Per keturis okupacijos dešimtmečius Lietuvoje sunaikinta nepaprastai daug kultūros vertybių. Nemaža skulptūros ir tapybos darbų sužalota, išvežta į Rusiją arba nežinia kur dingo. Daug architektūros ir istorijos paminklų sunyko, stovi sužaloti ir neprižiūrimi, šiandien okupantai jau kėsinasi ir į kapines. Jiems, mat, kelia pavojų net ir susmigę kapų kauburėliai, kuriuose ilsisi Lietuvos laisvės kovotojų ar jos kultūros puoselėtojų palaikai. Ne taip seniai buvo sunaikintos itin vertingos Kauno, Klaipėdos, bei kitų miestų kapinės. Vilniuje, nepasitarus su visuomene, likviduotos liuteronų ir mahometonų kapinės. Prisidengiant restauravimu bus mėginama gerokai sužaloti ir itin brangias lietuvio širdžiai Rasų kapines. Nutiesus per kapines kelio trasą, kuri, beje, nereikalinga, bus sunaikinti Lietuvos ir Lenkijos Nepriklausomybės kovose žuvusių karių bei kitų nusipelniusių žmonių.
Tiek metų stovėjo Rasų kapinės be jokios priežiūros. Ir šiandien jos valstybei yra nereikalingos. Rūpinamasi tik Antakalnio kapinėmis, kuriose laidojami Lietuvos tarybiniai veikėjai.
Pateikiamas čia protokolas kaip tik vaizdžiai rodo, kaip siekiama sužaloti Rasų kapines, šį okupantų požiūrį bene ryškiausiai čiame dokumente ir atskleidžia E. Misiulis. Malonu tačiau, kad tai ne daugumos žodis, kad atsiranda žmonių, drąsiai ginančių mūsų tautos vertybes. Už tai jiems nuoširdžiai dėkojame.
O skelbiami protokole faktai tepaskatina visus, kam brangi mūsų praeitis, ginti ją nuo niekšingos okupantų ir jų pakalikų rankos.
Išplėstinės mokslinės metodinės kultūros
paminklų apsaugos tarybos posėdžio,
įvykusio 1979 m. lapkričio 28 d.
PROTOKOLAS
Svarstyta: Rasų kapinių 12-ojo kvartalo sutvarkymo projektas. (Užsakovas LTSR komunalinio ūkio ministerija).
Pirmininkavo: prof. E. Budreika.
Sekretorės: J. Kasperavičienė, R. Statkevičiūtė.
Projekto autorė: Paminklų konservavimo instituto architektė Ž. Mačionienė.
Posėdyje dalyvavo:
