Vilnius.
1975 metais gegužės 21 d. Vilniaus Balio Dvariono vaikų muzikos mokyklos direktorius Vytautas Kabelis ir mokyklos partijos sekretorius Jonas Urba pasikvietė muzikos mokytoją Aldoną Kezytę, vadovaujančią choro skyriaus privalomam fortepijonui, ir liepė parašyti pareiškimą, kad savo noru atsisakanti iš mokytojos pareigų.
Direktorius pareiškė, kad dėl mokytojos Aldonos Kezytės darbo jokių priekaištų neturįs, bet jam pavesta ją atleisti iš darbo, nes mokytoja esanti religinga.
Mokytoja A. Kezytė po kelių dienų parašė pareiškimą ir buvo priversta palikti savo darbą. Mokykloje jai teko išdirbti apie 25-rius metus ir už gerą darbą daug kartų buvo mokyklos vadovybės įvertinta. Keletą kartų ji buvo gavusi net vyriausybinius gero darbo įvertinimus.
Mokyklos vadovybė, atleisdama mokyt. A. Kezytę iš darbo, preiškė, kad po atleidimo ji neturinti teisės nė kojos įkelti į mokyklą.
***
Užusaliai.
LTSR Švietimo Ministrui
„Tarybinio mokytojo" redakcijai
pil. Irenos Smetonienės, Jono,
med. felčerės, gyv. Jonavos raj.
Užusalių apylinkėj, Svilonėlių k.
P a r e i š k i m a s
Karmėlavos vidurinėje mokykloje VIIIb klasėje 1975 vasario 14 vyko klasės susirinkimas. Mano sūnus Antanas šio susirinkimo metu suabejojo „tuo saldžiu žodžiu laisvė". Įrodinėjo, kad tos laisvės nėra.
Mokytojai ir mokyklos vadovai užuot įrodę, kad vaikas klysta, užtikrino, kad gausiąs blogą charakteristiką ir visi keliai į aukštesnį mokslą ir gyvenimą būsią užkirsti.
Direktorė užsidarė vaiką kabinete ir pareikalavo, kad jis parašytų pasiaiškinimą. Sūnus be tėvų žinios bet ką rašyti atsisakė. Tada direktorė pradėjo rinkti telefono numerį, gąsdindama, kad iškviesian-ti miliciją ar saugumą su guminėmis lazdomis. Išgąsdintas vaikas, direktorei diktuojant, tą „pasiaiškinimą" parašė. Į direktorės kabinetą dar buvo pakviesti keli Antano draugai ir turėjo kažką rašyti, o iš kabineto išėjo išgąsdinti ir verkdami.
Tėvas, apsilankęs mokykloje, nesužinojo, kas dėjosi direktorės kabinete.
Pasibaigus II trimestrui, visos mokyklos akivaizdoje mano sūnui buvo pareikštas griežtas papeikimas „už reakcingų nuotaikų skleidimą VIII klasėje".
Duktė Gražina mokosi 6-je tos pačios mokyklos klasėje. Ji yra literatų būrelio narė, visuomenininke ir mokosi, kaip ir sūnus, be trejetų. Dar jokiame susirinkime neiškėlė jokio „eretiško" klausimo. (Po brolio bėdų abejoju, ar ji bus tiesi ir drąsi, nes mokykla sako, kad gera charakteristika ir atviri keliai į gyvenimą skirti tik prisitaikėliams, gudruoliams ir bailiams.)
Nežiūrint į mergaitės nepriekaištingą elgesį ir mokslą, antram trimestui pasibaigus, jos elgesys pavyzdingu nebuvo įvertintas. Kovo 8.-sios proga buvo sveikinamos gerų vaikų mamos. Keli šeštokai pasipiktinę paklausė, kodėl aplenkiama Smetonaitė? Klasės vadovė mokyt. Bakšienė paaiškino, kad tai „dėl tam tikrų priežasčių". Jinai prieš Gražiną nieko blogo neturinti, bet mokytojų taryba nesutikusi jos elgesį vertinti pavyzdingu. Paskui auklėtoja papasakojo, kaip vieno berniuko elgesį visada vertinę pavyzdingu, o tas įstojęs į Kunigų seminariją, ir dėlto mokyklai buvę didelių nemalonumų.
Balandžio 3 atvykau į mokyklą išsiaiškinti, bet nepavyko. Mokyklos vadovė galvoja, kad elgiasi teisingai, o mano sūnus — nusikaltėlis.
Prašau paaiškinti mums visiems — tėvams ir mokytojams, o svarbiausia vaikams — kurie iš mūsų klystame?
N.B. Mes su tėvu buvome represuoti. Mūsų vaikai gimė Sibiro tremtyje. Visa tai nuo vaikų nuslėpti nemokame, negalime ir manome, kad melas ar slėpimas būtų nepedagogiška.
Mokyklai tuo jautriau reikėtų reaguoti į kiekvieną mūsų vaikų klausimą. Deja, už savo drąsą vaikai baudžiami ir gąsdinami. Antano klasės draugai buvo priversti tapti skundikais...
Baimė, prievarta ir tamsa neįrodys šiandieninės laisvės.
1975.IV.7. Irena Smetonienė
LTSR Švietimo Ministerija I. Smetonienės skundą persiuntė Kauno rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjui K. Švedui, kad šis ištirtų I. Smetonienės pareiškime paminėtus faktus. Žemiau pateikiame šio tyrimo rezultatus:
„TSR Švietimo Ministerijos Mokyklų Valdybai
Nuorašas: I. Smetonienei, Kaunas, Laisvės al. 19,
Kauno klinikinė ligoninė.
