Tarybų Sąjungos tautos rusinamos visą laiką, bet nūnai ši akcija itin sustiprėjo. Įvairūs nurodymai, nutarimai ir įsakymai graso paversti visų tipų mokyklas — nuo vaikų darželių iki aukštųjų — svarbiausiais rusinimo židiniais. TSRS švietimo ministerijos ir Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministrų įsakymai reikalauja, kad visos mokymo formos vis daugiau būtų atliekamos rusų kalba. Analogiškus įsakymus išleidžia ir nacionalinių respublikų ministerijos. Mokslinė praktinė konferencija ,,Rusų kalba — TSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba", kuri įvyksianti Taškente 1979 m. gegužės 29-31 d., turės parodyti, kad nacionalinių respublikų visuomenė pritaria komunistų partijos ir vyriausybės vykdomai rusinimo politikai. Ką caro valdžia darė atvirai ir tiesiai, tą dabartiniai valdovai nori atlikti pačių gyventojų rankomis.
Čia pateikiama slaptos rekomendacijos santrauka. Raštas yra 34 puslapių rusų kalba, gautas iš Maskvos 1979 m. kovo mėn. ir laikomas seifuose įstaigų, kurias liečia konkretūs įsakymai. Kai kurie darbuotojai yra supažindinami su turiniu, bet paties rašto darbuotojams į rankas įstaigų vedėjai neduoda. Rekomendacija padauginta „Era", tačiau neaišku, kas siunčia ir kas pasirašę. Kalbama, kad šis raštas išvydęs dienos šviesą su paties L. Brežnevo pritarimu.
Konferencijos, kurioje ši rekomendacija bus priimta kaip įstatymas, organizatorius ir įkvėpėjas — TSRS KP CK. Sudaryta 40 asmenų komisija. Iš Lietuvos į šią komisiją įeina švietimo ministras Rimkus.
Ši rekomendacija surašyta taip, kad rusinimo lavina būtų užlietos Pabaltijo, Kaukazo ir Vidurinės Azijos tautų visų laipsnių švietimo mokyklos — vaikų darželiai, vidurinės ir aukštosios mokyklos, profesinės techninės mokyklos, technikumai.
Panaši konferencija „Rusų kalbos mokymosi ir mokymo patyrimas nacionalinėse mokyklose, vidurinio specialiojo ir aukštojo mokymo įstaigose" tame pačiame Taškente įvyko 1975 m. Po to buvo sudarytos programos rusų kalbos mokymo sustiprinimui. Dabartinėje rekomendacijoje laikoma, kad jos dar nedavusios laukiamų rezultatų.
Ikimokyklinis vaikų parengimas
Siūloma nuo 1979 m. sąjunginių respublikų švietimo ministerijoms įvesti nacionaliniuose vaikų darželiuose rusų kalbos (toliau trumpinsime: r.k. — Red.) apmokymą nuo penkerių metų. Tam panaudoti vaikų užsiėmimus, žaidimus, kasdieninį bendravimą su suaugusiais ir bendraamžiais. Mišriuose vaikų darželiuose r.k. mokyti ir sportinių užsiėmimų, pramogų metu. Kitaip sakant, tuos dalykus mišriuose vaikų darželiuose reikia organizuoti rusiškai. TSRS švietimo ministerija, pedagogikos mokslų akademija kartu su sąjunginių respublikų švietimo ministerijomis tam reikalui turi parengti tipinę programą ir metodines rekomendacijas. Pedagogikos mokslų akademija ir sąjunginių respublikų mokyklų mokslinio tyrimo institutai turi tyrinėti dvikalbiškumą vaikų darželiuose. Tam reikalui anksčiau minėtose įstaigose įsteigti tyrinėtojų grupes. 1980 m. šiais klausimais surengti konferenciją (organizatoriai — TSRS pedagogikos mokslų akademija ir TSRS švietimo ministerija). Įsteigti žurnalą „Voprosy doškolnogo vospitanija", leisti rinkinius ,,Ruskij jazyk v nacional-nom detskom sadu". Skatinti darželinių vaikų tėvus bendrauti su vaikais rusiškai.
