"Ką galima pagalvoti, pamačius ištisus lapus, primargintus parašų", — klausia "Tarybinės Klaipėdos" skaitytojus tūlas anonimas savo straipsnyje "Triukšmas, melagystės ir dievo įsakymai" ("Tarybinė Klaipėda", 1986.IV.5.).
Ką turėtų pagalvoti normalus, sveikai galvojantis žmogus? Jis visų pirma pagalvos, kad raštas, matyt, yra labai svarbus, jei jį savo parašais remia tokia daugybė žmonių, ir tuojau įniks gilintis į rašto turinį. Deja, šio anonimo negalima priskirti prie tokių protingų žmonių, mat jis visų pirma puola domėtis... parašais: ar jie "tvarkingi, atitinkantys raštvedybos abėcėlę", ar tikslios pavardės, ar yra pasirašiusiųjų adresai, pareigos?... Taigi jį domina ne reikalo esmė, o formalioji pusė. Galima todėl pagalvoti, kad susitikome formalistą, biurokratą, kurių mūsų įstaigose, deja, netrūksta.
Toliau skaitydami anonimą, priversti daryti dar liūdnesnes išvadas — rašo piktavalis žmogus, kuriam nerūpi tiesa, teisingumas, o visom priemonėm gina ir teisina akivaizdų neteisingumą, žiaurią skriaudą, gėdingą skandalą — tarybinės valdžios įvykdytą Klaipėdos bažnyčios, pastatytos tikinčiųjų lėšomis, užgrobimą.
Anonimas retoriškai šaukia: "Laikas, išties laikas visiems klaipėdiečiams sužinoti, kas rašoma jų vardu." Juokingas susirūpinimas! Jau seniai, beveik dvidešimt metų, ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai, net plačiai pasaulyje žinoma, kad bedieviai atėmė iš tikinčiųjų gražią Marijos Taikos Karalienės bažnyčią ir pavertė ją filharmonijos sale žino, kad Klaipėdos tikintieji netelpa per pamaldas senoje mažoje bažnytėlėje; žino, kad ieškoma teisingumo įvairiose instancijose, prirašyta šūsnys raštų, pareiškimų, skundų, surinkta šimtai tūkstančių parašų... Žino ir tai, kad visa ši tikinčiųjų teisinga ir atkakli kova iki šiol atsimuša į nežmoniškai buką bedievių nejautrumą.
Kodėl straipsnio autoriui taip reikalingi parašai? Kodėl jis klausia: "Kur gi tikslios pavardės, kur adresai, pareigos?", kai tuo tarpu pats ne tik darbavietės, pareigų, gyvenamos vietos nenurodė, pavardės nepasisakė, bet ir "susukto parašo" nepadėjo? Kam reikalingi tikslūs adresai, pavardės ir darbavietės KGB — žino ne tik tikintieji, bet ir visi tie — netikintys ar indiferentai — kurie bando kokiu nors būdu ginti tiesą. KGB-istams tai orientyras, kuriuose namuose reikia padaryti kratą, kurį darbuotoją galima terorizuoti tol, kol šis išsigins savo parašo ar, nesutikus paklusti, teks pažeminti pareigose. O ką daryti saugumiečiams su tais, kurių parašų tiksliai neįskaito ir neturi galimybės terorizuoti? Atrodo šis klausimas nesvetimas ir anonimui: "O kas gali iššifruoti ištisus lapus kringelių? Kas juose slypi?" Čia norėtųsi sustoti ir dar kartą paklausti: O kas gi slepiasi po anonimo kauke?
Anonimas piktinasi, kad peticijose "klaipėdiečių vardu reikalaujama kad Klaipėdos filharmonija turi būti... bažnyčia". Visų pirma, norėtųsi anonimą visų klaipėdiečių ir Lietuvos tikinčiųjų vardu paprašyti nepainioti tiesos — ne "filharmonija turi būti... bažnyčia", bet bažnyčia neturi būti paverčiama filharmonijos sale, kai tikintieji tuo pačiu priverčiami naudotis ankštomis, bažnyčiai netinkančiomis patalpomis. Straipsnyje naiviu suktumu, klasta, akiplėšišku melu viskas panašiai iškreipiama, neslepiamas noras įgąsdinti tikinčiuosius, kurie vis dar ieško tiesos ir teisingumo.
Ir taip anonimo plunksna tikinčiųjų teisėtus reikalavimus paverčia "melagingais pagrindais durstomais ir klijuojamais skundais", "mįslingais" (!), "paslaptingais" (!) ir "pretenzingais" laiškais; raštų rašymą ir parašų rinkimą vadina klaipėdiečių kurstymu, tvarkos ardymu, Tarybų valdžios šmeižimu, sąmyšio kėlimu, išpuoliais, neteisėtais veiksmais parašai po pareiškimais atsiranda dažniausiai "melagingai išvilioti", suklastoti, kažkokios "apgavystės" dėka o ir patys parašai ne parašai, bet mandriausiai susukti kringeliai ir ne pasirašyti, o "patėplioti"... Net ir pačios bažnyčios statyba kitados buvo "ne statyba, o ištisa įstatymų pažeidinėjimų, sukčiavimų, paprasčiausių vagysčių virtinė"...
