KAUNO ARKIVYSKUPIJA
Kaunas
Po Šarūno Žukausko ir jo draugų teismo saugumas nutarė susidoroti su laisvėje likusiais aktyvesniais kraštotyrininkais ir kitais asmenimis.
Iš Politechnikos instituto buvo išmestas aspirantas Jucevičius, dirbęs cheminės technologijos fakultete; iš Statybos santechnikos fakulteto — studentas Albinas Jonkus; iš Medicinos instituto — V-jo kurso studentė Levija Mozerytė ir Chirurginės stomatologijos katedros asistentas Remigijus Morkūnas.
Griežtu papeikimu už „elgesį", nesuderinamą su tarybinio gydytojo etika, nubausta Medicinos instituto VI-jo kurso studentė Nijolė Muraškaitė. Svarstant rektorate, jai buvo inkriminuojamas tikėjimas ir bažnyčios lankymas. Analoginius griežtus papeikimus gavo VI-jo kurso studentai Virginijus Skabuiskas ir Kazimieras Preikšą.
Savo darbovietėse apsvarstyti: Jūratė Eitmanavičiūtė (Pramprojektas), Eligijus Norkūnas (Liaudies buities muziejus), Margarita Sakalauskienė (Kauno Kraštotyros draugijos atsakingoji sekretorė), Audronė Pieseckaitė (Čiurlionio Dailės muziejus), Vilius Semaška (Radijo gamykla), Lukas Mackevičius (En-doktrininių preparatų gamykla), Regimantas Kuklietis (t. p.).
Margarita Sakalauskienė buvo atleista iš darbo, o likusieji — šaukinėjami į Saugumo komitetą ir įkalbinėjami pasirašyti pasižadėjimus, kad daugiau nedalyvausią antitarybinėje veikloje. Minėti žmonės buvo svarstomi darbovietėse, remiantis iš Partijos komiteto gautais raštais.
Pramprojekto darbuotojai — kraštotyrininkai, pasipiktinę minėtomis represijomis, surinko draugijos narių pažymėjimus ir atidavė Kauno miesto tarybai, pareikšdami, kad iš draugijos išstoja.
į Vilniaus saugumo komitetą buvo kviečiami ir verčiami pasirašyti įspėjimus šie kraštotyrininkai: Alfonsas Juška, Birutė Burauskaitė, Jonas Trinkūnas, Rimas Matulis ir Kazys Misius.
Pastarąjį dar kaltino, kam jis siuntęs į užsienį lietuviškų kryžių nuotraukas. Pasak tardytojų, kryžių nuotraukas galima rinkti, tik nevalia jų platinti.
1974 birželio 14-15 Kaune Šv. Antano bažnyčioje buvo švenčiami atlaidai. Birželio 13-ją atlaidai prasidėjo iškilminga procesija. Gražią nuotaiką sugadino kažkokie filmuotojai. Kilo panika. Daugeliui nesinorėjo patekti į nepažįstamų filmuotojų objektyvus. Antrąją atlaidų dieną parapijos klebonas kun. P. Šniukšta štai ką papasakojo tikintiesiems:
— Prieš keturis metus Lietuvos Kino studija nutarė pastatyti kino filmą iš Lietuvos ir Latvijos religinio gyvenimo. Buvo nufilmuota Rygos vyskupo Mišios ir J.E vysk. Maželio laidotuvės. Po to filmo statymas sustojo... Aš buvau paskirtas atsakingu už šio filmo pastatymą. Man ir keletui vyskupų teko matyti statytą filmą. Dabar vėl buvo atvykę iš Kino studijos. Filmuotojai sakė, kad šv. Antano prapijos procesija yra gražiausia ir filmavimą suderinę su bažnytine valdžia. Prasidėjus filmavimui procesijos dalyvių tarpe kilo panika, bet Kino studija pažadėjo, kad filmas nebus panaudotas piktam. Mes to filmo, gal būt, nematysime, bet bus žmonių, kurie jį matys..."
LKB Kronika labai rimtai kun. P. Šniukštai ir kitiems kunigams pataria atsisakyti režisuoti propagandinius, bedieviškus kino filmus, nerašinėti į užsienio bedieviškus laikraščius labai subjektyvių straipsnių, o užsiimti tiesioginiu kunigišku darbu.
