindžio leidinį "Rūpintojėlis" Nr. 10, kada susipažinęs su nuteistais kunigais ir pradėjęs bendradarbiauti jų nusikalstamoje veikloje? J. Kazalupskas, motyvuodamas tuo, kad kratą darė, ieškant vogtų daiktų, o paėmė religinę literatūrą, jo asmeninius užrašus, tardymo metu taip pat keliami klausimai, liečiantys religinius įsitikinimus, kas yra draudžiama įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, po kuriais yra pasirašiusi ir Tarybų Sąjunga, atsakinėti į klausimus atsisakė. Čekistas Kazakevičius gąsdino J. Kazalupską saugumo požemiais, paėmęs baudžiamąjį kodeksą, bandė taikyti įvairius straipsnius, galiausiai siūlė rimtai pagalvoti apie savo ir savo trijų vaikų ateitį. Baigiantis tardymui, čekistas Kazakevičius pakartotinai reikalavo, kad J. Kazalupskas apie buvusį tardymą niekam nepasakotų.
1985 m. lapkričio 20 d. J. Kazalupskas vėl buvo tardomas Kauno KGB būstinėje. Tardė čekistas Matulevičius, dalyvaujant Kazakevičiui. Matulevičius pareiškė, kad J. Kazalupskas kaltinamas antitarybine veikla pagal BK 68 str. I d. ir pateikė visą eilę kaltinimų: Rašęs ir vežęs šmeižikiškus raštus į Maskvą aukščiausiai Sąjungos valdžiai (į Maskvą buvo vežami pareiškimai su tikinčiųjų parašais dėl kun. A. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus išlaisvinimo — red. past.), apsirengęs kariškio uniforma mokykloje skaitęs antitarybines paskaitas, pasirašinėja po šmeižikiškais raštais, savo namuose laiko antitarybinę literatūrą ir t.t. \ pateiktus kaltinimus J. Kazalupskas ramiai paaiškino, kad, jei netikėtų Dievą, tikriausiai jau seniai kaip niekšas būtų supuvęs kalėjimuose, kad kalėjimas jį gali ištikti ir dabar, tik jau už Dievą, Tautos idealus. Tardomajam paprašius įrodyti jo antitarybinius nusikaltimus, perskaityti iš jo rankraščių bent vieną antitarybinį ar politinį sakinį, saugumiečiai, kurį laiką pasinaršę kratos metu paimtoj medžiagoj, nieko konkretaus įrodyti taip ir neįstengė. Matulevičius reikalavo, kad J. Kazalupskas pažadėtų, jog daugiau neatveš į Maskvą jokių raštų, o reikalui esant, tiesiogiai kreipsis į saugumą. Tardomasis atsakė: "Vežiau ir, jei reikės, ateityje vėl vešiu." Čekistas bandė įtikinti J. Kazalupską, kad tikėjimas yra laisvas ir niekieno nepersekiojamas. J. Kazalupskas nurodė visą eilę priešingų atvejų, tuo įrodydamas akivaizdų saugumiečio Matulevičiaus melą: "Tikintieji savo lėšomis ir valdžios leidimu pasistatė Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią — ateistai ją atėmė ir pavertė filharmonijos sale; Gargždų tikintieji jau kelinti metai prašo leidimo paaukštinti bažnyčią, nes trūksta oro — vietinė valdžia neleidžia; Alytaus rajone, Ryliškėse, tikintieji, neturėdami bažnyčios, meldėsi privačiame name — bedieviai išvaikė, pasistatė politilenu dengtą statinį kapinėse — nugriovė, o tikinčiuosius išvaikė; Telšių rajone, Rainių miškelio pakraštyje, stovėjo kryžius, nakties metu kareiviai jį susprogdino. Ar dar gali būti didesnis tikėjimo persekiojimas, kai panaudojama net kariuomenė ir ginklas?" — kalbėjo J. Kazalupskas.
Čekistas Matulevičius tardymo metu J. Kazalupskui kelis kartus grasino kalėjimu. Tardomajam pareikalavus grąžinu kratos metu paimtus daiktus, čekistas atsakė, kad daiktai nebus grąžinti, kai J. Kazalupskas bus teisiamas, daiktus prijungs prie bylos.