1. VI. Drėma — PKI vyr. specialistas.
2. J. Marcinkus — PKI direktorius.
3. E. Misiulis — Kultūros ministerijos valdybos viršininkas.
4. J. Stasiulaitis — Kultūros paminklų inspekcijos viršininkas.
5. V. Dvariškis — PKI vyr. architektas.
6. A. Jankevičienė — LSAMTI (Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas) sektoriaus vadovė.
7. V. Spudas — Kultūros min. valdybos viršininko pavaduotojas.
8. A. Kėdainis — Dailės instituto prof. skulptorius.
9. E. Pivoriūnienė — Metodinė taryba.
10. B. Kašelionis — Metodinė taryba.
11. G. Ramanauskienė — Kultūros min. vyr. specialistė.
12. K. Doveika — Lietuvių literatūros ir kalbos institutas.
13. A. šarakauskienė — Metodinė taryba.
14. B. Vertelkienė — Metodinė taryba.
15. V. Milius — Istorijos institutas.
16. A. Pilypaitis — PKI.
17. B. Genzelis — VVU profesorius.
18. E. Šmigelskytė — PKI.
19. O. Navickienė — Kultūros min.
20. K. Čerbulėnas — LSAMTI vyr. moksl. bendradarbis.
21. B. Krūminis — Miestų statybos projektavimo instituto vyr. projekto architektas.
22. J. Butkevičius — Istorijos institutas.
23. E. Rimša — Metodinės tarybos pirmininkas.
24. Z. Žemaitytė — Mokslinės metodinės tarybos pirmininko pavaduotojas.
25. B. Šilinienė — Metodinė taryba.
26. R. Batūra — VVU docentas.
Ž. Mačionienė: Rasų kapinės yra vietinės reikšmės, o jų centrinė dalis — respublikinės reikšmės istorijos paminklas. Kapinės irsta, todėl laikas jomis susirūpinti. Tuo tikslu PKI paruošė kapinių sutvarkymo projektą. Projekte sužymėti visi įtraukti į kultūros paminklų sąrašą kapai ir paminklai, viso 104 kapai. Numatyta tvarkyti antkapinius paminklus, tvoreles, kapus, todėl detalų sutvarkymą reikia spręsti dalimis. Pradėjom nuo 12-ojo kvartalo — jis yra nuo centrinės koplyčios į pietus, jame yra 1060 palaidojimų, iš jų išlikę 782 kapai, 27 — sąrašiniai, šio pasitarimo ir projekto tikslas — nuspręsti, kaip tiksliau ir ekonomiškiau tvarkyti 12-tą kvartalą. Jame daug apirusių kapų, takų, sunykusių ir išardytų tvorelių, aplūžusių kryžių. Yra surašyti kiekvienam kapui defektiniai aktai, o paminkliniams kapams — padaryti brėžiniai. Kapai yra trijų rūšių: išlikę, sunykę ir bevardžiai kapai. Projekte numatoma išnykusių ir bevardžių kapų vietą išlyginti ir apsėti žole, palikti kaip rezervines vietas laidojimui, nes kapinės toliau nuo centro yra labai sunykusios.
E. Rimša: Rasose daug XIX a. pab. — XX a. pr. paminklų, bet jie apgriuvę, susmukę į žemę. Ką siūloma daryti su tokiais kapais?
Ž. Mačionienė: Mūsų nuomone, jei yra išlikęs akmuo, ar nugriuvęs antkapis su užrašu, juos reikia ne šalinti, bet pakelti ant betoninio pagrindo. Jau dabar reikia galvoti, kaip sustiprinti smulkių paminklų — kryželių, žemų paminklėlių, kurie yra plėšiami ir vagiami, apsaugą.
R. Batūra: Kokia medžiaga dar buvo remiamasi, ruošiant projektą? Ar naudotasi archyvais?
Z. Mačionienė: Archyvais nesinaudota. Buvo padaryta topografinė nuotrauka ir tyrimai: paminklinių kapų apmatavimai ir fotofiksacija.
O. Navickienė: Ar įvykdyta paminklinių kapų fotofiksacija?
Ž. Mačionienė: Taip, ir ne tik 12-to kvartalo.
Z. Žemaitytė: Neaišku, kodėl nepadaryti istoriniai tyrimai — istorijos institute yra medžiaga. O jei mes taip paskubomis užsėsime sunykusias kapavietes žole, neištyrę, kas toje vietoje palaidota, ar tai nebus klaida?
Ž. Mačionienė: Užsakyta tik antkapių remonto sąmata pagal defektinį aktą. Užsakovas — Komunalinio ūkio ministerija.
A. Jankevičienė: Kodėl tvarkomas būtent 12-tas kvartalas? Ar galvojama apie visų Rasų kapinių išsaugojimą, kokios jų perspektyvos?
Ž. Mačionienė: Išanalizavus kapines, padarėme išvadą, kad reikia pradėti tvarkyti nuo 12-to kvartalo, nes čia — 27 sąrašiniai kapai. Be to, Komunalinio ūkio ministerija pirmiausia buvo užsakiusi koplyčios stogo rekonstrukcijos projektą, o 12-tas kvartalas artimiausias centrinei daliai ir kartu labai apleistas, tiesiog avarinės būklės. Sutvarkymo realumas priklausys nuo pinigių kiekio.
