Byla Nr. 345
1976 metų spalio 19 d. vakare keturi saugumo darbuotojai įsiveržė į Jono Matulionio butą Vilniuje, Gorkio g. Nr. 17, b. 6.
Du saugumiečiai, pasislėpę J. Matulionio kaimyno bute, laukė patogaus momento, kad galėtų, netrukdomi ir nesukeldami triukšmo, įsibrauti į jo butą. Kiti du, matyt, laukė kieme. Kai J. Matulionis grįžo į namus ir pas jį atėjo V. Lapienis, saugumiečiai įsiveržė į vidų.
Kratos metu paimta rašomoji mašinėlė „Optima", „LKB Kronika" Nr. 24, Solženicyno „Gulago salynas" (vertimas į lietuvių kalbą) bei kita literatūra. Po kratos J. Matulionis irV. Lapienis buvo suimti.
J. Matulionis, 45-rių metų amžiaus, baigęs lituanistiką, vėliau studijavęs konservatorijoje, bet iš jos buvo pašalintas už giedojimą bažnyčioje. Dirbo Respublikinėje bibliotekoje, vėliau buvo Paveikslų galerijos direktoriumi.
V. Lapienis, gimęs 1906 m., ekonomistas, baigęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.
Po trijų dienų J. Matulionio butas buvo pakartotinai iškratytas, ypač tos patalpos, kurios pirmosios kratos metu nebuvo apieškotos—rūsys ir palėpė.
1976 m. spalio 26 d. buvo padaryta krata pas J. Matulionio seserį Kibildienę Albiną, gyvenančią Kupiškio rajone, Pelysiu kaime (Šimonių paštas). Krata vyko nuo 13 vai. iki antros vai. nakties. Matulionio sesuo Albina tą dieną nebuvo namuose: ji vežė į Vilniaus saugumą broliui Jonui maisto. Su savimi buvo pasiėmusi spintos raktus. Saugumiečiai spintos duris išlaužė. Kratos metu paėmė Jurgučio knygą „Kaip jie mus sušaudė", rašomąją mašinėlę ir šiek tiek kalkės bei rašomojo popieriaus.
Kratą darė tardytojas Matulevičius, kratoje dalyvavo Šimonių partijos sekretorius Žilevičius, M. Karnišovas ir J. Gramkovas.
1976 m. spalio 20 d. saugumiečiai atvyko į Vlado Lapienio butą Dauguviečio g. 5, b. 11. Kratai vadovavo Saugumo komiteto ypatingai svarbių bylų tardytojas mjr. Pilelis, jam padėjo dar du saugumiečiai. Krata pradėta 12 vai., baigta 20 vai. 30 min. Buvo iškrėsti du kambariai, virtuvė, aukštas ir ūkinis sandėlis.
Kratos metu paimta: „Aušra" Nr. 3, „LKB Kronika" Nr. 23, A. Solženicyno „Gulago salynas", „Kultūrinės represijos Lietuvoje", A. Solženicyno „Pirmajame rate", Gliaudos „Simas", „Einamųjų įvykių kronika" Nr. 40, rašinys „Suslovas Michailas—Lietuvos korikas", „Patarimai, kaip laikytis tardymo metu", įvairūs mašinraščiu rašyti tekstai, adresai, Leningrado turistinė schema, trys rašomosios mašinėlės. Dauguma rastų daiktų buvo pianino apatinėje dalyje.
Baigę kratą, saugumiečiai viską susidėjo į maišą, kurį užantspaudavo antspaudu Nr. 203. Vlado Lapienio žmona Elena kratos protokolo nepasirašė. Kratos pradžioje E. Lapienienė užprotestavo, kad kviestinių tarpe nebūtų rusų ir girtuoklių kaimynų. Tada Pilelis sutiko ir pakvietė atsitiktinius žmones. Po kratos Lapienienė buvo tardoma.
