Penktadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasveikino konferencijos, skirtos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos pradžios 40-osioms metinėms, dalyvius – Kronikos leidėjus, platintojus, bendradarbius.
Pradėdama renginį Seimo pirmininkė pasidžiaugė, kad mūsų tautinė, kultūrinė, religinė atmintis yra brangi daugeliui žmonių, o pamatinės vertybės metams bėgant nedingsta.
I. Degutienės teigimu, šiandien labai sunku, o gal ir neįmanoma jaunajai kartai papasakoti apie tą slogią atmosferą, persmelkusią visas mūsų gyvenimo sritis: į vis gilesnę stagnaciją grimztančią sovietų šalies vadovybę, visagalį saugumą, kuris buvo pasiryžęs kontroliuoti ir paveikti kiekvieną žmogų ir kurio trumpinys KGB buvo žinomas visame pasaulyje. „Šiandien sunku patikėti, kad štai tokioje blogio imperijoje atsirado grupė drąsių žmonių, kurie ėmėsi leisti ir skleisti tiesos žodį, kurie ėmėsi leisti ir platinti Kroniką“, – sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovės teigimu, Kronika tapo reiškiniu, budinčiu visuomenėje, judinančiu ir jaudinančiu orumo nepraradusių žmonių sielas, mokančiu kantriai laukti ir tikėti Aukščiausiojo valia, teisingumu, istorine tiesa, šalia esančiu žmogumi – tai, kuo tikėjome ir į ką rėmėmės tautinio atgimimo metais, Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją.
„Nereikia būti profesionaliu istoriku, kad suprastum: be Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos, be jos keliamų vertybių ir jos sutelkto žmonių rato tautinis atgimimas būtų buvęs kitoks“, – sakė I. Degutienė, pabrėždama, kad Kronikos redaktoriai, platintojai, talkininkai gynė ne tik katalikų teises, bet ir kiekvieno žmogaus orumą ir laisvę.
Pasak parlamento vadovės, savo darbais jie visiems laikams įėjo ne tik į Katalikų Bažnyčios istoriją, šie žmonės įėjo į Lietuvos istoriją.
Padėkojusi visiems, prisidėjusiems prie Kronikos leidybos, Seimo Pirmininkė sakė esanti tikra, kad buvo ir daug nežinomų, katalikiškai tylių ir kuklių Kronikos leidimo bei platinimo talkininkų, apie kuriuos ir šiandien žino tik artimiausiai bendravę žmonės.
Todėl I. Degutienė paprašė savo atsiminimuose, straipsniuose, bendraujant su spauda ar jaunąja karta paminėti, įvardyti visus, dirbusius šį darbą. „Tauta, ypač jaunuomenė, turi žinoti, kam yra dėkinga už kelią į laisvę, išgrįstą tiesos žodžiais“, – sakė I. Degutienė.
