1984 m. kovo 25 d. po 3 metų griežto režimo lagerio, į laisvę buvo paleistas šiaulietis Mečislovas Jurevičius. Prie Čelebinsko lagerio vartų jį pasitiko bičiuliai iš Lietuvos ir 27 d. visi buvo Lietuvoje.
Kovo mėn. 7 d. M. Jurevičiaus žmona jam pasiuntė 70 rub. kelionei. Deja, dar ir šiandien tie pinigai Jurevičiaus nepasiekė, nors jau 3 mėnesiai kaip jis namuose.
Prieš sugrįžtant į namus M. Jurevičiui, saugumas pradėjo tardyti jo žmoną ir artimuosius. 1984 m. kovo mėnesio viduryje darbavietėje buvo tardoma ir bandoma užverbuoti sūnaus žmoną Loretą Jurevičienę. Kaliniui sugrįžus, L. Jurevičienė vėl buvo iškviesta tardymui ir klausinėjama apie atvykstančius pas M. Jurevičių svečius. Saugumiečiai vėl bandė ją užverbuoti. L. Jurevičienė bendradarbiauti atsisakė, nesutiko tylėti ir apie įvykusį tardymą.
1984 m. gegužės 28 d. M. Jurevičiui buvo įteiktas oficialus šaukimas, raginantis prisistatyti į Šiaulių Vidaus reikalų skyrių, Kapsų g-vė Nr. 19, pas tardytoją Paškevičienę. Tardymo metu buvo klausinėjama, kodėl nedirba, kur dirbs ir panašiai. Buvęs kalinys paaiškino, kad įstatymai dar leidžia tris mėnesius nedirbti, o dėl silpnos sveikatos ir lageryje jam buvo daromos nuolaidos. Tardytoja Paškevičienė pagrasino, kad po 3 mėnesių jis gausiąs įspėjimą ir, jei nedirbsiąs, „bus sutvarkytas", šiuo metu M. Jurevičiaus sveikata bloga, nuolat tinsta kojos.