"Nors laiko prabėgo nemažai, bet ir šiandien gali atsirasti paprastų darbininkų, kuriems taip ir liko nesumokėta už suderėtą bei atliktą darbą", — dejuoja anonimas. Iš tiesų, verta susimąstyti: kodėl, atėmę tikinčiųjų lėšomis pastatytą bažnyčią, neteisingai nubaudę bažnyčios statybą organizavusius kunigus, valdžios pareigūnai "užmiršo" atsilyginti už darbą visiems bažnyčios statytojams, kuriems tik dėl bažnyčios konfiskavimo ir kunigų arešto galėjo likti pilnai neatlyginta už jų darbą?! Ar šis faktas nežemina valdžios pareigūnų ir ką mąstė anonimas, išdrįsęs rašyti, kad darbininkams taip ir liko nesumokėta??? Leiskite dar kartą paklausti: Tai kodėl gi taip ilgai nesumokate?!
Klasta slypi visur: "Kas turi teisę rūpinus bažnyčios reikalais? — klausia anonimas. Ir atsako: "Be abejonės — vien tikrieji jos šeimininkai. Tuo norima nušalinti tikinčiąją liaudį nuo rūpinimosi bažnyčios reikalais, liaudį, kuri, kaip pas mus sakoma, yra tikroji mūsų gyvenimo šeimininkė. Pripažinti vieninteliu bažnyčios šeimininku Komitetą ar jo pirmininką yra labai patogu Bažnyčios priešams, kurie yra pasilikę sau teisę jį šalinti ar išrinktąjį netvirtinti, jei jis nepatinka valdžios pareigūnams. Taigi, su vienu pirmininku lengva susitvarkyti... Menkinti, žeminti parašų rinkėjus vien todėl, kad jų "nejaunas amžius", "neperdidžiausias išsilavinimas", "kukli profesija" (taksi vairuotojas) darbo žmonių valstybėje — tikrai netinka, tuo užgaunama asmens garbė ir orumas. Juo labiau nenusipelno jie ir apgavikų, klastotojų vardo.
"Iš viso to kyla dar keli klausimai: kas šiuos žmones skatina veikti gana kryptingai, kas juos pamoko ir remia?" — vėl klausia anonimas. Jeigu jis iš tikrųjų nežino "kas?", tai siūlome jam priimti tikinčiųjų įsitikinimą: skatina veikti padaryta tikintiesiems skriauda, smurtas, skatina priešintis melas, neteisybė, klasta (viso to stebėtinai daug yra net ir mažame anonimo straipsnyje), nes sveika žmogaus prigimtis nenori susitaikyti su blogiu ir siekia gėrio — tiesos, teisingumo laisvės šiuos žmones pamoko "kryptingai veikti" jų krikščioniška sąžinė ir remia — Dievas! O tikinčiųjų entuziazmas, kovojant su skriaudomis ir neteisybėmis, "apmokamas" valdžios pareigūnų ir saugumiečių grasinimais, bausmėmis, paromis, areštais, kalėjimu, lageriais ir net mirtimi...
Baigiant šį straipsnį, norėtųsi paprašyti autorių — anonimą atsakyti ne tik į Klaipėdos tikinčiuosius, bet ir visos Lietuvos tikinčiuosius dominantį klausimą. Kada gi pagaliau bus grąžinta pačių tikinčiųjų aukomis pastatyta Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia? Ar ir toliau tikintieji į ją turės tik tiek teisės, kad, nusipirkę bilietą, galės išklausyti koncertą? Jei nežada grąžinti bažnyčios, tai gal bent į jos statybą sudėtas lėšas derėtų grąžinti Klaipėdos tikintiesiems? Juk vogti draudžia ne tik 10 Dievo įsakymų, bet ir TSRS bei LTSR Konstitucijos.
Autorius siūlo peticijų rašytojams "pasikartoti 10 Dievo įsakymų ir 7 didžiąsias nuodėmes". Artimo meilė reikalauja nežinantį pamokyti, — perskaitykite TSRS ir LTSR Konstitucijas ir tik tada rašykite panašius straipsnius. Jei ir po to nepakeisite savo nuomonės dėl neteisingo Klaipėdos bažnyčios konfiskavimo, — jūsų straipsnis bei požiūris ne tik į Klaipėdos bažnyčią liečiančių peticijų rašymą, bet ir kitų atžvilgiu, kurios gina elementarias tikinčiųjų teises, yra suprantamas, — jūs priklausote tai "išrinktajai" visuomenės grupei, kuri, būdama "grynai tarybiška", tikinčiuosius laiko už įstatymo ribų. Gal tai ir yra atsakymas į klausimą: kodėl jūs anonimas...
