1969-1970 mokslo metais Lietuvos TSR švietimo ministerijos žinioje vidurinėse, aštuonmetėse ir pradinėse mokyklose mokėsi 509420 mokinių. Iš jų 429939 lietuvių (84,4%), 61898 rusų (12,1%), 17583 lenkų (3,5%).
Oficialios statistikos duomenimis, 1970 m. Lietuvoje buvo 80,1% lietuvių, 8,6% rusų, 7,7% lenkų. Vadinasi, Lietuvoje mokėsi apie 0,5 milijono mokinių. Tai sudaro apie 1/6 visų respublikos gyventojų, tai Lietuvoje gyvena 2579634 lietuviai, arba 82,5%. Gavome truputį didesnį skaičių, negu rodo oficiali statistika. Taip ir turi būti, nes lietuvių mokyklose mokosi ir kitų tautybių mokinių (žydų, lenkų ir kitų). Tikslus besimokančių lietuvių mokyklose mokinių skaičius yra 84,4%. Jei Lietuvoje yra 80,1% lietuvių (pagal oficialią statistiką), tai lietuvių mokyklose mokosi 4,3% kitų tautybių mokinių.
Kai kas abejoja, ar Lietuvos TSR gyvena 80% lietuvių. Turėdami aukščiau minėtus duomenis, galime tvirtinti, kad taip tikrai yra.
Oficialios statistikos žiniomis Lietuvoje yra 8,6% rusų, o besimokančių rusų mokyklose yra 12,1%. Bet rusų mokyklose mokėsi dalis lenkų, žydų, gudų ir kitų tautybių mokinių.
Lenkų Lietuvoje yra 7,7%, o lenkų mokyklas lanko tik 3,5% mokinių. Kur mokosi likusieji 4,2% lenkų mokinių? Dauguma jų lanko rusų mokyklas (ypač buvusiame Vilniaus krašte, kuris po 1939.X.10 teko Lietuvai), šiek tiek lenkų lanko ir lietuvių mokyklas. Kadangi buvusioje iki 1939 m. Lietuvos teritorijoje lenkiškų mokyklų nėra, o lenkų joje gyvena, tai jie leidžia savo vaikus mokytis į lietuvių arba rusų mokyklas. Tačiau lenkai mieliau savo vaikus leidžia mokytis į rusų, negu į lietuvių mokyklas.
Imkime dar atskirai Vilniaus miesto gyventojų ir besimokančių tautinį (kalbinį) pasiskirstymą.
1969-1970 m.m. Vilniaus vidurinėse, aštuonmetėse ir pradinėse mokyklose mokėsi 48110 mokinių. Iš jų 19244 lietuvių (40%), 25331 rusų (52,65%), 3535 lenkų (7,35%). Oficiali statistika rodo: 1970 m. Vilniuje buvo 42,8% lietuvių, 24,5% rusų, 18,3% lenkų. Lietuvių mokyklose besimokančių buvo 40%, o lietuvių oficiali statistika rodo 42,8%. Tenka abejoti, kad 1970 m. Vilniuje būta 42,8% lietuvių, nes besimokančių skaičius yra 2,8% mažesnis. Neįtikėtina, kad lietuviai leistų savo vaikus mokytis į rusų arba lenkų mokyklas, šiuo metu Vilniuje turi būti ne mažiau — 42,8% lietuvių, ką parodo šie duomenys: 1976-1977 m.m. Vilniaus mieste mokėsi 54861 mokinys, iš jų 27385 lietuvių mokyklose (48,6%), 25127 rusų (45,6%), 2349 lenkų (5,8%).
Iš paskutinių duomenų tenka daryti išvadą, kad lietuvių skaičius Vilniuje šiuo metu viršija rusų skaičių.
Tautinio (kalbinio) besimokančių pasiskirstymo dinamiką Lietuvos TSR rodo ši lentelė:
Mokinių mokyklose sk. 1959-1960 m.
lietuvių rusų lenkų
Vilniaus m. 23206 4228
Vilniaus raj. 987 2485 9997
7,4 18,4 74,2
Šalčininkų raj. 583 1350 5979
7,4 17,1 75,5
Trakų raj. 2111 2294
Švenčionių raj. 3352 2157 1049
51,1 32,9 16,0
Ignalinos raj. 4691 743 129
84,3 13,4 2,3
Zarasų raj. Ž- ų--
Klaipėdos m. 7409 --
Druskininkų m. 368
Jonavos raj. - -
Šiaulių raj. 2175 --
Kauno m. 4829 --
Palangos m. 101 --
Lietuvos TSR 54470* 23848**
(brūkšnys) dedamas ten, kur nėra duomenų.