E. Budreika: Man atrodo, kad be reikalo į projektą neįtraukta medžių sutvarkymas, aplamai apželdinimo klausimas; kapinėse nėra ir elektros apšvietimo. Istoriniai tyrimai būtini juo labiau, kad yra nemaža medžiagos Mokslų Akademijos Istorijos institute.
B. Šilinienė: Jei nėra istorinių tyrimų, mano nuomone, nėra ko svarstyti, šiuo metu renkama medžiaga sąvadui, ir mes visiems 27 sąrašiniams kapams, įeinantiems į 12-tą kvartalą, turime aprašymus ir apmatavimus. Reikėjo tik pasiteirauti, — nebūtų reikėję to paties darbo dirbti antrą kartą.
Ž. Mačionienė: Užsakymai projektui gauti šiomis datomis: 1973 m. vasario 9 d. Rasų ir Bernardinų kapinių sutvarkymo, 1978 m. kovo 13 d. užsakovai prašo pagreitinti projekto įgyvendinimą bent dalimis, kad būtų galima tvarkyti tuos kapus, kurie yra avarinės būklės, 1979 m. rugsėjo mėn. suardytų tvorelių atstatymo projektas. Užsakymas yra tik kaip remonto darbų ir avarinio stovio likvidavimas.
V. Drėma: Ne nuo to galo pradėjom svarstyti. Čia tik paviršutiniška empiriką. Trūksta istorinių tyrimų. Mokslų Akademijos bibliotekoje yra kartoteka, kodėl ja nepasinaudojus? Gavę žemės, misionieriai šioje vietoje dviejuose kolumbariumuose laidojo VVU profesorius. Pvz., Smuglevičius. Tarpukario laikotarpiu visuomenės lėšomis norėta pastatyti jam paminklą, bet nepastatyta. Čia palaidotas ir 1936 m. miręs Boleslovas Balzuke-vičius, kurio kapas į sąrašus neįtrauktas, išlikęs tik medinis kryželis. Taip pat į sąrašą neįtrauktas puikus secesinis paminklas — skrendantis angelas, dabar gerokai jau apardytas. Reikia bent dokumente nustatyti ir atžymėti kolumbariumų vietą. Dalimis kapinių tvarkyti negalima, jei jau tvarkyti, tai visas. Rasų kalneliai žinomi nuo pagonybės laikų. Čia mūsų praeitis, mūsų kultūra, lietuvių tautos nekropolis. Ir dar vieną svarbų reikalą užmiršau: vandens eroziją. Vandenį reikia nuleisti latakais, kad neardytų šlaitų; tam reikia išsamių hidrografinių studijų.
V. Milius: Istorijos institute dirbanti drg. Girininkienė turi surinkusi naujausius duomenis apie kapines. Be to, savo darbe ji išsamiai pasinaudojo Mokslų Akademijos archyvais ir medžiaga, esančią Istorijos institute. Mano nuomone, reikėtų, kad kapinių priežiūros kontora uždarytų apatinius žemuosius vartelius — sumažėtų vagysčių. Antra vertus, aptvarkius laisvus plotelius, reikėtų juose laidoti nusipelniusius kultūros veikėjus, kad kapinėse bent kiek daugiau būtų ateinančių kapus tvarkyti žmonių.
J. Stasiulaitis: Seniai kalbama apie tai, kad kapines reikia tvarkyti. Bet tas tvarkymas, koks yra šiuo metu — jis paprasčiausiai bevaisis, pirmiausia dėl to, kad kapinių priežiūros kontoroje kartais dirba ne specialistai, netgi ne darbininkai, o visoki neaukštos moralės žmonės. Paminklai iš gerų medžiagų, o juos remontuoja jokio supratimo apie tai neturintys žmonės. Jei kalbėti apie remontą — nėra Vilniuje tokios organizacijos — nei Statybos remonto trestas, nei mūsų restauravimo darbų trestas tuo neužsiima. Tad kas gi restauruos antkapinius paminklus, kuriems taip reikia specialisto rankos. Už tai ir Komunalinio ūkio ministerija prašo dalimis projektuoti tvarkymą, nes nežino, nuo ko pradėti, nei kokias lėšas tvarkymui skirti. Nepamirškime, kad Rasų kapinėse daugybė kapų, kurių seniai niekas nelanko, jie palikti likimo valiai. Daug kur ir kauburėlio nėra, tik iš dokumentų žinome, kad toje vietoje kažkas palaidotas. Antkapiniai paminklai, ant kurių išlikę užrašai, naikinami, nebus, tik restauruojami.
