1974 m. gruodžio mėnesį LTSR Aukščiausiajame teisme buvo teisiami penki pogrindžio spaudos daugintojai ir platintojai: Petras Plumpa, Povilas Petronis, Virgilijus Jaugelis, Jonas Stašaitis ir A. Patriubavičius. Tai buvo XX amžiaus knygnešių teismas. Šie vyrai daugino ir platino maldaknyges, katekizmus, religinę literatūrą, tame tarpe ir „LKB Kroniką“. Nuo 1940 m. iki šio teismo sovietinė valdžia nebuvo davusi leidimo išsileisti net trumpą Tikybos pirmamokslį vaikams, besiruošiantiems Pirmajai Komunijai. Visi katekizmai ir maldaknygės buvo spausdinami pogrindyje, rizikuojant netekti laisvės. Visos religinės knygos taip pat buvo spausdinamos pogrindyje ir tik rašomosiomis mašinėlėmis; kai kurias iš jų pasisekdavo padauginti tuo metu atsiradusiais kopijavimo aparatais „Era“.
Teismo posėdis buvo tarsi „viešas“, tačiau į teismo salę buvo įleidžiami tik teisiamųjų tėvai, vaikai, broliai ir seserys. Vis dėlto Kronikai iš giminių pavyko surinkti išsamią informaciją, kuri buvo patalpinta Kronikos 13 – ajame numeryje. Pačią didžiausią bausmę – aštuonerius nelaisvės metus, atliekant bausmę griežto rėžimo lageryje, gavo Petras Plumpa. Du iš teisiamųjų apgailėjo savo veiklą ir iš teismo salės buvo paleisti. Sovietinė valdžia šiuo teismu Kronikos leidėjams pasiuntė žinia, kad bus negailestingai susidorojama su visais, kurie viešins sovietinės valdžios vykdomą tikinčiųjų engimo politiką.
Petro Plumpos ir Virgilijaus Jaugelio laikysena tardymo ir teismo metu buvo tiesiog pavyzdinė, kaip vardan tiesos ir laisvės galima sudėti labai didelę auką.
Šis teismas ne tik nesumažino, bet dar padidino daugelio kunigų ir pasauliečių tikinčiųjų ryžtą kovoti su priespauda.
Panašus ryžtas yra reikalingas mūsų dienose, kai tiesos žodis užverčiamas propagandinėmis šiukšlėmis ir tampa neaišku, kur tiesa, o kur tik jos imitacija.