Kauno rajono liaudies švietimo skyrius, patikrinęs pil. I. Smetonienės pareiškime, rašytame LTSR Švietimo Ministrui, keliamus faktus apie Karmėlavos vidurinės mokyklos vadovų netinkamą elgesį sūnaus Antano ir dukters Gražinos atžvilgiu, nustatė, kad šie faktai nepasitvirtino. Mokykla teisingai organizuoja komunistinį moksleivių auklėjimą, tačiau pil. I. Smetonienė namuose savo vaikus nuteikia priešiška linkme, o vaikai, ypač sūnus Antanas, tas priešiškas mintis išsako mokinių kolektyve. Patikrinimu nustatyta, kad sūnaus Antano ir kitų mokinių atžvilgiu jokios prievartos mokyklos vadovybė nenaudojo. Mokyklai duotas nurodymas, pasitelkiant apylinkės DŽDT Vykdomojo komiteto darbuotojus, visuomeninių organizacijų atstovus, išsiaiškinti su pil. I. Smetoniene jos netinkamą vaikų auklėjimą ir paveikti ją, kad netrukdytų mokyklai komunistiškai auklėti moksleivius. 1975 balandžio 30.
Kauno raj. liaudies švietimo skyriaus vedėjas K.Švedas
***
Debeikiai.
1975 metais balandžio 13 d. autoavarijoje žuvo Debeikių vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis Ant. Tamošaitis, gyvenantis Anykščių raj. Ivonių k.
Balandžio 14 pas tėvus apsilankė partijos sekretorė mokyt. Aldona Staliauskienė ir pareiškė, jei Antanas bus laidojamas su bažnyčia, tai ji nudraskysianti kaspinus prie vainikų ir nieko nepadėsianti, net mašinos neduosią. Motina nesutiko.
Balandžio 15 prie mirusiojo draugo budėjo 10-sios klasės moksleiviai. Atėjusi mokyt. A. Staliauskienė nudraskė kaspinus nuo vainikų ir suglamžiusi numetė į kampą. Mergaitės verkė. Atėjęs kolūkio pirmininkas Kazimieras Šinkūnas drauge su Aldona Staliauskienė užsidarė kambaryje su motina (jos vyras miręs) ir, visaip grasindami bei įkalbinėdami, vertė laidoti sūnų be bažnyčios. Mokytoja Staliauskienė dėl laidotuvių tarėsi su Anykščių rajono partijos sekretoreZinaidaBarkauskiene.
Motina neišlaikė spaudimo ir sutiko, kad sūnaus karstas būtų nuvežtas į mokyklą ir palaidotas be bažnyčios.
***
Varėna.
1975 metais gegužės 7 d. Varėnos vidurinės mokyklos direktorius Vaitiekūnas priekaištavo Stefai Verseckienei, kam jos sūnus Jonukas, IV klasės moksleivis, vaikštąs į bažnyčią ir patarnaująs Mišiose. Jei nesiliausiąs tai daręs, būsiąs apsvarstytas ir visos mokyklos akivaizdoje papeiktas. Verseckienė pareiškė, kad ji džiaugiasi, jog vaikas nelaksto gatvėje, o eina į bažnyčią.
— Jei nesugebi vaiko auklėti, atiduosime kolonijon, — grasė direktorius.
— Ką blogo moko kunigas? — paklausė motina.
— Visi kunigai girtuokliai, paleistuviai, dykaduoniai ir plėšikai. Ir tu leidi vaiką pas tokius. Leidi, kad tavo vakas klūpinėtų prieš balvonus. Kokia iš tavęs motina? Atimsime tau motinystės teises, — šaukė direktorius.
Verseckienė, palaidojusi tris mažamečius vaikus, pati serganti širdies liga, kiekvieą dieną laukianti žinios apie vyro mirtį (jam padaryta širdies operacija), parėjo namo vos gyva ir naktį ją ištiko širdies priepuolis. Tai šitaip pravedamas „individualus aiškinamasis darbas su tikinčiaisiais".
***
1975 birželio 13 Varėnoje buvo laidojamas trijų vaikų tėvas Kavaliauskas. Laidotuvėse dalyvavo mokiniai, vadovaujami trijų mokytojų. Eisenai priėjus kapines, mokiniai su vainikais turėjo likti už vartų ir tik tada, kai kunigas, atlikęs laidojimo apeigas, pasišalino, mokiniams buvo leista padėti vainikus prie supilto kapo. Šitaip vykdoma „sąžinės ir kulto laisvė".
***
Bagaslaviškis.
Vidurinės mokyklos mokytoja Šidlauskienė barė mokinį Strazdą, kad jis 1975 metais kovo 16 nuėjęs į bažnyčią ir tuo padaręs mokyklai didelę gėdą. Mokinys buvo perspėtas, kad į bažnyčią daugiau nevaikščiotų ir pasirinktų arba bažnyčią, arba mokyklą.
Mokytoja Šidlauskienė ir kitiems mokiniams draudė, kad per Velykas neitų į bažnyčią, nes padarysią mokyklai ir mokytojams didžiausią gėdą ir apsunkinsią savo įstojimą į aukštąsias mokyklas. Nežiūrint visų draudimų, per Velykas pamaldose dalyvavo labai daug moksleivių.
***
Gudžiūnai.
1975 metais buvo sumažintas elgesio pažymys iki patenkinamo Gudžiūnų vidurinės mokyklos (Kėdainių raj.) 8 klasės mokinei Eugenijai Venskauskaitei už tai, kad ši gavėnios metu atsisakė organizuoti mokykloje pasilinksminimus ir pati juose nedalyvavo.
***
