Vilnius. 1987 m. liepos 15 d. vakare iš Rygos į Vilnių atvyko Filipinų kardinolas Chaime Sinas. Nors oficialiai iš anksto apie tai nebuvo paskelbta, šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje kardinolą ir jį lydinčius asmenis pasitiko tautiniais rūbais pasipuošęs jaunimas bei skaitlingas būrys tikinčiųjų. Viena mergina įteikė Bažnyčios kunigaikščiui baltą rožės žiedą ir anglų kalba paaiškino, kad tai dovana nuo įkalintų kunigų. Svečias pagarbiai pabučiavo spygliuotą rožės kotą, ir čia nuaidėjo audringi susirinkusiųjų plojimai. Jaunimas įteikė gėles kardinolo palydovams, filipiniečių ir lietuvių dvasininkams. Apie valandą laiko, kol svečiai buvo Kurijoje, tikintieji nesiskirstė. Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje skambėjo jaunimo giedamos religinės giesmės "Marija, Marija", "Lietuva brangi", buvo sugiedotas Tautos Himnas "Lietuva, Tėvyne mūsų". Visuotinės Katalikų Bažnyčios vienybės ženklan susirinkusieji garsiai kalbėjo "Pater noster", "Ave, Maria", "Gloria Patri". Kai ant laiptų vėl pasirodė Jo Eminencija su palyda, tikintieji jį pasveikino galingu tris kartus sutartinai nuskambėjusiu "Mabuhai Kardenal!"
(filipinietiškai "Tegyvuoja kardinolas!"), šauksmais "Vivat Lituania libera et catolica!" ("Tegyvuoja laisva ir katalikiška Lietuva!") Susijaudinęs svečias visus, susirinkusius šventoriuje, palaimino. Kardinolą Chaime Siną dar ilgai lydėjo nenutylantys plojimai.
Sekančią dieną, liepos 16-ąją, 12 val., Filipinų kardinolas koncelebravo šv. Mišias Kauno Arkikatedroje bazilikoje. Pamoksle, kurį sakė per vertėją, jis pakartotinai priminė lietuvių tautos ištikmybę Kristui, liudytą ir liudijamą heroiškomis aukomis, kalbėjo apie Popiežiaus bei Visuotinės Bažnyčios pagarbą ir rūpestį mūsų tautai, kvietė susirinkusias motinas parnešti savo kūdikiams šv. Tėvo Jono-Pauliaus II siunčiamą pabučiavimą. Kai po šv. Mišių kardinolas su palydovais ėjo gyvu koridoriumi per susirinkusią minią, jam po kojų suklupo keturi jauni vyrai su gėlėmis rankose ir vienas jų vokiškai sušuko: "Sveikiname Jus, Eminencija, Lietuvos jaunimo vardu! Prašome Jus — kalbėkite visur, kad mūsų kunigai kalinami, daug bažnyčių uždaryta, vaikų katekizacija uždrausta įstatymu! Pasakykite tai visiems!" Kardinolui buvo perduotas paketas su kunigų kalinių — Sigito Tam-kevičiaus ir Jono-Kąstyčio Matulionio, vyskupo-tremtinio Julijono Steponavičiaus, a.a. kun. Broniaus Laurinavičiaus, iškart po žuvimo mašinoje nufotografuoto sužaloto kun. Juozo Zdebskio nuotraukomis, o taip pat nuniokotos bažnyčios vidaus ir išorės vaizdai, patvirtinantys pasakytų žodžių teisingumą.
Tauragė. 1987 m. rugpjūčio 5 d. į LDT Tauragės raj. vykdomąjį komitetą buvo iškviestas Skaudvilės parapijos klebonas kun. Jonas Kauneckas. Jam buvo pateiktas RRT įgaliotinio Petro Anilionio įspėjimas dėl š.m. Žemaičių Kalvarijos atlaiduose pasakytų pamokslų. Kun. J. Kauneckas kaltinamas sakęs nereliginio turinio pamokslus, kurstęs žemaičių užsispyrimą nesilaikyti religinių kultų nuostatų. įspėjime nurodyta, kad tai jau šeštas įspėjimas ir ateityje bus imtasi griežtesnių priemonių. Kun. J. Kauneckas raštu paaiškino, kad įspėjimas neteisingas, nes jis savo pamoksluose apie jokius įstatymus, tuo labiau jų nesilaikymą, nėra kalbėjęs.
