2011 m. gegužės 21 d.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) paviešinta pažyma rodo, kad 1984-aisiais vien KGB padalinio Lietuvoje Antroji valdyba turėjo per 400 slaptųjų bendradarbių.
KGB Antrosios (kontržvalgybos) valdybos viršininko pavaduotojo sovietų saugumo pulkininko Stasio Jankūno pažymoje "Apie valdybos agentūrinį aparatą", parašytoje 1984 metų liepos 15 dieną, nurodoma, kad KGB kontržvalgybininkai visoje Lietuvoje turėjo 379 slaptus agentus, 2 rezidentus ir 47 konspiracinių butų prižiūrėtojus, rašo "Vilniaus diena".
Skaičiuojama, kad tuo metu, tai yra 1984-aisiais, kiti KGB skyriai ir valdybos turėjo panašiai tiek pat slaptųjų agentų. Be to, saugumo struktūroje žinyboje dirbo dar keli šimtai operatyvinių ir etatinių darbuotojų, pažymi dienraštis.
Kontržvalgybininkų viršininko pavaduotojas pranešė, kad "9 agentai užverbuoti iš negatyvios sferos". Tai reiškia, kad tiek KGB bendradarbių buvo tose pogrindinėse ar nelegaliose organizacijose, kurios kovojo už žmogaus teises, demokratijos vertybes ar tai, kad būtų atkurta nepriklausoma Lietuva. Tarp tokių organizacijų buvo Helsinkio grupė, Lietuvos laisvės lyga, leidinys "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika". Tačiau S.Jankūno pažymoje nedetalizuojama, su kokiomis organizacijomis dirba tie, kurie buvo infiltruoti į "negatyvią sferą".
Dokumente pateikiami apibendrinamieji statistiniai duomenys: iš visų slaptųjų agentų 293 buvo vyrai ir 86 - moterys. 160 agentų bendradarbiavo su KGB iki 5 metų, 84 – nuo 5 iki 10 metų, 64 – nuo 10 iki 15 metų, likę – daugiau kaip 15 metų. Be to, 16 agentų tapo tikrais bendradarbiavimo su KGB veteranais – dirbo su šia saugumo struktūra daugiau kaip tris dešimtis metų.
Jaunų žmonių KGB, regis, neverbavo, nes nei vienam iš agentų nebuvo mažiau kaip 20 metų, teigia dienraštis. Didžioji dauguma užverbuotųjų – nuo 30 iki 40 metų amžiaus.
276 agentai turėjo aukštąjį išsilavinimą, likę buvo be jo. Su KGB Lietuvoje bendradarbiavo 2 mokslų daktarai ir 26 mokslų kandidatai.
Absoliuti dauguma agentų 1984 metais buvo lietuviai – 284. Taip pat buvo 48 rusai, 16 lenkų, 15 žydų tautybės asmenų.
Pagal profesinę veiklą slaptieji KGB bendradarbiai pasiskirstė taip: gydytojų – 12, inžinierių – 58, aukštųjų mokyklų dėstytojų – 32, žurnalistų – 14, mokslo tyrimo institutų darbuotojų – 52, dailininkų ir fotografų – 12, artistų ir muzikantų – 7, teisininkų, architektų, rašytojų, studentų ir mokytojų – po 2, sportininkų trenerių – 3, tarnautojų – 46, užsieniečių priėmimo ir aptarnavimo sferos darbuotojų – 93, darbininkų – 12.
119 tuomečių KGB agentų mokėjo anglų kalbą, 74 – vokiečių, 44 – lenkų, 26 – prancūzų, 8 – ispanų, po 3 – hebrajų ir portugalų. Taip pat buvo po vieną, susikalbantį itališkai, rumuniškai ir esperanto kalba.
Pažymoje nurodoma, kad 5 slaptieji bendradarbiai užmezgė ryšius užsienyje pagal KGB užduotį. Dokumente atskleidžiama, kur ir kaip buvo panaudojama slaptoji KGB agentūra. "Su operatyvinės įskaitos bylomis dirbo 41 agentas, aktyviuose renginiuose – 8, su atvykusiais užsieniečiais – 153, su išvykstančiais į užsienį – 38, izraelietiška linija – 15, ieškant valstybinių nusikaltėlių – 22", – rašoma dokumente.