***
Gargždai (Klaipėdos raj.). 1986 m. sausio mėnesį iš Vilniaus atvykę saugumiečiai 4 valandas tardė Gargždų parapijos vikarą kun. Antaną Šeškevičių. Kun. A. Šeškevičius buvo kaltinamas bendradarbiavimu "LKB Kronikoje" — esą, jo dėka Gargždų parapijos tikinčiųjų pareiškimai patenka į šį leidinį. Čekistai grasino kun. A. Šeškevičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
***
Vilkaviškis. 1986 m. balandžio 25 d. iš Vilkaviškio Metalo dirbinių gamyklos buvo iškviestas šios gamyklos darbuotojas Antanas Kelmelis. Du pavardžių nepasisakę pareigūnai kaltino jį apiplėšus spaudos kioską ir reikalavo važiuoti drauge su jais į namus, kur bus padaryta krata. Prie namų (Statybininkų 4-3) jau laukė penki civiliai apsirengę vyrai. A. Kelmeliui buvo pateiktas kratos orderis. Kratai vadovavo kriminalinio skyriaus tardytojas Kašiolaitis. Kai rašomajame stale buvo rasti rašomojo popieriaus pakietai, Kašiolaitis pareiškė, kad reikia kviesti KGB darbuotojus. Tuoj pat prisistatė Vilkaviškio saugumiečiai: Masalskis, Čėsna, Kanonenka. Čekistai reikalavo atiduoti rašomąją mašinėlę. Kratos metu paėmė: 6 pakus rašomojo popieriaus, pluoštą kalkės, "LKB Kroniką", apie 200 laiškų bei adresų, knygas — "Čekisto naguose", "Sovietiniuose kalėjimuose" ir kt.
Po kratos, kuri truko maždaug 4 valandas, A. Kelmelis buvo nugabentas į Vilkaviškio saugumą ir tardomas. Saugumiečius domino, iš kur gavo kratos metu paimtus daiktus. Išleisdami į namus, pažadėjo, kad ateityje dar ne vieną kartą teks susitikti.
***
Vilkaviškis. 1986 m. gegužės 19 d. Vilniuje KGB būstinėje tardytojas Stepučinskas apklausinėjo Vilkaviškio gyventoją Daną Kelmelienę. Klausimai lietė balandžio 25 d. jos bute padarytos kratos metu paimtus daiktus (iš kur gavusi vienus ar kitus daiktus, kam naudojusi, ką pažįstanti, su kuo bendraujanti? ir t.t.). Tardomas buvo ir jos vyras Antanas Kelmelis.
Abu Kelmeliai buvo tardomi ir sekančią dieną. D. Kelmelie-nė po tardymo protokolais nepasirašė.
***
Vilkaviškis. 1986 m. balandžio 24 d. Vilkaviškio gyventojo P. Blažuko bute buvo padaryta krata. Kratos metu paimta:
rašomoji mašinėlė, kalkės, mašinraščiu daugintos knygos — "Kaip jie mus sušaudė", "Rekrūto prisiminimai" ir kt. Tą pačią ir sekančią dienomis P. Blažukas buvo tardomas Vilkaviškio KGB skyriuje; grasino, jog sudarys baudžiamąją bylą.
***
Telšiai. 1986 m. balandžio-gegužės mėnesiais saugumas tardė aktyviai Telšių Katedrą lankančius vaikus bei jaunimą. Buvo siekiama iš jų tarpo užsiverbuoti agentų, pranešinėsiančių apie kun. Vincą Vėlavičių, kuris, čekistų žodžiais, perdavinėja žinias į užsienį. Naujas saugumo viršininkas bando gražumu suvilioti jaunimą Judo darbui, — "į bažnyčią eiti galėsite, tik reikės viską papasakoti saugumui, kas bažnyčioje daroma", — aiškina jaunuoliams čekistas.
***
Kaunas. 1986 m. gegužės 22 d. buvo padaryta krata pas inžinierių Algirdą Patacką, gyvenantį Kaune, Petrausko gatvėje. Kratai vadovavo saugumietis Aleinikovas. Kratos metu buvo paimtos kelios knygos, tarp jų "Seinų — Suvalkų kraštas", keletas rankraščių; kambaryje buvo rastas senas medinis lietuviškais motyvais ornamentuotas kryžius, kurį saugumiečiai taip pat paėmė. Krata tęsėsi tris valandas.
