Ukraina. Vakarinėse Ukrainos srityse suaktyvėjo katalikų (unitų) Bažnyčios veikla. Palyginus su praėjusiais metais, tikintieji — suaugę ir vaikai — vis dažniau lanko maldos namus. Kartu žymiai sustiprėjo ir tikinčiųjų persekiojimas iš bedieviškos valdžios pusės, tai liudija kunigų terorizavimas bei masiniai veikiančių ir neveikiančių bažnyčių padeginėjimai. Štai keletas faktų:
1987 m. gegužės mėnesį už šv. Mišių aukojimą baudomis buvo nubausti kunigai: Senkiv Ivan, Juozo, tėvas Vasilyk, Senkiv Taras. Iš jų buvo atimta — konfiskuota Biblijos ir visi šv. Mišių liturginiai rūbai, Aukai reikalingi bažnytiniai indai (taurės, patena ir t.t.).
Birželio mėnesį jauną kunigą I. Senkiv 4 kartus nubaudė baudomis iki 100 rub., KGB perspėjo, kad tai paskutinės baudos, ateity seks areštas... Po dviejų dienų sekė krata. Iš kun. I. Senkiv atėmė-konfiskavo naujai įsigytą Bibliją, bažnytinius-liturginius rūbus, taurę, kryžių, o patį kunigą vėl tardė.
Ternopilio srities miestuose Bučače ir Borčševe, kur renkasi unitai melstis, juos pastoviai išvaiko operatyvinė grupė dežuruojančių draugovininkų; draugovininkai netinkamai elgiasi bažnyčiose, jas negailestingai nuniokodami.
1987 m. balandžio 13 d. naktį buvo padegta ir sudegė bažnyčia Jasenj kaime, Rkožniatovskio rajone, Ivano-Franko srityje. Tikinčiųjų ryžtas atstatyti bažnyčią buvo tiesiog neįtikėtinas. Nepaisydami įvairiausių trukdymų iš ateistų ir bedieviškos valdžios pusės, jie savo jėgomis, savo medžiagomis ir priemonėmis iki Velykų — per savaitę! — toje pačioje vietoje pasistatė kitus maldos namus.
1987 m. pavasarį buvo sudeginta veikianti bažnyčia (cerkvė) Pniv kaime, Nadvorno rajone, Ivano-Franko srityje. Tikintieji be valdžios leidimo palyginti per trumpą laiką maldos namus atsistatė.
1987 m. kovo mėnesio naktį buvo padegta ir sudegė neveikianti (uždaryta) katalikų-unitų bažnyčia Gošev kaime, Dolinsko rajone, Ivano-Franko srityje.
Ant minėto Gašev kaimo kalno baigia griūti didelę architektūrinę vertę turįs pagarsėjęs katalikų vienuolynas. Vienuolynas paverstas vaikų namais, vaikai apgyvendinti vienuolių celėse, o pati bažnyčia paversta vaikų namų sandėliu. Ukrainos tikintieji gausiai lanko šią vietovę, nors milicija visokiais būdais vaiko maldininkus.
1986 m. rudenį, dalyvaujant milicijai, rajono ir kaimo partiniams bei tarybiniams aktyvistams, buldozeriais buvo nugriauta neveikianti (valdžios uždaryta) katalikų bažnyčia Vyškov kaime, Dolunsko rajone, Ivano-Franko srityje. Vyškov kaimas yra aukštai Karpatuose ir ribojasi su Užkarpatės sritimi. Čekoslovakų darbininkai, tiesiantys vamzdžius dujotiekiui, atsisakė duoti techniką bažnyčiai griauti. Jie pasmerkė ukrainiečius, kurie naikina savo architektūrinius paminklus.
1985 m. buvo sudeginta bažnyčia Kosmač kaime, Kasovskio rajone, Ivano-Franko srityje. Pagal legendą, prie šios bažnyčios statybos daug prisidėjo kovotojas už Ukrainos laisvę Aleksiej Dovbuš, žuvęs 1745 metais.