Dar esant gyvam gerb. Ordai, pas mus dirbusi drg. Jonaitytė dirbo su jo surinkta medžiaga apie Rasų kapines, ir buvo sudarytas sąrašas (nesąrašinių) kapų, kurį patvirtino vykdomasis komitetas.
Paminklų apsaugos inspekcija bendradarbiauja ir su drg. Girininkiene; sąrašus, jos sudarytus, sutikrinome su Ordos sąrašais, viskas sutampa. Nežinomus kapus reikėtų dar kartą patikrinti pagal kapinių inventorines knygas. Ten, kur nežinia, kas palaidotas, kapai sunykę, gal vertėtų apsėti plotelius žole, galima palikti lentelę su užrašu, kiek žmonių toje vietoje palaidota.
Magistralė nelies senųjų Rasų, nukentės tik naujosios.
O. Navickienė: Noriu pakalbėti apie antkapinių paminklų viršūnes. Buvo manyta, kad nereikia atstatyti viršūnių. Reikia viršūnes tvarkyti, kitaip visai pasikeis kapinių siluetas. Rasos praras savo veidą. Reikia suprojektuoti viršūnes, apirusias restauruoti pagal galimybes, kitas atstatyti.
E. Rimša: Tvarkymą reikia atlikti dviem etapais. Pirma — suremontuoti ir sutvarkyti tą nykstančią, avarinę kapinių dalį. Antra — rinkti istorinius tyrimus, ruošti medžiagą generaliniam kapinių tvarkymui.
E. Misiulis: Galų gale — ką mes norime turėti? Nėra nieko amžino — kapinės irgi neamžinas dalykas, juo labiau, kad jose seniai nebelaidojama, o laidoti laisvuose plotuose niekas neleis. Turiu nemažai priekaištų PKI dėl istorinių tyrimų nebuvimo. Sunykusių antkapinių paminklų atstatyti netikslinga. Jei žinoma Pr. Smuglevičiaus kapo vieta — atžymėti būtina. Tvarkymo principai, manau, turėtų būti tokie: turėtų išlikti įžymiausių žmonių kapai, o sunykusių vietoje — skveras. Toks šių kapinių likimas. Tvarkymą riboja lėšų ir darbo jėgos trūkumas. Kryžių nebeatstatysime, bet sutvarkyti likusius reikėtų. PKI privalo įtraukti į projektą ir apšvietimo, ir želdinių klausimą. Trasos klausimas analizuojamas. Prieš keletą dienų valdyba gavo topografinę nuotrauką, mes pasižymėjome paminklinius kapus naujose kapinėse. Trasa senųjų kapinių nelies visai, o naujų kapinių — apie 30-40 m. teks sunaikinti. Trasa bus 4 juostų po 3,70 m. kiekviena ir šaligatviai. Trasa miestui, kol nebus pastatytos pietų magistralės, labai reikalinga. Vėliau eismas sumažės. Čia pat esanti geležinkelio pervaža labai pavojinga. Pabaltijo geležinkelio valdyba skyrė milijoną rublių keliui po geležinkelio pylimui nutiesti. Kiek bus sužalotos naujosios kapinės? Klausimas šiuo metu svarstomas.
