Sekmadienį Simne įspūdingame renginyje buvo švenčiamas bažnyčios 500 metų jubiliejus ir iškilmingai paskelbtas Alytaus rajono garbės pilietis. Juo tapo Sigitas Tamkevičius SJ – Romos katalikų bažnyčios dvasininkas, kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas. Foto: pasirašo į Garbės knygą kardinolas ir Alytaus raj. meras Algirdas Vrubliauskas
Popiežius Pranciškus Telšių vyskupu paskyrė vyskupą Algirdą Jurevičių
2020 m. birželio 1 d. Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė Telšių vyskupu vysk. Algirdą Jurevičių.
Algirdas Jurevičius gimė Vievyje 1972 m. kovo 24 d. Mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, tęsė studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1986-1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje; 1990-1991 m. dirbo tikybos mokytoju Vilniaus 44-ojoje (dabar – Senvagės) vidurinėje mokykloje.
1991-1996 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje bei Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas kvalifikacinį teologijos bakalauro laipsnį. Mokydamasis kunigų seminarijoje atliko vargonininko tarnystę, o popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune, 1993-ųjų rugsėjo 6-ąją vargonavo per šv. Mišias Kauno Santakoje.
1996 m. gruodžio 26 d. įšventintas kunigu. 1996-–1998 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto magistrantūroje, kurią baigęs įgijo Katalikų teologijos licenciato-magistro kvalifikacinį laipsnį.
1997-1998 m. dirbo Kaišiadorių parapijos vikaru ir Kauno kunigų seminarijos ugdytoju. Nuo 1999 m. – asistentas Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios teologijos katedroje.
2000-2004 m. studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija) „Philosophisch-theologische Hochschule Sankt Georgen“, kur įgijo praktinės teologijos mokslų daktaro laipsnį.
2001-2004 m. talkino lenkų sielovadoje (Polska Misja Katolicka, Hanau) Fuldos vyskupijoje ir buvo atsakingas už lietuvių sielovadą Štutgarte (Rotenburgo-Štutgarto vyskupija).
2011 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje projekto mokslo ekspertu.
1998-2008 m. buvo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaru. 2017-2018 m. – postulatorius pal. T. Matulionio kanonizacijos byloje.
2006 m. apdovanotas VDU medaliu.
2008 m. popiežius Benediktas XVI suteikė kun. A. Jurevičiui Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.
2015 m. apdovanotas medaliu Exuli bene de Ecclesia merito.
2017 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos laureatas. Kelių knygų ir daugelio mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius.
2018 m. liepos 2 d. Popiežius Pranciškus mons. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, suteikdamas jam Materianos vyskupo titulą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. A. Jurevičius buvo išrinktas vyskupu, Lietuvos vyskupų konferencijoje atsakingu už Bažnyčios mokymo (doktrinos) klausimus.
Nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbo Kauno arkivyskupijos apaštaliniu
Lietuvos vyskupai: paskelbus karantiną, nebevyks jokios viešos pamaldos
Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. Apsaugokime save ir kitus, ypač pagyvenusio amžiaus žmones! Stebėdami kunigo aukojamas šv. Mišias per TV ir melsdamiesi namuose, galite priimti dvasinę šv. Komuniją ir vienytis maldoje.
Bažnyčios lieka atviros privačiai maldai bei būtiniausiems asmeniniams tikinčiųjų patarnavimams. Laidotuvės, krikštai ar kiti sakramentai bus teikiami dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams.
Drauge raginame dar daugiau atsidėti privačiai maldai namuose: skaityti Šventąjį Raštą, prisimindami Jėzaus Kančią mintimis eiti Kryžiaus kelią, daugiau laiko skirti bendrai maldai šeimoje. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys gali jungtis į maldos grupes ar švęsti Dievo Žodžio pamaldas. Išnaudokime šį laiką, kuomet negalime būti kartu fiziškai, maldai už sergančius ir kenčiančius – tai padės mums labiau vienytis su Jėzumi Gavėnios kelyje.