* Nėra duomenų iš Akmenės, Jonavos ir Širvintų rajonų.
** Nėra duomenų iš Širvintų rajono.
1969-1970 m.
Vilniaus m. 19244 25331 3535
40,0 52,6 7,4
Vilniaus raj. 1075 3653 6684
9,4 32,0 58,6
Šalčininkų raj. 600 2671 4549
7,7 34,2 58,1
Trakų raj. 7909 2686 1924
63,2 21,5 15,3
Švenčionių raj.3997 2535 718
55,1 35,0 9,9
Ignalinos raj. 4176 664 nėra
86,3 13,7
Zarasų raj. 4479 1919 nėra
64,0 36,0
Klaipėdos m. 1417 99510 nėra
59,9 40,1
Druskininkų m. 1282 370 nėra
77,6 22,4
Jonavos raj. 5302 239 nėra
95,7 4,3
Šiaulių m. 14515 1097 nėra
93 7
Kauno m. 33868 4680 nėra
87,9 12,1
Palangos m. 1475 114 nėra
92,0 7,2
Lietuvos TSR 29939 61898 17583
84,4 12,1 3,5
1976-1977 m.
Vilniaus m. 27393 25727 3249
48,6 45,6 5,8
Vilniaus raj. 1688 5319 7027
12,0 37,9 50,1
Šalčininkų raj. 694 3765 4010
8,2 44,5 47,3
Trakų raj. 8391 3060 1625
64,2 23,4 12,4
Švenčionių raj.4523 1735 504
66,9 25,7 7,4
Ignalinos raj. 4263 847 nėra
83,4 16,6
Zarasų raj. 4070 1450 nėra
73,7 26,3
Klaipėdos m. 16458 8763 nėra
65,3 34,7
Druskininkų m. 2207 392 nėra
84,9 15,1
Jonavos raj. 5515 863 nėra
86,5 13,5
Šiaulių m. 14976 2146 nėra
87,5 12,5
Kauno m. 44630 4126 nėra
90,8 9,2
Palangos m. 2033 92 nėra
95,5 4,5
Lietuvos TSR 452067 63057 16565
85,0 11,9 3,1
Iš lentelės duomenų matome, kad lenkų mokyklas lankančių mokinių per pastaruosius 17 metų sumažėjo: Vilniuje 979 mokiniais (23,2%), Vilniaus rajone 2970 (29,7%), Šalčininkų raj. 1969 (32,9%), Trakų raj. 669 (29,2%), Švenčionių raj. 550 (52,2%).
Tuose pačiuose rajonuose ir Vilniuje rusų padidėjo: Vilniaus mieste 2521 (10,9%), Vilniaus raj. 2834 (114%), Šalčininkų raj. 2415 (178,9%), Trakų raj. 949 (45%); Švenčionių raj. rusų sumažėjo 422 mokiniais (19,6%). Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose beveik toks pat mokinių skaičius sumažėjo lenkų mokyklose ir padidėjo rusų mokyklose. Vadinasi, tam tikras skaičius lenkų mokyklų buvo pakeistas rusiškomis. Tendencija pakeisti lenkų mokyklas rusiškomis pastebima ir kituose Lietuvos rytiniuose rajonuose.
Vilniuje rusų mokyklose mokinių skaičius per pastaruosius 7 metus liko beveik pastovus (buvo 25331 mok., dabar 25727). Tuo tarpu lietuvių mokyklose padidėjo 8149 mok. (42,3%).
1970 m. lietuvių mokyklose mokėsi 40% visų Vilniaus mokinių, 1977 m. — 48,6%.
Rusų mokyklose 1970 m. mokėsi 52,7% mokinių, o 1977 m. — 45,6%. Vadinasi, rusų mokyklas lankančių per pastaruosius 7 metus sumažėjo.