V. Drėma: Pažiūrėkim, kaip šiuo metu yra taisomi antkapiniai paminklai — drėbtelia betono ir palieka . . . Kapinių priežiūros kontora neatlieka savo pareigų — vagiamos tvorelės, pardavinėjami nulupti antkapiniai paminklai, kurių niekas jau nebeatstatys. Tas pats buvo su Lelevelio biustu, kuris nuėjo į antrines žaliavas. Kas atstatys Petruškevičių šeimos bareljefus ir tvoreles? Vieną kolumbariumą išgriovėm patys, palaidojom M. ir K. Petrauskus. Kapinės ne mirusiems, o gyviems, čia mūsų etika, praeitis, kultūra. Trasa Morkų gatve palies 1919 m. kapinyną, kur palaidoti lenkų kareiviai, o tai jau tarptautinis skandalas su Lenkija.
B. Genzelis: Su nuostaba išklausiau drg. E. Misiulio žodžius. Negalima taip abejingai žiūrėti į mūsų tautos nekropolį, o koks bus šių kapinių likimas — priklauso nuo mūsų pačių. Reikia turėti istorinį požiūrį.
R. Batūra: Kalbėdami apie kelių kapų išsaugojimą, o šalia apie pieveles, vos ne šokių aikšteles, mes ardome istorinę kapinių visumą. Ir tuos mažai išlikusius kapus reikia konservuoti, o ne po juos vaikščioti. Mano nuomone, pirmiausia reikia užtikrinti kapinių apsaugą, uždaryti antruosius vartus, galų gale vielą nutiesti. Antra, tęsti pradėtus tyrimus, pirmiausia, istorinius. Kodėl taip abejingai žiūrima į istorinius tyrimus? Ar nepasimokėme iš darbų Arsenale? Kodėl pas mus viskas daroma iš antro galo?
K. Čerbulėnas: Nereikia, draugai, taip romantiškai žiūrėti. Žiūrėkim realiai. Drg. E. Misiulis teisus — neišsaugosime mes kiekvieno kauburėlio. Pvz., Jonavoje buvo sunykusios kapinės, paliko tik J. Ralio kapas, o likusį plotą pavertė skveru. Išsaugokim Smuglevičiaus, Balzukevičiaus kapus, prižiūrėkim kapines, laidojimų vietas. Griūva Siesikų dvaro rūmai, o mes čia įsidiskutavom dėl kokio kauburėlio.
R. Batūra: Ir vis dėlto kapinių visumą reikia išlaikyti. Be išsamių tyrimų mes net nežinome, ką reikia saugoti.
E. Budreika: Mes, atrodo, nukrypome nuo tikslo — pristatyto projekto svarstymo. Užsakovas nekvalifikuotai surašė užsakymą, o PKI abejingai pažiūrėjo į tokį projektą, nepadarė pataisų. Drg. Z. Mačionienė padarė daugiau nei pusę užsakymo, pagal kurį reikėjo paruošti dokumentaciją tik kapinių remontui 12-tame Rasų kapinių kvartale.
Išplėstinės mokslinės metodinės kultūros
paminklų apsaugos tarybos posėdžio,
įvykusio 1979 m. lapkričio 28 d.,
nutarimas:
1. Reikia sudaryti sąrašą saugotinų kapų; kurių išaiškinti nebeįmanoma, — sutvarkyti iž užsėti veja.
2. Užsakovui raštu pateikti PKI parengtą koreguotą užsakymą, įtraukiant takų tvarkymą, apželdinimą, elektros apšvietimą.
3. Kapinių priežiūros kontora turi turėti architekto etatą.
4. Išlaikyti pagrindinę erdvinę, planinę, tūrinę kapinių struktūrą (įskaitant želdinius ir jų kultūringą priežiūrą).
5. Prašyti Komunalinio ūkio ministeriją įsteigti kapinių remonto — restauravimo organizaciją.
6. Prašyti miesto vykdomąjį komitetą leisti laidoti laisvose vietose.
7. Pranešti užsakovui, kad pagal Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos komisijos rekomendaciją būtina ruošti visų kapinių rekonstrukcijos projektą. Todėl užsakovas privalo duoti PKI-tui naują užsakymą.
Pirmininkas — E. Budreika
Sekretorė — I. Kasperavičienė