1985 m., griaunant neveikiančią cerkvę Trušivkos kaime, Kalusko rajone, Ivano-Franko srityje, prieš minią žmonių, kuri stengėsi sutrukdyti, neleisti griauti šventovę, į kaimą iškviesti kareiviai miniai išsklaidyti panaudojo piroksilino, trotilo dūminius sprogmenis. Paprastai pagelbėti griovėjams iškviečiamas sustiprintas padalinys milicijos su šunimis, milicijos mokyklos kursantai ir vietinio garnizono kuopa.
1980 m. metais Ukrainoje valdiški bedieviai nugriovė paskutinius kryžius pakelėse, kaimų pakraščiuose, tikinčiųjų sodybose. Nuvertė ir sulaužė statulas, turinčias ryšio ar primenančias istorinius įvykius, kaip pvz. baudžiavos panaikinimą 1848 m.
Paskutiniu metu daugelyje kaimų tikintieji, saugodami savo šventoves nuo padegėjų, pasikeisdami budi jose.
KRIKŠČIONYBĖS 600 METŲ
JUBILIEJAUS MINĖJIMAS PELESOJE
1987 m. liepos 26 d. Pelesoje (Baltarusija, Varanavo rajonas) įvyko Krikščionybės įvedimo Lietuvoje 600 m. minėjimas. Pelesos bažnyčia uždaryta ir paversta sandėliu. Neturėdami bažnyčios, pelesiškiai renkasi greta jos esančiose kapinėse ir čia meldžiasi. 1985 m., kad turėtų pastogę bendrai maldai, tikintieji minėtose kapinėse iš lentų susikalė koplyčią, vietinės valdžios įsakymu koplyčia turėjo būti nugriauta.
Ruošdamiesi paminėti Krikščionybės Lietuvoje 600 metų Jubiliejų, tikintieji kapinėse pastatė atvirą palapinę-pastogę, kur paruošė altorių su Kristaus, nešančiu kryžių, paveikslu. Greta kryžiaus buvo pakabintas palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atvaizdas.
Minėjimas įvyko liepos 26 d. 12 val. į šventės iškilmes iš Lietuvos atvyko 4 kunigai ir nemažai tikinčiųjų, šv. Mišias koncelebravo 3 kunigai. Pamaldos buvo laikomos ir pamokslas sakomas lietuvių kalba, Evangelija ir antras pamokslas buvo pasakyti lenkų kalba — Pelesos apylinkėje yra žmonių, kurie lietuvių kalbos jau nemoka. Prieš pamaldas ir per jas buvo giedamos lietuviškos giesmės. Daug vietinių žmonių ėjo išpažinties, Šv. Komunijos. Baigiantis pamaldoms buvo pašventintas ir kapinėse pastatytas Jubiliejinis kryžius, atnaujinti Krikšto įžadai. Atvykę kunigai ir svečiai pelesiškiams išdalijo specialiai jubiliejui paruoštus paveikslėlius su maldomis. Prieš išsiskirstydami lietuviai sugiedojo Maironio "Lietuva brangi" ir V. Kudirkos "Lietuva, tėvyne mūsų". Minėjime dalyvavo apie 500 žmonių. Valdžios pareigūnai minėjimo netrukdė. Po pamaldų žmonės skirstėsi su pakilia nuotaika, pasiryžę reikalauti, kad jiems būtų grąžinta jų pačių iš akmenų pasistatyta bažnyčia. Pelesiškiams teikia viltį ir tai, kad valdžia pažadėjo grąžinti tikintiesiems Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią. Pelesos ir Klaipėdos bažnyčių likimas panašus. Abi bažnyčias savo lėšomis ir darbu statė tikintieji, parapijiečiai, abi jos buvo valdžios neteisėtai atimtos, abiejų nugriauti bokštai. Pelesa — tai mažutė Klaipėda. Skriauda turi būti atitaisyta.
L i e t u v i , a t m i n k k a d :
Kun. Alfonsas Svarinskas
Kun. Sigitas Tamkevičius
Viktoras Petkus
Povilas Pečeliūnas
Balys Gajauskas
Gintautas Iešmantas
ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti.