Viešpats ir šiuo išbandymų metu dovanoja mums ne vieną galimybę Jį atrasti iš naujo. Telydi kiekvieną iš mūsų tikėjimo kupina viltis! Teužtaria mus švč. Mergelė Marija – Ligonių Globėja ir Krikščionių Pagalba!
2020 metų vasario 19 dieną popiežiaus Pranciškaus potvarkiu Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Kęstutis Kėvalas. Jis iki šiol buvo Telšių vyskupas ordinaras.
Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas gimė Kaune 1972 m. vasario 17 d. Baigęs vidurinę mokyklą nuo 1990 m. iki 1992 m. studijavo Kauno technologijos universitete, Radioelektronikos fakultete. 1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur studijavo filosofiją ir teologiją iki 1997 m. Tais pačiais metais studijas tęsė Šv. Marijos seminarijoje Baltimorėje, JAV, kur įgijo teologijos licencijato laipsnį ir 2000 m. birželio 29 d. buvo įšventintas kunigu Kauno arkivyskupijai.
Dirbo Kauno arkivyskupijos Kunigų seminarijos Propedeutinio kurso vadovu ir arkivyskupijos jaunimo pastoracijos kapelionu. Nuo 2002 metų dėstė moralinę teologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. 2008 m. sausio 18 d. tame pačiame universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. Po to metams išvyko studijuoti į JAV. 2007 m. grįžęs į arkivyskupiją vykdė pastoracinę tarnystę Kauno katedroje ir ėjo konfesarijaus pareigas Kunigų seminarijoje. 2010 m. vasario 8 d. buvo paskirtas Lietuvos Marijos radijo programų direktoriumi.
Kauno vyskupu augziliaru buvo paskirtas 2012 m. rugsėjo 27 d., o konsekruotas tų pačių metų lapkričio 24 d.
Popiežius Pranciškus vysk. Kęstutį Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadiutoriumi 2017 m. balandžio 20 dieną. Tų pačių metų rugsėjo 18 dieną, priėmęs vyskupo Jono Borutos SJ prašymą jį atleisti iš pastoracinių pareigų, patvirtino vyskupą koadiutorių Kęstutį Kėvalą Telšių vyskupijos ordinaru. (Vatican News)
Romos Šv. Angelės Meriči bažnyčios klebono kun. Danilo Spagnoletti sveikinimas kardinolui (2020 01 26)
Paskelbta: 2020-01-27 16:06:44
Garbusis Eminencija Sigitai Tamkevičiau,
kai sužinojome, kad mūsiškė Šv. Angelei Meriči dedikuota parapija paskirta tituline kardinoliškąja bažnyčia, pasistengiau tuoj pat susisiekti su Jumis ir trumpai apibūdinti mūsų bendruomenės istoriją bei dabartinę tikrovę.
Atsimenu, kad paprastai, išreikšdamas Jums didžiulę pagarbą, iš karto perteikiau šios parapijos tikrovei ypač būdingą, išskirtinį bruožą.
Kard. S. Tamkevičius: kardinolystė – kvietimas dar ištikimiau tarnauti Evangelijai
Po konsistorijos šeštadienio vakarą visus trylika naujų kardinolų Vatikane sveikino pažįstami ir bičiuliai, šia proga atvykę Romą, taip pat visi, kas norėjo juos pagerbti.
Trys Romos kurijoje tarnaujantys nauji kardinolai juos pasveikinti atėjusius žmones priėmė Apaštališkųjų rūmų menėse; kiti kardinolai sveikinančiuosius priėmė Vatikano audiencijų salėje. Kardinolą Sigitą Tamkevičių sveikino iš Lietuvos atvykę vyskupai, kunigai ir artimieji. Lietuvos valstybės vardu naująjį kardinolą pasveikino ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas. Kardinolo pagerbimas sekmadienį surengtas ir Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje
Prieš mėnesį mūsų radijui kalbėjote apie aplinkybes, kuriomis Jus pasiekė žinia apie popiežiaus sprendimą Jus paskirti kardinolu, apie nustebimą ir džiaugsmą. Tai buvo pirma spontaniška reakcija. Su kokiomis mintimis ir jausmais dabar atvykote į Romą?