S.Jankūnas giriasi, kad "pastaruoju metu atliktas didelis darbas gausinant agentūrinį tinklą ir efektyvinant jo veiklą".
"Tai padėjo gerokai pagerinti agentūrinio aparato darbą, be kita ko, laiku išaiškinant ir užkardant tėvynės išdavimą pabėgant į užsienį ar negrįžtant iš jo", – rašoma pažymoje.
KGB agentų sąrašai nedetalizuojami. Tačiau pateikiami kai kurie slaptųjų saugumo bendradarbių slapyvardžiai: Patologas, Avantiūristas, Kelneris, Kentauras, Nida, Mantas. Leidžiama suprasti, kad pastarieji du ir dar keli yra užsienyje gyvenantys lietuviai, sėkmingai užverbuoti sovietų saugumo.
Be to, pažymoje minima, kad pradėtos operatyvinio sekimo bylos tokių užsienio valstybių piliečių, kurie, matyt, neretai lankydavosi sovietų laikų Lietuvoje, kaip Frantas, Adamsas, Lapė, Poliglotas, Alisa ir kiti.
Vingį, Žalgirį, Rivą, Joną ir kai kuriuos kitus KGB vadovai vadino perspektyviais ta prasme, kad šie bendradarbiai galėjo būti konspiratyviai pasiūlyti užsienio žvalgyboms kaip galimi dvigubi agentai.
"Mūsų agentūrai padedant buvo užfiksuota priešiška Vilniuje buvusio švedų žurnalisto Teste veikla, dėl kurios jis buvo išprašytas iš SSRS. Be to, per pastaruosius dvejus metus už priešiškos veiklos vykdymą respublikoje iš jos buvo išprašyti 4 turistai iš Australijos – seserys Prasmutas ir Pavlovičius", – nurodoma dokumente.
LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė paaiškino, kad KGB Antroji valdyba buvo viena svarbiausių saugume, nes užsiėmė įvairių krašto gyvenimo sričių sekimu, teikė ataskaitas apie jas.
"Jos veiklos laukas buvo labai platus. Šios valdybos darbuotojai stebėjo visų mūsų gyvenimą, įvairius procesus visuomenėje ir teikė ataskaitas apie tai. Nes buvo manoma, kad užsiimant kontržvalgyba, reikėjo stebėti visus, visur ir visada. Tik taip esą galėjai nustatyti, kas yra sistemos priešas", – tvirtino centro direktorė.
T.B.Burauskaitė tikino, kad viešinant sovietų saugumo dokumentus nenumatoma skelbti buvusių KGB agentų sąrašų. Tačiau klausiama, ar paskelbtuose dokumentuose bus paliktos kokios nors pavardės, ji atsakė teigiamai.
"Kai kurios pavardės liks. Be toli gražu ne visos. Pagal įstatymą turime apsaugoti konfidencialumą tų asmenų, kurie nustatytu laiku buvo atėję prisipažinti į Liustracijos komisiją dėl savo buvusio bendradarbiavimo su sovietų saugumo žinybomis. Valstybė yra įsipareigojusi prisipažinusiems, kad jų duomenys nebus paskelbti. Būtent todėl ir reikalingas gana kruopštus darbas dar ir dar kartą peržiūrint numatytus skelbti dokumentus, kad juose neliktų jokių nuorodų į tuos asmenis, kurių duomenis mes saugome", - sakė ji.
Liustracijos komisijai prisipažinusių apie bendradarbiavimą su KGB yra maždaug 1,5 tūkst. Tačiau spėjama, kad dar 2–3 tūkst. žmonių neprisipažino.
Skelbti KGB dokumentus LGGRTC įpareigoja šiuo metu veikiantis įstatymas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) specialiame interneto puslapyje prieš savaitę pradėjo skelbti Ypatingajame archyve laikomus sovietų saugumo struktūros KGB dokumentus. Kol kas jų paskelbta tik kiek daugiau nei šimtas. Tai įvairių metų KGB padalinio sovietų Lietuvoje skyrių ataskaitos, įsakymai ir pažymos.