***
Šiauliai
1974 kovo 15 Šiaulių Aklųjų kombinato darbininkai buvo nuvaryti į ateitinę paskaitą, kurią skaitė Kauno Medicinos instituto profesorius I. Zaksas. Lektorius kalbėjo, kad užsienyje skleidžiamos neteisingos žinios apie religinės spaudos suvaržymus Lietuvoje, nekaltų kunigų baudimus ir t.t. Profesorius paminėjo, kad į Kauno Kunigų seminariją niekas nestoja ir jokių suvaržymų iš tarybinės valdžios pusės nėra. Jeigu pasitaiko, kad vienas kunigas aptarnauja kelias parapijas, tai vien dėl to, kad, esant mažam tikinčiųjų skaičiui, keli kunigai nereikalingi.
Po paskaitos klausytojai uždavė eilę klausimų.
Šiandien iš lektoriaus girdėjau, kad ateistai — tikinčiųjų bičiuliai. Aš esu tinkintis ir to paties išmokiau savo vaikus. Šiaulių ateistai net keletą kartų per posėdžius užtikrino, kad mano vaikai į aukštąsias mokyklas neįstosią. Tai kur bičiulystė? — klausė darbininkas Šileikis.
Lektorius užtikrino, jei Šileikio vaikai egzaminus išlaikysią neblogiau už kitus, tai tikrai įstosią, o apie Šiaulių ateistų elgesį jis nesiorientuojąs.
Darbininkas Jurevičius taip pat priminė, nematąs iš ateistų pusės draugiškumo. Du jaunuoliai praėjusiais metais ant Kryžių kalno pastatė kryžių ir už šį „nusikaltimą" buvo skaudžiai nubausti. V. Ivanovas buvo išvarytas iš Muzikos mokyklos, o Z. Mištautas — neprileistas prie valstybinių egzaminų. Be to, Z. Mištautas buvo prievartaujamas Kūčių dieną skaityti ateistinę paskaitą. Ar tai ne pasityčiojimas iš tikinčio žmogaus? O gal tai bičiulystė?
Prof. Zaksas atsakė, kad ateistai, siųsdami Mištautą skaityti ateistinę paskaitą, pasielgę gal būt, neteisingai, o apie neprileidimą prie egzaminų visiškai nutylėjo.
Jurevičius priminė, kad religinė spauda išleidžiama Lietuvoje labai mažais tiražais ir jos gauti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, už „Maldyną" tikintieji mokėtų net po 30 rublių, kad tik jų gautų. Knygą „II Vatikano susirinkimo nutarimai" Jurevičius matęs tik ateistiniame muziejuje.
Kultūros rūmų direktorius Alminas tvirtino, jog jis negalįs būti tikinčiu žmogumi, nes kažkodėl mūsų laikais stebuklų nesą, o praeityje — viskas išgalvota.
Darbininkas Jurevičius pastebėjo, kad ir mūsų laikais esą stebuklų Liurde, Fatimoje, tik dėl religinės spaudos trūkumo šie faktai daugeliui lieka nežinomi.
Prof. Zaksas kalbėjo, kad II Pasaulinio karo metu vokiečiai Dievo vardu įvykdę žudynių. Vienas darbininkas paaiškino, kad Hitleris buvęs bedievis, o fašistų lageriuose buvę išžudyta tūkstančiai kunigų.
— Ką veiks ateistai, kai neliks tikinčiųjų? — paklausė Šileikis.
Kiek pagalvojęs, lektorius atsakė, kad tada ateistai kovosią su girtavimu ir kitomis negerovėmis. Į daugumą darbininkų klausimų prof. Zaksas arba visiškai neatsakydavo,arba miglotai šį tą paaiškindavo.
— Dievo buvimą įrodo net jūsų paskaitą, — baigė savo kalbą vienas darbininkas. Salėje kilo ovacijos.
Šileikytei Virginijai klasės vadovė Dukaitienė į charakteristiką įrašė: „Yra religingų tėvų įtakoje. Virginijos nuomonė sutampa su fanatiška tėvų nuomone".