Bendrojo lavinimo nacionalinėse mokyklose
Pakelti visapusiškai r.k. mokėjimo lygį, vyresniosiose klasėse įvairius dalykus imti dėstyti rusiškai. Didinti r.k. ir literatūros fakultatyvų dėstymą. Per pionierių ir komjaunimo organizacijas pratinti vaikus kalbėti rusiškai užklasiniuose ir užmokykliniuose užsiėmimuose. Nacionalinių mokyklų mokiniams organizuoti r.k. olimpiadas, dienas ir savaites. Sudaryti materialinę bazę r.k. mokymui: steigti kabinetus, didinti rusiškų knygų skaičių mokyklų bibliotekose, metodinę literatūrą, lingafoninę aparatūrą. į rusų kalbos mokymo nacionalinėse mokyklose programų rengimą įtraukti TSRS švietimo ministeriją, sąjunginių respublikų švietimo ministerijas, TSRS pedagogikos mokslų akademiją, net TSRS Mokslų Akademiją. Sąjunginių respublikų švietimo ministerijos r. kalbai turi panaudoti fakultatyviniams užsiėmimams skirtas valandas, taip pat kitų dalykų sąskaita padidinti rusų k. pamokas. Kokių dalykų — nepasakyta. Aišku, — gimtosios kalbos sąskaita . . .
Profesinis techninis mokymas
„Mokymo įstaigose, mokinančiose ne r.k., laiku atlikti visus reikalingus darbus priimant naujas programas r.k. mokymui". Padidinti r.k. pamokų skaičių. Kiti r.k. stiprinimo būdai panašūs į bendrojo lavinimo mokyklose rekomenduojamus.
Aukštosiose ir vidurinėse specialiojo mokymo įstaigose
Kirgizijos, Uzbekijos ir Moldavijos pavyzdžiu visuomenines ir specialiąsias disciplinas r.k. pradėti dėstyti nuo 2-3 kurso. Visus pirmųjų ir antrųjų kursų studentus privaloma 120-140 valandų mokyti r.k. kitų dalykų sąskaita. Skatinti studentus skaityti rusišką visuomeninę politinę ir grožinę literatūrą. Už auditorijų ribų studentus ir moksleivius kuo daugiau užimti r.k. Skatinti studentus ir moksleivius kursinius ir diplominius darbus, specialybės dalykų referatus, gamybinės ir pedagoginės praktikos ataskaitas rašyti rusiškai. Komplektuojant bibliotekų literatūrą, ypač gausinti rusiškas knygas. Aukštųjų ir specialiųjų mokyklų r.k. dėstytojai turi paruošti mokytojų pradinėms klasėms. Daug dėmesio skirti studentų ir moksleivių šnekamajai r.k. Rektoriai ir direktoriai įpareigojami r.k. katedras aprūpinti visomis reikiamomis techninėmis priemonėmis. Nacionalinių respublikų aukštųjų mokyklų mokslo darbus leisti r.k. į Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų filologijos fakultetus studentus iš kitų nacionalinių respublikų priimti be konkurso, taip pat perkeldinėti čionai vyresniųjų kursų studentus. (Tokius „auklėjimo" metodus naudojo ir kryžiuočiai užkariautose žemėse). Mokslines konferencijas, pasitarimus, seminarus, kuriuose dalyvautų įvairių aukštųjų mokyklų atstovai, organizuoti r.k. Daugiau leisti rusiškos mokomosios ir metodinės literatūros.
Pedagoginių kadrų ruošimo tobulinimas
Skatinti, kad studentai ir moksleiviai vartotų r.k. ir ne užsiėmimų metu. Studentų daugiatiražinius ir sieninius laikraščius leisti r.k. Aukštosiose mokyklose ir jų bendrabučiuose stendai ir vitrinos turi būti rusiški. TSRS švietimo ministerija, sąjunginių respbulikų švietimo miniserijos ir TTSRS aukštojo ir specialiojo mokslo ministerija turi paruošti naujus mokymo planus, kad pedagoginių institutų studentai butų parengiami rusiškai mokyti vaikų darželiuose.
Vadovėliai ir mokomoji metodinė literatūra
Visos su švietimu susijusios institucijos, taip pat leidyklos turi pagerinti ir padidinti r.k. vadovėlių ir panašios literatūros leidimą mokytojams, mokiniams, net tėvams ir visiems suaugusiems. Toji literatūra turi būti leidžiama pagal programas, kad visas r.k. mokymas būtų nepertraukiamas. VLKJS, TSRS rašytojų sąjunga, sąjunginių respublikų rašytojų sąjungos, TSRS dailininkų sąjunga, sąjunginių respublikų dailininkų sąjungos skatinamos kurti grožinę ir mokslo populiarinimo literatūrą r.k. užklasiniam nacionalinių mokyklų mokinių skaitymui. Daugelis mokslo įstaigų turi tyrinėti, kaip įsisavinama r.k.
Masinės informacijos priemonės
Televizija, radijas, leidyklos turi įteigti r.k. išmokimo būtinumą, pagausinti rusiškos grožinės literatūros išleidimą nacionalinių mokyklų mokiniams.