Už pamokslus, pasakytus Ž. Kalvarijoje, įgaliotinis P. Anilionis panašiai įspėjo ir Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios vikarą kun. Kazimierą Gražulį.
***
Vilnius. 1987 m. liepos 28 d. "Valstiečių laikraštis" išspausdino Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininko pavaduotojo D. Valatkevičiaus straipsnį "Į darbą kultūros ugdytojai". Jame rašoma, kad tarybiniam Lietuvos kultūros fondui Vilniaus arkivyskupija paskyrė 10,000 rublių. Tai būtų girtina, jei Kultūros fondas tas lėšas panaudotų bažnyčių-architektūros paminklų restauracijai, tačiau, kaip straipsnio autorius rašo, pirmiausia šios lėšos bus skiriamos:
Laisvamanio M. Katkaus sodybos ir kapo (Kėdainių rajone, Ažytėnų kaime) sutvarkymui;
Istorinių vietų, susijusių su revoliuciniais įvykiais, ir kovotojų už socializmo idėjas atminimo įamžinimui;
Sutvarkant tai, kas dar liko nepadaryta, siekiant įamžinti Didžiojo Tėvynės karo žygdarbius bei lietuviškosios 16-os divizijos kelią.
***
Deltuva (Ukmergės raj.). 1987 m. rugpjūčio mėnesį žurnale "Tarybinė moteris" Nr. 8 buvo atspausdintas žurnalistės Mockuvienės straipsnis "Klebonas liepia skirtis", kuriame įvairiausiais prasimanymais šmeižiamas ir niekinamas Deltuvos parapijos klebonas kun. Eugenijus Bartulis. Pasipiktinę tokiu Mockuvienės elgesiu, Deltuvos tikintieji parašė protesto raštą, po juo pasirašė 311 asmenų. Deltuviškiai reikalavo, kad jų raštas būtų atspausdintas sekančiame "Tarybinė moteris" žurnalo numeryje. Grupė tikinčiųjų šiuo reikalu nuvyko pas pačią Mockuvienę, tačiau jų reikalavimą atšaukti tikrai žemo lygio, žurnalisto vardą teršiantį straipsnį arba bent atspausdinti jų protesto raštą, niekas nekreipė dėmesio.
***
Adakavas (Raseinių raj.). 1987 m. vasario 13 d. pas Skaudvilės apylinkės pirmininką J. Mikašauską buvo iškviesta Adakavo kaimo gyventoja Monika Gavėnaitė. Jai prisistačius, pirmininkas J. Mikašauskas paprašė parodyti pasą. Paėmęs M. Gavėnaitės pasą, pirmininkas perdavė jį pasų stalo darbuotojai ir pareikalavo, kad M. Gavėnaitė būtų tuojau pat išregistruota. Tokiu būdu M. Gavėnaitė buvo prievarta išregistruota iš Adakavo. Išregistravimo motyvas absurdiškas — buvusi kalinamo kunigo Alfonso Svarinsko šeimininkė.
M. Gavėnaitė bando prisiregistruoti pas pažįstamą, gyvenančią Šiluvoje, tačiau ir čia pasų stalo darbuotojai nesutiko jos registruoti.
Raseinių raj. vykdomajame komitete balandžio 16 d. buvo sušauktas posėdis, kurio metu atsakingi darbuotojai priėmė nutarimą Nr. 136. Nutartyje M. Gavėnaitė kaltinama tuo, jog nuo 1987 m. vasario 13 d. gyvena neregistruota ir neturi pastovios gyvenamos vietos. Už pasų stalo įstatymų nesilaikymą M. Gavėnaitė baudžiama administracine tvarka — duodamas įsakymas: "Mėnesio laikotarpyje prisiregistruoti".