Turbūt nuotaika šiek tiek panaši kaip pirmą žinią išgirdus: ten buvo nustebimas, o atvykus į Romą – laukimas; šį tą žinai, kai ko nežinai. Tai irgi įdomus, mielas laukimas, kadangi žmogus jau toks esi, kai muša, tai bėgi, kai pagiria, tai žmogiškai pasidžiaugi. Žodžiu, širdy ramybė. Popiežius Pranciškus priminė, kad kardinolystė nėra kažkoks įsijungimas į garbės žmonių bendriją, bet pašaukimas, dar ištikimesnė tarnystė. Tai su tomis mintimis ir gyvenu.
POPIEŽIUS PRIĖMĖ ARKIVYSK. L. VIRBALO ATSISTATYDINIMĄ
Kovo 1 d. popiežius Pranciškus priėmė arkivyskupo Liongino Virbalo atsistatydinimą iš Kauno arkivyskupo metropolito pareigų. Tuo pat metu popiežius paskyrė šios arkivyskupijos apaštaliniu administratoriumi Jo Ekscelenciją vyskupą Algirdą Jurevičių, iki šiol ėjusį Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro pareigas.
Popiežius Pranciškus 2013 metų birželio 6 dieną kunigą Lionginą Virbalą paskyrė Panevėžio vyskupu. 2015 metų birželio 11 d. Lionginas Virbalas buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.
Pats L. Virbalas socialiniame tinkle Facebook pasidalino tokia žinute:
„Brangieji,
popiežiaus Pranciškaus valia praėjusį laikotarpį skyręs vyskupo tarnystei, nuo kovo 1 d. jo leidimu grįžtu darbuotis pagal mano vienuolinį kunigišką pašaukimą. Iškylant sveikatos problemoms, o ypač matydamas vienuolinio pašaukimo prasmę ir reikšmę, tikiuosi, kad taip galėsiu geriau tarnauti Dievui ir žmonėms.
Nuoširdžiai visiems dėkoju už laiką, kurį galėjau praleisti su Jumis Kauno arkivyskupijoje. Tai, kas buvo padaryta gero – tik dėka daugelio Evangelijai pasišventusių ir ištikimai Bažnyčioje tarnaujančių kunigų ir pasauliečių.
Prašau atleisti už mano trūkumus. Visada liksite mano maldose.
Su meile Kristuje –
arkivysk. Lionginas Virbalas, SJ“
LVK Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komitetas surinko įvairius skaičius ir statistinius duomenis, susijusius su Popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje.
20 – kilometrų tvorelių Vilniuje ir Kaune.
2 – papamobiliai.
70 – metų vyriausiai dalyvavusiai savanorei.
10 – „Sveika Marija“ maldų sukalbėta balsu drauge su popiežiumi Aušros Vartuose.
5 193 – renginio organizatoriams, atlikėjams, savanoriams bei aptarnaujančiam personalui pagaminta akreditacijų.
1 497 – savanoriai, kurie prisidėjo ruošiantis vizitui ir vizito metu.
300 – kilogramų obuolių, kuriuos dovanojo ūkininkas iš Panevėžio, o suvalgė savanoriai.
1 421 – laišką gavo ir atsakė registracijos-informacijos komanda.
22 – Bažnyčios išplatinti pranešimai lietuvių k. žiniasklaidai vizito Baltijos šalyse metu.
14 517 – žodžių parengto teksto apie susitikimų su popiežiumi programas Televizijos ir radijo komentatoriams.
Apie 15 000 – litrai kuro elektros generatoriams Kaune ir Vilniuje.
397 – akredituoti žurnalistai, 175 iš užsienio žiniasklaidos priemonių ir agentūrų.
Apie 60 000 – atvyko į Popiežiaus susitikimą su jaunimu Vilniuje, Katedros a.
Jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija – iškart dviem laureatams
Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) tradiciškai per Trijų Karalių šventę paskelbė, kam atiteks aukščiausias LŽD apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą 2018“. Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejiniais metais pirmą kartą per premijos dviejų dešimtmečių istoriją kandidatų vertinimo komisija nutarė apdovanoti du laureatus – sovietų okupacijos laikais leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto, kurio 40-metį pernai minėjome, įkūrėją,Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių ir ilgametę LŽD narę, laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyriausiąją redaktorę Marijoną Šaknienę (Žarkauskaitę).
2018 m. Laisvės premija apdovanotojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizano Jono Kadžionio kalba.
Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, ministrai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Bažnyčios atstovai ir visi čia esantys žmonės, kalbėsiu taip, kaip diktuoja tikinčiojo sąžinė ir partizanų garbė. Bedieviška bolševikinė okupacija Lietuvai buvo tragiška, ji žudė ne tik tautos kūną, bet ir sielą, griovė kryžius, tautos paminklus, šventoves. Šventoves griovė mūsų vaikelių ir jaunimo širdyse. Lietuva priešinosi, pasaulis nežino analogų, kad tokia maža tautelė dešimt metų būtų vedusi ginkluotą kovą su tokia brutalia ir su niekuo nesiskaitančia blogio imperija. Tačiau ypač didvyriškai gynėsi krikščioniškai išauklėtas Lietuvos kaimas, artojų sūnūs (šį kartą ir dukros) ir Lietuvos Katalikų bažnyčia.
1977 m. rugpjūčio mėn. išėjo LKB Kronikos 29 nr. ir Aušros 7 (47) nr. Nuo 1974 m. iki 1977 m. Kroniką į rusų kalbą vertė Stirnių parapijos (Kaišiadorių vyskupija) klebonas kan. Stanislovas Kiškis. Šis kunigas jau buvo kalėjęs sovietiniuose lageriuose, todėl jam reikėjo neeilinės drąsos ryžtis pavojingam darbui. Kokių šaunių kunigų turėjo Lietuva!
Evangelija pasakoja kaip „moterys greitai paliko kapą, apimtos didelio išgąsčio ir džiaugsmo ir bėgo pranešti mokiniams“ (Mt 28,8). Panašų džiaugsmą išgyveno Marija Magdalietė, kai prisikėlęs Jėzus ištarė jos vardą: „Marija!" (Jn 20,16). Džiaugsmu virpėjo Galilėjos ežero žvejų širdys, kai jie prie laužo gaudė kiekvieną prisikėlusiojo Jėzaus žodį. O šiandien ir mūsų širdys yra kupinos džiaugsmo, nes švenčiame Jėzaus prisikėlimą.
Švęsdami Velykas, mes švenčiame Jėzaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį; drauge švenčiame ir mums padovanotą būsimąjį prisikėlimą. Pergalę prieš nuodėmę taip pat galime pasiekti su Prisikėlusiojo Jėzaus pagalba. Dėl to šv. Velykos yra sklidinos džiaugsmo,- mes, tikintieji į Jėzų Kristų, esame prisikėlimo vaikai, pašaukti į laimingą amžinąjį gyvenimą.
Švęsdami Velykas, mes atnaujiname pasiryžimą eiti per gyvenimą drauge su prisikėlusiuoju Kristumi. Būtų labai liūdna, jei iškilmingai paminėję Velykas, po jų užmirštume savo krikščioniškąją tapatybę ir gyventume taip, tarsi prisikėlęs Kristus per Krikštą nebūtų ištaręs mūsų vardo.
Eiti su prisikėlusiuoju Jėzumi reiškia priimti jo žodžius ir juos padaryti savo gyvenimo tikrove. Pirmas ir esminis reikalavimas – tai aiškus apsisprendimas už tiesą, teisingumą bei meilę, ir be kompromisinis nusistatymas prieš nuodėmę bei visokios rūšies stabus, kurių yra apstu šių dienų pasaulyje. Vieni iš žymiausių moderniųjų laikų stabų yra materializmas ir žmogaus teisės be pareigų. Jei truktų aiškaus krikščioniško apsisprendimo, mes nebūtume ištikimi Jėzaus bendrakeleiviai ir tik vaidintume esą Jo sekėjai.