1976 m: spalio 23 d. E. Lapienienė nuėjo į Saugumo komitetą paimti savo buto raktų. Tada mjr. Pilelis, mjr. Urbonas ir dar vienas saugumietis įsisodino Lapienienę į mašiną ir vėl atvažiavo į jos butą paimti jiems rūpimus daiktus. Krata buvo pradėta 11.30 vai. ir baigta 13.30 vai.
Saugumiečiai pareiškė, kad Vladas Lapienis „prašęs" aplanko su dokumentais. Kratos metu paimta: aplankas su dokumentais, 269 polietileniniai aplankai, trys dėžutės rašomų juostelių, 20 kg. plono popieriaus, kalkinio popieriaus, kartono ir 1.1.
***
TSKP Generaliniam Sekretoriui
L. Brežnevui
1976 m. spalio 19 d. Valstybinio saugumo pareigūnai Vilniuje suėmė du katalikus—Vladą Lapienį ir Joną Matulionį, prieš tai iškrėtę jų butus. Kratos metu rastas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika".
Mes, Lietuvos kunigai, jaučiame moralinę pareigą pareikšti:
1. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 str. skelbia: „Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų laisvę ir teisę laisvai juos reikšti; šita teisė apima laisvę be jokių kliūčių laikytis savo įsitikinimų ir laisvę ieškoti, gauti ir platinti informaciją bei idėjas bet kuriomis priemonėmis ir nepriklausomai nuo valstybės sienų". Sią deklaraciją pasirašė ir Tarybų Sąjungos vyriausybė.
Mes nežinome, ar suimtieji asmenys tik skaitė, ar ir platino „LKB Kroniką", tačiau abiem atvejais jie nenusikalto, nes tam turėjo teisę. KGB darbuotojai, suimdami V. Lapienj ir J. Matulionį, nusikalto, nes Lietuvoje visiems yra žinoma, kad „LKB Kronika" pateikia objektyvią, nors kai kam gal ir nemalonią, informaciją.
2. Suimtieji asmenys—V. Lapienis ir J. Matulionis yra pažįstami tikintiesiems ne tik Vilniuje, bet ir plačiai Lietuvoje. Jie abu yra giliai tikintys katalikai ir kaip reta aukštos moralės žmonės, kurie iš esmės negali užsiimti vadinamų šmeižikiškų prasimanymų platinimu. Todėl valdžios pareigūnų pastangos apkaltinti ir nuteisti šiuos kalinius tikinčiuosius iššauks didelį tikinčios visuomenės pasipiktinimą ir labai kompromituos tarybinę valdžią.
Kadangi abu suimtieji yra labai blogos sveikatos, todėl prašome Jus, Generalini Sekretoriau, kuo skubiau reaguoti, kad V. Lapienis ir J. Matulionis tuojau būtų paleisti į laisvę.
VDR Valstybės Tarybos pirmininkas E. Honekeris, įteikdamas Jums apdovanojimą, kalbėjo, kad VDR piliečiams gerai žinoma Jūsų nenuilstama veikla tarybinių žmonių laimės vardan. Generalini Sekretoriau, įsakydami paleisti nekaltai suimtuosius, Jūs ir mus supažindinsite su tuo, kuo įtikinti užsienio komunistai!
Grupė Lietuvos kunigų
1976.11.16.
***
N.B. šį pareiškimą grupė Lietuvos kunigų atsiuntė „LKB Kronikos" redakcijai, kuri prašo brolius lietuvius laisvajame pasaulyje supažindinti su pareiškimo turiniu Kremliaus vadovus. Paštu siunčiami pareiškimai visi atsiduria KGB seifuose.