Gavusi raštišką nutartį M. Gavėnaitė parašė pareiškimą į Maskvą vyr. prokurorui, išdėstydama aukščiau paminėtus faktus ir nurodydama, kad ji diskriminuojama vien todėl, jog yra buvusi kun. A. Svarinsko šeimininke.
1987 m. gegužės 21 d. M. Gavėnaitė galiausiai buvo priregistruota Šiluvoje.
***
Panevėžys. 1987 m. gegužės 22 d. Panevėžyje su religinėmis apeigomis buvo laidojama XV vidurinės mokyklos mokytoja G. Petrauskienė. Laidotuvių išvakarėse mokyklos direktorius Kulvinskas ir direktoriaus pavaduotoja Pranskaitienė įkalbinėjo velionės motiną Eleonorą Miežanskiene, laidoti dukrą be bažnyčios. Motina nesutiko: "Be bažnyčios laidoti man neleidžia sąžinė". Tuomet atvykusieji pradėjo grasinti, kad toks užsispyrimas atsiliepsiąs Miežanskienės tarnybai ir velionės G. Petrauskienės dukrelės tolimesniam gyvenimui bei mokslui.
Nepasisekus įbauginti artimuosius, direktorius Kulvinskas uždraudė mokiniams ir mokytojams dalyvauti mokytojos G. Petrauskienės laidotuvėse.
***
Palėvenėlė (Kupiškio raj.). 1987 m. birželio 13 d. Palėvenėlės tikintieji Palėvenėlės-Alizavo sankryžoje pastatė naują medinį kryžių vietoje seno. Neilgai žmonės džiaugėsi savo kryžiumi. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Mečislovas Gudonis įsakė Alizavo apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkei Danutei Paliulionytei kryžių sunaikinti. Savanorių naikinti kryžių neatsirado. Birželio 27 d. vakare atvažiavo pats rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Mečislovas Gudonis ir kartu su Alizavos apylinkės pirmininke D. Paliulionyte nupjovė kryžių, supjaustė jį gabalais ir sumetė į krūmus, esančius prie Palėvenėlės nepilnos vidurinės mokyklos.
***
Šiaudinė (Šiaulių raj.). Šiaudinės parapijoje yra Kairiškių senkapis, vietinių žmonių vadinamas Apžadų kapeliais. Ten žmonės nuo senų laikų statė kryžius, meldėsi. Ir dabar tikintieji dažnai susirenka bendrai maldai į pilkapyje esančią koplytėlę. Ir šiais Jubiliejiniais metais Kairiškių senkapio koplytėlėje vyko pamaldos, o po jų buvo pastatytas ir pašventintas kryžius, kaip padėka Dievui už suteiktas malones. Pamaldose ir kryžiaus pašventinime dalyvavo tikintieji bei Papilės parapijos klebonas kun. J. Paulauskas ir Viekšnių parapijos klebonas kun. V. Gau-ronskis.
Praėjus kiek laiko po šventės, į Kairiškių tarybinį ūkį buvo iškviestas Juozas Dapšys ir Albina Kuodytė. Tikinčiuosius "auklėjo" tarybinio ūkio direktorė Zamarienė, partinės organizacijos sekretorė Bučiūtė ir atstovas iš rajono vykdomojo komiteto. Valdžios atstovai barė J. Dapšį, juokėsi iš jo įsitikinimų ir aiškino, kad statyti kryžius draudžiama. Pokalbiui baigiantis, buvo įteiktas pranešimas, jog J. Dapšys ir A. Kuodytė privalo važiuoti į rajono vykdomąjį komitetą pasiaiškinti.
1987 m. birželio 30 d. J. Dapšys ir A. Kuodytė buvo barami rajono vykdomajame komitete. J. Dapšiui ir A. Kuodytei už kryžiaus statymą teko sumokėti 30 rb. baudą. Taip pat įsakė išrauti kryžių, o jei ne, tai valdžia išraus ir jiems teksią sumokėti už darbą.