Sekti paskui prisikėlusįjį Jėzų – reiškia aiškiai suvokti, kad ne kartą savo gyvenimo kelionėje reikės prisiimti ir kryžiaus dalią. Kas šito bijotų, vargu ar galėtų būti ištikimas Jėzaus draugas. Geriausi Jėzaus draugai, kartais bijodavo Jėzaus kryžiaus, bet vėliau pažinę Prisikėlusįjį drąsiai sekė paskui Jėzų net iki kankinystės. Tokie buvo Petras, Jokūbas ir kiti apaštalai.
Eiti per gyvenimą su Kristumi – reiškia visas viltis sudėti ne į savo gabumus, išsimokslinimą ar užimamas reikšmingas pareigas, bet visiškai pasivesti Jėzaus vadovavimui. Visada ieškoti ne savo, bet Dievo valios. Neįmanoma sekti paskui Kristų ir save laikyti pasaulio centru. Tuo centru yra tik mirtį nugalėjęs Kristus.
Sekti paskui Prisikėlusįjį – reiškia būti nepalaužiamu optimistu. Jei žmogaus gyvenimo dangumi plaukia tik tamsūs nusivylimo debesys, jei žmogus neturi vilties, tuomet jis dar nesutiko prisikėlusiojo Kristaus. Pažinusieji Jėzų teigė gyvenimą bei viltį net kryžiaus akivaizdoje. Net mirties artumoje jie likdavo ramūs, nes žinojo į kieno rankas atiduoda savo sielą.
Tikėti į prisikėlusįjį Jėzų – reiškia prisiimti atsakomybę už Bažnyčios ir Tėvynės dabartį bei ateitį ir į kiekvieną žmogų žvelgti, kaip į brolį, kurį nevalia išnaudoti savo interesams, bet kuriam reikia pasitarnauti, kai jis būna silpnas ar kenčia.
Prisikėlęs Kristus ieškojo išsigandusiųjų ir išsibėgiojusiųjų ir visus juos apglėbė savo gailestingąja meile. Magdalietei paliepė nešti mokiniams prisikėlimo žinią, abejojančiam Tomui leido paliesti savo žaizdas, bėgantiems mokiniams į Emausą apsireiškė valgant vakarienę, o Petrui pavedė vadovauti Bažnyčiai - „Ganyk mano avis!“ (Jn 21, 17).
Šv. Velykų proga džiaugsmingai sveikinkime vieni kitus ir būkime tikėjimo, meilės, vilties bei džiaugsmo nešėjais.
Dievo Gailestingumo metų proga Didžiojo Penktadienio liturgija yra išskirtinai svarbi. Jos metu skaitomas išsamus Kristaus kančios aprašymas ir dėmesys koncentruojamas į Nukryžiuotąjį.
Judas atvedė kareivius suimti Jėzų.Jis buvo patyręs iš savo Mokytojo meilės tiek pat, kiek ir kiti mokiniai. Kas užkietino Judo širdį, jei jis ryžosi išdavystei? Koks pyktis turėjo būti Judo širdyje, jei jis ryžosi tokiai niekšybei? Dievo gailestingumu pasinaudos prie kryžiaus prikaltas plėšikas, o Judas pasikars. Tai baisus įspėjimas, kas gali nutikti net arti Jėzaus esančiam žmogui, tai yra, kiekvienam tikinčiajam, jei jis nesirūpina rimtai sekti paskui Kristų, o pinigus ar dar kai ką pradeda branginti labiau už Dievą.
1975 m. spalio mėn. vienu metu išvydo Kronikos 19 – asis numeris ir atgaivintos Aušros 1 – asis numeris. Dr. Basanavičiaus „Aušra“ 19 amžiaus pabaigoje gaivino tautos dvasią tuo metu, kai Lietuva buvo pavergta carinės Rusijos.Šios Aušros išėjo 40 numerių.