1974 kovo 3 vienas saugumietis nusivežė V. Ivanovą į Šiaulių Saugumo komitetą ir tardė, kam Virginijus pasakojęs apie tardymą sąryšyje su kryžiaus nešimu į Meškuičių piliakalnį, kas Virginijaus motinai padėjęs rašyti skundą ir kt.
1974 vasario 11 Šiaulių Aklųjų kombinato lektorius Gorodickis skaitė ateistinę paskaitą, kurios metu tyčiojosi iš tikinčiųjų. Jis kalbėjo, kodėl tikintiesiems gimimo dieną arba vardinių proga nepadovanoti karsto, jei jie taip trokšta amžinojo gyvenimo.
Po paskaitos žmonės lektorių sulaikė ir prasidėjo diskusijos, tačiau lektorius pasistengė kuo greičiau apleisti salę.
Žagarė
1974 vasario 25 Joniškio rajono VK pirmininko pavaduotojas V. Mičiūnas Žagarės klebonui kun. G. Gudanavičiui priekaištavo, kodėl klebonas einąs laidotuvių procesijoje ir jos metu nešamas kryžius, kodėl leidžiąs vaikams patarnauti šv. Mišiose, raginąs tėvus vesti savo vaikus į bažnyčią ir 1973 m. vasarą katekizavęs moksleivius?
— Katekizuoti vaikus, atsakė kun. G. Gudanavičius, — traukti juos arčiau altoriaus, raginti tėvus, kad patys lankytų bažnyčią ir vaikus atsivestų ?— kunigo pareiga. Būčiau blogas kunigas, jei šios pareigos sąžiningaineatlikčiau.
— Vaikai yra mūsų ir mes jų jums neatiduosime, — tvirtino Mičiūnas.
— O mes iš jūsų vaikų nė neprašysime. Jie yra tėvų. Jeigu tėvai prašys mūsų pagalbos, tai mes mielai padėsime jiems religingai auklėti vaikus, — atsikirto klebonas. —Kryžių nešti laidotuvių procesijoje reikalauja liturginės apeigos. Tam neprieštarauja net Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas.
— Tumėnas mums ne viršininkas, — kalbėjo rajono pareigūnas. — Vilniuje jis gali tvarkytis kaip nori, tik ne čia. Mes čia šeimininkai.. . Aplamai, jūsų veikla Žagarėje mums nepatinka. Imsimės griežtesnių priemonių.
— Tai jūsų reikalas. Aš savo pareigas pasistengsiu atlikti sąžiningai.
Netrukus mokykla pradėjo persekioti bažnyčią lankančius moksleivius. Mokytojai lankėsi į namus, kvietinėjo tėvus pas save ir įkalbinėjo neleisti vaikų į bažnyčią. Vaikai galį melstis ir namuose; už bažnyčios lankymą būsią baudžiami.
Labiausiai nukentėjo Valančių šeimos vaikai. Genė Valančiūtė iki šeštos klasės mokėsi vien penketais ir kasmet gaudavo garbės raštą. Šiemet Genė vėl užbaigė mokslo metus vien penketais, tačiau garbės rašto negavo, o elgesio pažymys — patenkinamas. Zitai Valančiūtei, gerai besimokančiai ir pavyzdingo elgesio mergaitei, elgesį sumažino iki nepatenkinamo.
Sąžiningi mokytojai, tėvai ir moksleiviai yra pasipiktinę šitokiu VIII klasės auklėtojo V. Maižiaus ir direktoriaus Stelmoko elgesiu.
***
Vosyliškis
1974 m. Vosyliškyje ateistinę veiklą suaktyvino aštuonmetės mokyklos mokytoja Lionė Kmieliauskienė su savo vyru Algiu Kmieliausku — Vosyliškio apylinkės pirmininku.
Per Velykas jie abu slankiojo aplink šventorių, o moksleivius sekė jų pasiųsti žmonės — komjaunuolė Urbaitė ir mokytoja Vaišvilaitė. Tuojau po Velykų prasidėjo tėvų ir moksleivių terorizavimas.
Apylinkės pirmininkas Kmieliauskas įsakė, kad orkestrantai atiduotų dūdas — mat, jie per Velykas išdrįso groti bažnyčioje.
Vosyliškio aštuonmetės mokyklos moksleiviai buvo barami už bažnyčios lankymą, o ypatingai už dalyvavimą procesijoje. Mokytoja Bakienė išjuokė III klasės mokinį Pesecką ir jo tėvus už bažnyčios lankymą.