Tą pačią dieną krata buvo padaryta ir pas Antaną Patacką (Algirdo tėvą), buvusį Žemės ūkio akademijos docentą, gyvenantį Kaune, Žemojoje gatvėje. Kratos metu paėmė: knygas — "Kun. Ambraziejus Jakavonis", "Seinų — Suvalkų kraštas", "Motiejus Gustaitis", "Arkivyskupui Reiniui 100 metų", "Palaimintasis Mykolas Giedraitis", įvairius ranka ir mašinėle rašytus užrašus, kišeninį kalendorių su įvairiais įrašais, rašomąją mašinėlę "Erika", ir t.t. Krata truko maždaug 6 valandas. Kratai vadovavo majoras Pilelis ir pulkininkas Česnavičius. Pas A. Patacką krata buvo padaryta jau antrą kartą, pirmą kartą ji buvo 1977 m. balandžio mėnesį, po to, kai buvo atleistas iš darbo už ryšius su Baltarusijos lietuviais. Kratos metu buvo paimta: "Petro Klimo atsiminimai", V. Sruogienės "Lietuvos istorija", išleista JAV.
Liepos 29 d. į Vilnių iškviestam A. Patackui KGB darbuotojas Urbonas bandė įrodyti, jog jis esąs knygos "Atskirtoji Lietuva" autorius.
Liepos 29 d. į Vilnių KGB tardymui atvykusį Algirdą Patacką areštavo. Jo žmona gavo pranešimą, kad A. Patackas kaltinamas pagal BK 199 str.
***
Kaunas. 1986 m. gegužės 22 d. saugumiečiai, vadovaujami Aleinikovo, padarė kratą Pauliaus Martinaičio bute, (Širvintų gatvė); krata buvo padaryta ir pas kaunietį Petrą Kimbrį, iš kurio paėmė knygas — "Atskirtoji Lietuva", "Lietuvos Rytai" I ir II dalys. Gegužės 23 d. pas Adelę. Urbonaitę, gyvenančią Kapsų gatvėje, prisistatė čekistas Aleinikovas su dar vienu saugumiečiu (Neturėdami kratos orderio, melagingai pareiškė, kad kratos nedarysią, tačiau iš buto pasiėmė dvi rašomąsias mašinėles, knygas — "Kunigas A. Jakavonis", B. Paskalio "Mintis" (lietuvišką vertimą), A. Bliumo "Maldos mokykla", "Šaltinėlis prie geležinkelio" ir kt.
***
Garliava (Kauno raj.). 1986 m. gegužės 22 d. saugumiečiai padarė kratą Arūno Rekašiaus bute (gyv. Garliavoje, Ramybės gatvėje). A. Rekašius kaltinamas antitarybinių atsišaukimų platinimu bei lietuviškos vėliavos iškėlimu vasario 16 d. Čekistai reikalavo atiduoti rašomąją mašinėlę, kurią naudojo atsišaukimų dauginimui. Kratos metu nieko iš ieškomų daiktų nerado.
Sekančią, gegužės 23 d. A. Rekašius buvo tardomas Kauno miesto KGB būstinėje.
***
Garliava. 1986 m. gegužės 22 d. buvo padaryta ir garliaviečio Mindaugo Babono bute. Paėmė religinio turinio knygas ir jo tėvo ranka rašytus prisiminimus.
***
Garliava. 1986 m. gegužės 22 d. krata buvo padaryta pas Saulių Kelpšą, gyvenantį Garliavoje, Pažangos gatvėje. Kratai vadovavo milicijos kapitonas Krasauskas. Kratoje dalyvavo trys pavardžių nepasisakę saugumiečiai ir KGB darbuotojas Petrauskas. Kratos metu paimta: nemažai mašinėle daugintos religinės literatūros, apie 100 magnetofono juostų su muzikos įrašais ir kt. Po kratos S. Kelpšas buvo nugabentas į Kauno saugumą ir tardomas, tardymas tęsėsi ir sekančią, gegužės 23 d.
***
Kaunas. 1986 m. gegužės 23 d. gatvėje buvo sulaikyta ir nugabenta į Kauno saugumą Aldona Raižytė. A. Raižytė buvo apklausinėjama sąryšyje su S. Kelpšos bute padaryta krata. Tą pačią dieną saugumiečiai tardė ir kaunietę G. Bružaitę — vertė prisipažinti, jog pažįstanti S. Kelpšą.
***
Omsukčianas (Magadano sritis). 1986 m. gegužės 14 d. pas Antaną Terlecką, esantį tremtyje ir gyvenantį Omsukčiane, bendrabučio kambaryje buvo padaryta krata. Kratą darė Vilniaus saugumietis Česnavičius ir du čekistai iš Magadano. Saugumiečiai prasitarė, kad Lietuvoje yra užvesta byla kažkokiai moteriai, kuri A. Terleckui siuntė ištraukas iš knygos "Čekistų naguose".
Kratos metu konfiskuoti 7 A. Terlecko laiškai, rašyti Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Baigiant kratą Česnavičius pareiškė: "Ruošiu tau pamainą".