Panašaus rūpesčio vedini Lietuvos kunigai atgaivino Aušrą ir užsibrėžė tikslą padėti žmonėms išsaugoti lietuvybę ir tikėjimą. Pradžią Aušrai davė Kronikos redakcija, vėliau rūpestį šiuo leidiniu patikėjo kun. Lionginui Kunevičiui. Šis tvirtas Dzūkijos žemės sūnus Aušra rūpinosi nuo 6 – ojo numerio iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
Dabartiniu metu saugumo organai išvystė plačią veiklą, norėdami likviduoti LKB Kroniką ir religinės spaudos centrus: į Valstybės saugumo komitetą šaukinėjami įtariami asmenys, daromos kratos, dauginamas suimtųjų būrys, kruopščiai renkama medžiaga bylai Nr. 345.
1974 kovo 20 saugumiečiai iškrėtė ukrainiečių kunigo Vlado Figolio butą Kaune. Krata užtruko šešias valandas. Saugumiečiai pervertė knygas, apgadino religinius paveikslus, paėmė visas santaupas.
***
1974 kovo 20 buvo padaryta krata pas kaunietę Bronę Kazėlaitę, gyvenančią Vaistinės g. Nr. 4. Kratos metu ji buvo išrengta vienos saugumo darbuotojos akivaizdoje. Saugumiečiai, iškrėtę jos kambarį ir sandėliuką, surado ir paėmė apie 400 neįrištų maldaknygių „Melskimės" ir keletą rašomąja mašinėle padaugintų knygų.
***
1974 kovo 20 keturi saugumo darbuotojai, vadovaujami kapitono Pilelio, iškrėtė kun. S. Tamkevičiaus butą ir garažą. Kratos metu saugumiečiai rado LKB Kronikos du numerius. Be to, paėmė 10 magnetofono juostų ir keletą rašinėlių, pvz., „Bažnyčia ir valstybė", „Reikia duoti pilną religinę laisvę" ir kt. Krata truko 6 valandas. Po kratos Simno partiečiai skleidė gandus, kad kun. S. Tamkevičius turįs radijo siųstuvą ir perduodąs žinias į užsienį, todėl saugumo darbuotojai ir darę kratą. Balandžio 17 kun. S. Tamkevičius buvo iškviestas į Vilniaus saugumo komitetą ir klausinėjamas, ką jis žinąs apie LKB Kroniką, apie slaptą Kunigų seminariją ir kt.
1972 m. rugpiūčio 12 d. laikraštyje „Sovietskaja Litva" pasirodė Rimaičio straipsnis „Bažnytininkai prisitaiko". Jame rašoma, kad kovojant su religija, „nepataisomą žalą gali padaryti administraciniai išpuoliai, visoks tikinčiųjų jausmų įžeidinėjimas. Neteisingi kovos su religija metodai ne tik nesugriauna tikėjimo plitimo pagrindo, bet, priešingai, veda į religinio fanatizmo sustiprėjimą, į apeigų ir kulto slaptas formas, sukelia tikinčiųjų nepasitikėjimą, nepasitenkinimą ir juos kiršina."
Rimaitis pakartojo seną ateistų principą, reikalaujantį bekompromisinės kovos su religija. Šis principas, kilus tikinčiųjų smarkiai reakcijai, leidžia atsitraukti, leisti tikintiesiems nurimti ir paieškojus geriausio kovos būdo, vėl smogti.
1968 m. vasarą prasidėjus Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų reakcija prieš religinės laisvės varžymus savo kulminaciją pasiekė 1972 m. pradžioje. Areštavus kunigus Juozą Zdebskį ir Prosperą Bubnį, pasipylė tikinčiųjų protestai, kuriuose buvo aprašyti tikinčiųjų persekiojimai. Tarybinė vyriausybė šių liaudies protestų nepaisė ir į juos nereagavo panašiai, kaip pasielgė ir su 1968 - 1971 m. kunigų protestais.
Pirmas ryškesnis tikinčiųjų konfliktas su valdžios pareigūnais įvyko kun. J. Zdebskio teismo dieną Kaune, Ožeškienės gatvėje. Milicininkai tik jėga išvaikė minią, susitelkusią prie teismo rūmų pagerbti teisiamą kunigą.