***
Panevėžys
1976 m. spalio 20 d. 15 vai. grupė saugumiečių, vadovaujama saugumo papik. Petruškevičiaus, atvyko į Panevėžio linų gamybinio susivienijimo „Linas" mechaninių dirbtuvių jrankinę, kurioje dirbo Ona Pranckūnaitė ir pateikė prokuroro sankcionuotą orderį kratai darbovietėje, bute ir ūkinėse patalpose. Kviestiniais kratoje dalyvavo: Virgilijus Dilba, gyv. Panevėžyje, Respublikos g. 46, bt. 80", Petras Matuzevičius, gyv. Panevėžyje, Angariečio g. 1, bt. 416, ir susivienijimo „Linas" kadrų skyriaus viršininkė Regina Misevičienė, kuri neslėpė savo džiaugsmo dėl vykdomos kratos ir galimo arešto. Krata dabovietėje užtruko 5 vai. Jos metu paimta: rašomoji mašinėlė „Consul", elektrografiniu aparatu pagamintų A. Grauslio knygos „šviesa tamsoje" 16 egz., S. Žilio „Gyvenimo šaltiniai" ir keletas mašinėle spausdintų lapų iš knygos „Pamokslai šiandien".
Po to O. Pranckūnaitė buvo atvežta į butą Gogolio g. 59, b. 70, kur saugumiečiai toliau tęsė kratą, kuri užtruko iki 21.30 nakties. Po kratos Pranckūnaitė buvo nuvežta nakvynei į saugumo patalpas, o jos buto durys užplombuotos. Prie durų ir lauke visą naktį budėjo saugumiečiai.
Spalio 21 d. rytą, 8.30 vai., saugumiečiai atsivežė O. Pranckūnaitę ir toliau tęsė kratą. Kratos metu, suradus elektrografinį kopijavimo aparatą, papildomai buvo iškviesta didelė grupė saugumiečių—atvažiavo dar trys automašinos.
Kratos metu paimta: elektrografinis kopijavimo aparatas, sumontuotas vonios kambaryje ir veikiantis „Eros" principu; apie 80 pakų rašomo popieriaus, aukštos įtampos blokas „Erai", atsarginės dalys kopijavimo aparatui, rulonas dermantio, 2 spaustuvai, peiliai knygrišybai, rašomoji mašinėlė „Consul", dvi taupomosios kasos knygelės iš viso 3500 rub.. Taip pat paimta daug religinio turinio knygų: „Gyvoji liturgija'', „Amžinosios būties problemos", „Jobo drama", „Sakramentai ir malda", „Žodžiai broliams", „Dievas šiandien", „Viešpatie, kad regėčiau", „Didieji dabarties klausimai", „Saulės giesmė", „Milžinas, didvyris, šventasis", „Šiluvos Marijos šventovės istorija", „Katalikų katekizmas" („Era" dauginti lapai), „Didysis inkvizitorius", „šviesa tamsoje" (14 egz. padaugintų „Era"), „Dievas sutemose", „Ieškau tavo veido", „Tikybos pirmamokslis" (10 egz.) ir daugelį kitų knygų.
Krata buvo baigta 19.30 vai. Kratos metu buvo fotografuojama. Kratoje dalyvavo kviestiniai: Petras Matuzevičius, Liudas Daukas, gyv. Algirdo g. 53, b. 1 ir specialistas Jurgis Kisielius, gyv. Klaipėdos g. 108, b. 22.
Po kratos O. Pranckūnaitė buvo išvežta tardymui. Ji buvo klausinėjama, kas atvežęs kopijavimo aparatą ir medžiagas. Pranckūnaitė paaiškino, kad apie birželio vidurį du nepažįstami vyrai prašė ją išnuomoti kambarį, nes norį pastatyti dauginimo aparatą „Era", kuriuo dauginsią maldaknyges, katekizmus ir religinę literatūrą. Primygtinai prašant, ji sutikusi. Vyrai atvežė kopijavimo aparatą, rašomąsias mašinėles ir visą rašomąją medžiagą. Vyrai atvažiuodavę naktimis ir dirbdavę, o jinai po darbo tik sutvarkydavusi kambarius. Tardytojas reikalavo pasakyti, kas jai rašęs laiškus, kurie buvo paimti kratos metu, tačiau Pranckūnaitė atsisakė pasakyti jų pavardes, nes nenorinti, kad nekalti žmonės būtų saugumo tampomi. Tardytojas Pranckūnaitei aiškino, kad šiuo metu esą suimta daug žmonių. Jų tarpe ir „LKB Kronikos" autorius kun. S. Tamkevičius, kuris jau prisipažinęs, jog liepos men. viduryje perdavęs paskutinius „Kronikos" ir „Aušros" numerius ir prašęs padauginti po 20 egz. Pranckūnaitė tvirtino, kad jokio „Kronikos" autoriaus nepažįstanti. Tuomet tardytojas O. Pranckūnaitei davęs paskaityti fiktyvų kun. S. Tamkevičiaus prisipažinimą. Tardomoji pareiškė: „Tokius dalykus galėjo paliudyti tik pusmetį psichiatrinėje ligoninėje uždarytas žmogus".