— Tau mama sakys, kad tave gandras atnešė, tai tu ir tikėsi, — šaipėsi Bakienė. — O gal tokį kvailą ir atnešė gandras?
Kmieliauskai nepasitenkino savo „veikla". Jie pranešė Grinkiškio vidurinės mokyklos direktoriui Kirtikliui, kurie Vosyliškiu vyresniųjų klasių moksleiviai, besimokantys Grinkiškyje, per Velykas dalyvavę pamaldose. Direktorius Kirtiklis kvietė moksleivius į mokytojų kambarį ir vertė rašyti pasiaiškinimus, kodėl per Velykas buvę bažnyčioje VIII klasės moksleivis R. Jančius buvo verčiamas net penkis kartus perrašyti pasiaiškinimą, kodėl per Velykas patarnavęs šv. Mišioms. XI klasės moksleiviui J. Kilbauskui direktorius Kirtiklis pareiškė: „Pasirink arba mokyklą, arba bažnyčią." Moksleivis padavė pareiškimą, kad iš-stojąs iš mokyklos. Tada direktorius pažadėjo daugiau neužgaulioti ir įkalbėjo pasilikti jo vadovaujamoje mokykloje.
Gegužės 14 į Grinkiškio vidurinę mokyklą atvyko Raseinių rajono saugumo viršininkas ir bandė J. Kilbauską įtikinti, kad šis nebetarnautų šv. Mišiose.
— Tu jau pilnametis ir gali tėvų neklausyti, — mokė saugumietis.
Vosyliškio apylinkėje Puodžių kaime nugriuvo prie kelio stovėjęs senas kryžius. Pranas Poškus ruošėsi pastatyti naują, bet apylinkės pirmininkas Kmieliauskas apie tai painformavo rajono vadovybę, kuri prigrasė Poškų nestatyti kryžiaus.
— Mes kryžių negriauname, — kalbėjo rajono VK pirmininkopavaduotojasZ.Butkus,— bet jeigu kryžius nuvirto, tai jis savo jau atgyveno ir kito nevalia statyti.
1974 gegužės 13 Raseinių rajono VK pirmininko pavaduotojas Butkus išsikvietė Vosyliškio kleboną kun. Joną Survilą ir kaltino, kad šis esąs neklusnus bei agresyvus, nes vaikai patarnauja šv. Mišioms ir dėl to buvęs net baustas. Iš tikrųjų kun. J. Survila 1971 gegužės 13 dėl vaikų turėjo aiškintis saugumo viršininkui Gardauskui, o 1972 liepos 18 už vaikų patarnavimą šv. Mišiose buvęs nubaustas 50-ies rublių bauda.
Pavaduotojas Z. Butkus klebonui įsakė parašyti pasiaiškinimą, kodėl vaikai patarnauja šv. Mišioms. Kun. J. Survila pasiuntė šitokį pasiaiškinimą:
„Vaikų tėvai ir motinos nori, kad jų vaikai eitų į bažnyčią, o ne girtautų. Jeigu aš agituočiau, tai būtų vaikų būrys. Be to, galite paklausti vaikų motinas, kas agituoja."
„Kodėl aš nenuvarau vaikų nuo altoriaus? Aš negaliu jų nuvaryti nuo altoriaus todėl, kad Viešpats Jėzus Kristus sako: 'Leiskite vaikučiams eiti pas mane ir netrukdykite jiems...' (Naujasis Testamentas, V., 1972, p. 190, 118, 67)."
Taigi „Dievo reikia labiau klausyti, negu žmonių" (t.p. p. 198, 295).
Pavaduotojas Butkus, gavęs šitokį pasiaiškinimą, tą pačią dieną iškvietė kun. J. Survilą į rajoną ir Administracinė komisija nubaudė jį penkiasdešimt rublių bauda. Butkus labiausiai pyko ant klebono už tai, kam šis parašęs, kad „Dievo reikia klausyti labiau, negu žmonių" — atseit, nežada ir ateityje pasitaisyti. Pagrasino, kad ateityje imsis griežtesnių priemonių ir neįeisiąsklebonuišitaipelgtis.