Šioje instrukcijoje iki hitlerinio pedantiškumo išvardinta ne tik ką reikia daryti rusinant kitas tautas, bet ir kaip tai vykdyti. Tam tikslui pajungta daugybė institucijų. Koks skirtumas tarp hitlerinio ir tarybinio genocido, taikomo kitoms tautoms? Pirmieji jiems nepatinkamus gyventojus naikino, tautas norėjo išstumti iš jų teritorijų; antrieji tai vykdo rusinimo būdu. Svarbu čia ir tai, kad tautas turi naikinti patys tų tautų atstovai.-
Jei iš pradžių kalbama apie brolišką draugystę, tai kodėl lygiai tokios pačios nacionalinių kalbų išmokymo priemonės netaikomos nacionalinėse respublikose gyvenantiems rusams? Dabar kalbama tik apie r.k. mokymo būtinumą. Kai jau bus pastebėta, kad r.k. kitos tautos pakankamai pramoko, tada bus sugalvota būdų, kaip kitas nacionalines kalbas visai išstumti iš viešojo ir namų gyvenimo. O kai apsitvarkysime su savo „nacmenais" (nacionalinėmis mažumomis), griebsimės kitų socialistinių šalių rusinimo.
Ką daryti? Nejaugi paminsime po kojomis mūsų protėvių ir tėvų idealus, kalbą, užmiršime knygnešių aukas?
Visų pirma — kiekviena šeima, kiekvienas asmuo turi pajusti savo tautinę atsakomybę išsaugoti gimtąją kalbą.
Neveikime į šnekamąją ir rašto kalbą barbarizmų, su Lietuvoje gyvenančiais rusais stenkimės kalbėti lietuviškai.
Palaikyti visa, kas lietuviška.
Įspėti tautiečius, kurie ką nors daro ar kalba ne taip, kaip dera lietuviui.
Palaikyti nuoširdžius ir broliškus santykius su kitomis pavergtomis tautomis, siekiant visiems bendro tikslo — išlaikyti savo tautinę tapatybę, kalbą, papročius. Su rusais vadovaukimės Čekoslovakijos veikėjų principu, mylime rusus, kai jie savo namuose. Tačiau reikia skirti rusus nuo rusintojų.
Kurti ir išlaikyti tvirtas skaitlingas lietuviškas šeimas. Neardyti šeimų, ypač jei yra vaikų. Mišriose šeimose su vaikais kalbėti lietuviškai, siųsti juos į lietuviškas mokyklas.
Iš savo tautos istorinės patirties žinome, kad tvirta dorovė — tvirta ir tauta. (Pokario metais vienas rusas saugumietis Lietuvoje yra pasakęs, kad per girtavimą ir moralinį pakrikimą tikimasi suvaldyti lietuvius).
Bet kokiais atvejais kuo mažiau vartoti ar visai nevartoti alkoholio. Išnaikinti įsigalėjusį paprotį už įvairias paslaugas atsidėkoti svaiginamųjų gėrimų buteliais.
Palaikyti savo tautiečius, ypač ištiktus nelaimės.
Kokių kas būtų religinių įsitikinimų arba pažiūrų į religiją, nei veiksmais, nei raštu, nei žodžiu neprisidėti prie antireliginės kovos, nes šitaip kertamos tautos atsparumo šaknys.
Neturėti ryšių su KGB ; nei vilionėmis, nei grasinimais nesiduoti užverbuojamiems, nes į rusinimo darbą bus įjungti ir saugumiečiai.
Į šią tautinę kovą turi įsijungti visi: jauni ir sent, nepartiniai ir partiniai. Juk mūsų tauta ir mūsų kalba neblogesnės už kitas tautas ir jų kalbas. Skiriamės gal tik tuo, kad daugiau iškentėjome. Kadaise hitlerizmas savo tautą bandė iškelti aukščiau kitų. Koks buvo jo likimas — visi žinome. O dabar mus nori nutautinti TSRS Centro Komitetas su savo aklai pavaldžiomis institucijomis.
Nepasiduokime rusinimui, patys nedalyvaukime savo tautos rusinimo darbe ir įspėkime kitus, kurie nemato mūsų tautai ant kaklo neriamos kilpos.
Gyvename didžiojo išbandymo metą. Turime parodyti ateities kartoms, ko mes verti. Žinoma, atsiras silpnavalių, bailių, net karjeristų, kurie iš rusinimo veiklos norės pasipelnyti. Tačiau mūsų tautos ateities istorija juos paženklins Judo ženklu.
Prašome pasaulio visuomene susirūpinti šiuo grubiu Tarybų Sąjungos tautų žmogaus teisių pažeidimu.
N e p a s i d u o k i m e r u s i n i m u i !
***
Ten broliai artojai lietuviškai šneka,
Ten skamba po kaimus Birutės daina . . .
Maironis
***