Lenkų mokinių gausu Vilniaus (50,1%) ir Šalčininkų (47,3%) rajonuose, nėra per pastaruosius 17 metų lenkų mokyklas lankančių ten sumažėję. Kalesnykų (Šalčininkų raj.) lenkiškoje vidurinėje mokykloje (393 mok.) nėra lietuviškų nei rusiškų klasių, nors prie pat Kalesnykų prieina lietuviškai kalbančios apylinkės, ir tame miestely lenkų okupacijos laikais (1920-1939 m.) buvo lietuviška mokykla. Kalesnykų dabartinės mokyklos apipavidalinimas ir jos personalas grynai lenkiškas.
Nors lenkų gausu Lietuvos rytuose, būtent, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonuose ir Vilniaus mieste, bet dar yra lenkų mokyklas lankančių Širvintų (130 mok.) ir Varėnos (20) rajonuose, kurie iki 1939 m. priklausė Lenkijai. Nuo 1930 m., kai buvo pradėta steigti lenkiškąsias mokyklas, nė viena lenkiška mokykla neįsisteigė buvusioje iki 1939.X.10 Lietuvos teritorijoje, nors yra vietovių, kur ir dabar gyventojai kalba lenkiškai (Širvintų, Giedraičių, Vandžiogalos ir kitos apylinkės).
Intensyviausiai Lietuva rusifikuojama Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir kituose rytiniuose rajonuose. Baltarusijos vakariniuose pakraščiuose lietuviškai, gudiškai ir lenkiškai kalbantiems yra įsteigtos rusiškos mokyklos. Lietuvos rytiniuose pakraščiuose gudiškai ir lenkiškai kalbantiems steigiamos taip pat rusiškos mokyklos. Baigę rusiškąsias mokyklas Tarybų Sąjungos piliečiai ne rusai turi virsti rusais. Kadangi Vilniaus krašto ir vakarinių Baltarusijos gyventojų, kalbančių vietine gudų ar lenkų tarme, tautinė sąmonė nėra stipri, ir juos nuo rusų skiria tik katalikų religija, tai mokyklos juos turi paversti rusais. Tikrovėje neretai taip ir būna. šiam tikslui įsteigtos ne tik vidurinės, aštuonmetės ir pradinės mokyklos, bet ir vidurinės mokyklos — internatai Šalčininkuose ir Zarasuose. Turmante (Zarasų raj.) veikia tik rusiška mokykla su 369 mokiniais. Čia net lietuviškos pradinės nėra. Zarasų raj. be Zarasų vidurinės rusiškos mokyklos (541 mok.) yra dar 3 aštuonmetės rusų mokyklos. Netoli Zarasų yra visiškai surusintas Daugpilis ir smarkiai rusinama rytinė Latvijos dalis. Prie Zarasų ir Ignalinos rajonų prieina Baltarusijos Apso ir Vydžių lietuvių apgyventos apylinkės, kuriose nėra jokių lietuviškų mokyklų, o tik rusiškos. Apse yra rusiška vidurinė mokykla — internatas.
Dar stipresnė rusifikacijos atrama yra Šalčininkų rajonas, šiame rajone rusiškų mokyklų yra 44,5%. Pačiame Šalčininkų mieste, be rusų vidurinės mokyklos — internato, yra mišri vidurinė mokykla, kur rusiškai mokosi 740 mokinių.
Prie Šalčininkų rajono prieina Baltarusijos Varenavo rajonas. Nors šiame rajone gyvena daug lietuvių, bet, išskyrus vieną gudišką aštuonmetę mokyklą, visos kitos yra rusiškos. Rodūnėje ne taip seniai įsteigtas rusiškas internatas — vidurinė mokykla.
Visoje Baltarusijos vakarinėje dalyje, kur gyvena apie 30000 lietuvių, nėra nė vienos lietuviškos mokyklos! Maskvos kėslai aiškūs: surusinti Baltarusijos vakarinius pakraščius ir skverbtis į rytinius Lietuvos rajonus.
