„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ (toliau - Kronika) jau yra istorija. Dar visai nesena, bet istorija, kaip ir partizaninis karas, sovietmetis ir Sąjūdis. Bet kuri istorija gali likti tik vadovėliuose, knygose arba net pamažu išdilti iš žmonių sąmonės. Tačiau iš istorijos visuomet galima ir net reikia mokytis.
Per septyniolika Kronikos gyvavimo metų į jos puslapius sugulė labai daug įvykių iš Bažnyčios ir Lietuvos gyvenimo nuo 1972 – ųjų iki 1989 – ųjų metų. Tuos įvykius galima sugrupuoti į dvi kategorijas. Pirmajai priklauso Bažnyčios ir tikinčiųjų engimo faktai, antrajai – medžiaga apie drąsų pasipriešinimą.
Anuomet, kai Kronika aprašė sovietinio gyvenimo tikrovę, visi faktai buvo svarbūs. Į viešumą iškelti tikinčiųjų persekiojimo bei diskriminacijos faktai Bažnyčios priešus vertė būti atsargesnius. Drąsaus pasipriešinimo prievartai faktai nemažiau buvo svarbūs, nes kai apie juos per Vatikano radiją ar kitas laisvojo pasaulio radijo bangas išgirsdavo Lietuvos tikintieji žmonės, jie pamažu drąsėjo ir mokėsi vieni iš kitų priešintis prievartai. Jei vienas ar kitas kunigas, mokinys ar inteligentas galėjo drąsiai pasielgti, kodėl negalėčiau ir aš panašiai pasielgti,- mąstė ne vienas ano meto lietuvis.
Šiandien ne visa Kronikos medžiaga yra vienodai aktuali. Persekiojimo faktai, sovietinės valdžios kolaborantų darbai tenugula skaudžioje Lietuvos ir Bažnyčios istorijoje. Tikriausiai, ne vienas iš buvusių pareigūnų ar pedagogų, kurie anuomet prisidėjo prie tikinčiųjų diskriminacijos bei persekiojimo, jau yra apgailėję savo elgesį, todėl nekeliame tikslo atnaujinti praeities žaizdas. O blogų darbų neapgailėjusius paveskime Dievo gailestingumo teismui.
Šiandien ypač yra brangūs tie faktai, kai kunigai ir pasauliečiai drąsiai gynė savo teisę tikėti ir viešai tikėjimą išpažinti. Jau dabar esame stipriai įtakojami karingojo sekuliarizmo, kuris su panieka žvelgia į Bažnyčios žmones, ginančius gyvybę bei šeimą. Labai tikėtina, kad greitai ir Lietuvoje sulauksime laiko, kai nuodėmę garsiai nebus galima vadinti jos vardu, nes tai reikš homofobiją ir bus persekiojama įstatymu. Duok Dieve, kad to nesulauktume!
Todėl jau šiandien tikintiesiems reikia ruoštis drąsiai išpažinti savo tikėjimą net ir tais atvejais, kai už tai reikės mokėti pažeminimo ar dar didesnę kainą. Drąsos pavyzdžių Kronikos puslapiuose yra apstu, todėl kelsime juos į viešumą, kad jie įkvėptų ir nūdienos tikinčiuosius ginti savo įsitikinimus ir teisę pagal juos gyventi.