Pranckūnaitei tardytojas užminė, kad ji esanti vienuolė ir jiems esančios pažįstamos ir kitos vienuolės, kurios jai pristatydavusios popierius.
Tardytojas negailėjo pastangų įtikinti, jog Pranckūnaitė esanti nekalta. Tikrieji kaltininkai esą tie vyriškiai, ir ji turinti pasakyti jų pavardes, nes, priešingu atveju, neteksianti baldų, buto, gausianti 8 metus kalėjimo, kuriame sugadinsianti sveikatą, o tie vyrai ir toliau važinėsią „Volgomis". „Tu nežinai, kas yra Sibiras",— gąsdino ją tardytojas. Mergina atšovė, jog puikiai žinanti, nes prieš 22 metus, būdama 15 metų ji parašiusi eilėraštį prieš tarybų valdžią ir gavusi 10 metų.
Nepajėgdami gražuoju ką nors išgauti, tardytojai ją išvadino prostitute, žadėjo išdaužyti dantis. Pranckūnaitė pastebėjo, jog nesą skirtumo, ar dantis jie išdaužys, ar Sibire jie patys išbyrės.
Pranckūnaitė buvo tardoma spalio 22 ir 23 dienomis. Tardytojas Petruškevičius priminė, kad jiems dar ne kartą teksią susitikti Vilniuje.
Šiuo metu O. Pranckūnaitė yra laikoma namų arešte. Jai leidžiama nuvykti tik į darbą, bažnyčią ir parduotuves. Visur ji yra akyliai sekama. Neabejotinai, saugumiečiai nori sužinoti, su kuo O. Pranckūnaitė palaiko artimus ryšius.
Pranckūnaitei už spalio mėn. nebuvo išmokėta darbo premija už tai, kad darbo metu užsiiminėjo pašaliniu darbu. Kadrų skyriaus viršininkė prasitarė: „Geriau ji būtų pusę fabriko išvogusi, negu taip padarė!"
Pirmą kartą O. Pranckūnaitei teko susidurti su tardytojais 1951 m. gegužės 15 d. Tada ji turėjo 15 metų. Už „antitarybinę" dainelę ji gavo 10 metų. štai ta dainelė:
Dunduli, Zalecki, (agronomų pavardės)
Tau Dievas nepadės,
Suvarei kolūkin,
Mums vaikai išdvės.
Mes vargstam kolūkyje.
Nuplyšę, basi.
Išgelbėk, Marija,
Nes tu dar esi.
Už savo „šviesią vaikystę" Onutė „dėkinga" Stalino „saulei". Į tėvynę iš lagerio ji sugrįžo 1957 m.
1976 m. gruodžio 6 d. Pranckūnaitė gavo šaukimą atvykti tardymui į Vilniaus KGB. Tardymas vyko 3 dienas (7, 8, 9). Saugumiečiai nakvynę užsakydavo viešbutyje. Tardymo metu saugumiečiai klausinėjo apie mašinėle rašytas knygas, apie kun. Buliauską, kun. Babrauską ir kitus. Tardytojas grasino atimsiąs iš jos kooperatinį butą ir pinigus. „Jei paimsite mane, kam man reikalingas butas?"—abejingai atsakė Pranckūnaitė. Tai vėl jai grasino, kad jai teksią kalėti Panevėžyje su prostitutėmis.