Rusifikacijos pavojus Lietuvai yra didelis dar ir dėl to, kad po II pasaulinio karo Lietuvos vakaruose atsirado Kaliningrado sritis, kur jau apgyvendinta daugiau nei pusė milijono rusų. šioje srityje iki pat Kaliningrado nuo senų laikų gyveno lietuviai. Daug jų nutautino vokiečiai, o likusieji 1944 m., įžengiant Tarybinei armijai, arba pasitraukė į Vakarus, arba buvo išvežti į Sibirą.
Iš kitų Lietuvos miestų labiausiai yra surusėjusi Klaipėda. Čia rusų mokinių — 34,7%. Nemaža rusų mokinių yra Trakuose, Druskininkuose, Jonavoje, Šiauliuose. Kituose Lietuvos rajonuose (miestuose) rusiškai besimokančių skaičius neviršija 5-6%. šešiolikoje Lietuvos rajonų rusiškai besimokančių visai nėra (viso Lietuvoje yra 44 rajonai). Kai kuriuose rajonuose rusiškai besimokančių skaičius itin mažas: Kupiškyje 4, Lazdijuose 9, Prienuose 22 mokiniai.
Lietuvoje yra didelis skaičius mokyklų, kur labai maža rusiškai besimokančių mokinių (mišriose mokyklose jiems steigiamos atskiros klasės): Pravieniškių (Kaišiadorių raj.) 11, Linkaičių (Radviliškio raj.) 22, Širvintų 21, Paluknio (Trakų raj.) 7, Tabariškių (Šalčininkų raj.) 10, Tartyrio (Trakų raj.) 4, Veliučio-nių (Vilniaus raj.) 7 mokiniai ir pan.
Kai Baltarusijos lietuviai prašo lietuviškų mokyklų, jiems atsakoma, kad „dėl saujalės mokinių mokyklų mes neatidarysime". Nors pareiškimus, kuriuose jie prašė lietuviškų mokyklų, pasirašydavo ne saujalė, o keli šimtai žmonių. Kodėl dėl saujalės mokinių Lietuvoje steigiamos rusiškos mokyklos arba bent rusiškos klasės? Kodėl laužoma naujoji Brežnevo Konstitucija, kuri visiems Tarybų Sąjungos piliečiams garantuoja lygybę prieš įstatymą ir teisę mokytis gimtąja kalba (Stalino konstitucijos 121, 123, Brežnevo konst. 34 ir 45 str.)?
Prieš II pasaulinį karą dabartinės Lietuvos TSR ribose gyveno 2,5% rusų (A. Stanaitis ir P. Adlys, Lietuvos TSR gyventojai. Vilnius, 1973, p. 102). Dabar pagal 1970 m. statistiką jų yra 8,6%. Pagrindinis rusų antplūdis Lietuvon vyksta per Lietuvos pramonę. Pramonės įmonės Lietuvoje steigiamos žiūrint ne Lietuvos, o Tarybų Sąjungos interesų. Tų įmonių pristeigta tiek, kad vietinės darbo jėgos neužtenka. Todėl iš kitų respublikų plūsta rusiškai kalbanti darbo jėga. Jiems steigiamos rusiškos mokyklos.
Kai kuriose Lietuvos vietose rusišką elementą sudaro kariniai daliniai. Jų vaikams irgi steigiamos rusiškos mokyklos.
Lietuvoje šiuo metu yra 85% lietuviškai besimokančių mokinių. Rytiniuose Lietuvos rajonuose lietuviškai besimokančių skaičius po truputį didėja. Mums nereikėtų vengti tų rytinių rajonų, juose įsidarbinti.
Nors esame susirūpinę tautos rusinimu, bet šiuo metu didžiausias pavojus lietuvių tautai gresia iš tos neigiamos, svetimųjų atneštos moralinės įtakos, kuriai mes, neturėdami savo valstybės, nesugebame atsispirti. Galime už daug ką kaltinti svetimuosius (kad išmokė keiktis, girtauti ir t.t.), bet mes patys esame kalti, kad pasisavinome tai, kas bloga. Taigi ne rusams ar lenkams Lietuvoje reikia karą skelbti, o moraliniam puvimui, kuris yra apėmęs lietuvių tautą, nes jei alkoholis, sifilis ir bedievybė lietuvių tautos nesuės, tai atėjūnai jos tikrai nenutautins.
S. ŽIRMŪNAS
