Lazdijų rajonas
Pačiame Lenkijos pasienyje yra nedidelė Kučiūnų parapija. Dar prieš I pasaulinį karą buvo pastatyta laikina medinė bažnytėlė. 1939 m. Kučiūnų tikintieji pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, bet naujas karas sukliudė — liko neuždengtas stogas ir neįrengtas vidus.
1951 m. rajono valdžios atsiųsti darbininkai pradėjo ardyti mūro sienas, bet tikintieji su lazdomis juos išvijo. Tada buvo atsiųstas kareivių garnizonas, bet ir jie, žmonių verčiami, turėjo pasitraukti.
1957 - 59 m. Kučiūnų bažnytinis komitetas net tris kartus kreipėsi į įvairias respublikines įstaigas, prašydamas leidimo užbaigti mūrinę bažnyčią. 1959 m. Dziržinskaitės vadovaujama komisija apžiūrėjo medinę bažnytėlę ir atsiuntė atsakymą: „Susiremontuokite senąją bažnyčią!"
1970 m. gegužės mėn. 800 Kučiūnų tikinčiųjų pasiuntė LTSR Ministrų tarybai pareiškimą, vėl prašydami leidimo uždengti mūrinei bažnyčiai stogą. Rugienis atsakė: „Kučiūnuose statyti naują bažnyčią nėra prasmės. Susiremontuokite senąją!"
1971 m. gruodžio mėnesį TSKP CK Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui vėl buvo pasiųstas pareiškimas, kurį pasirašė 700 tikinčiųjų ir 6 deputatai. Jame rašoma: „Mes, Kučiūnų parapijos tikintieji, norime susiremontuoti nebaigtą statyti mūrinę bažnyčią, kuri randasi šalia medinės netinkamos maldoms bažnytėlės. Šis namas — bažnyčia buvo laikinai pastatytas be pamatų. Dabar sienos nuo žemės pradėjo pūti. Be to, laike karo medinė bažnyčia buvo sukrėsta ir sienos yra pasvirę apie pusę metro, todėl atremontuoti yra neįmanoma. Mūrinę bažnyčią, turinčią geras penkių metrų aukščio sienas, panaudodami senos bažnyčios stogą, lubas ir medines grindis, nesunkiai suremontuosime."
1972 m. sausio mėnesį Rugienis iškvietė kleboną, o vėliau bažnytinį komitetą ir prašė raminti žmones. Vėliau kleboną iškvietė Lazdijų raj. saugumo komiteto viršininkas. Klebonas buvo apkaltintas tikinčiųjų kurstymu. Saugumo viršininkas pareiškė:
— Šiais laikais statyti mūrinę bažnyčią leidimo niekas neduos. Jei kas nors rašys prašymus ar rinks parašus, pasodinsime už grotų, nes tam mes turime galią. .. Bažnyčios mūro sienas susprogdinsime; po nakties liks tik griuvėsių krūva. Atvykę gaisrininkai medinę bažnyčią uždarys, ir parapija bus likviduota.
Žmonės nekantriai laukė sugrįžtančio klebono, ir koks buvo jų apsivilimas, kai išgirdo saugumo komiteto viršininko kalbą.
Lazdijų raj. vykdomojo komiteto pareigūnai sušaukė K. Požėlos vardo kolūkio visuotinį kolūkiečių susirinkimą ir įkalbinėjo žmones atiduoti mūro sienas kolūkiui — klubo statybai. Balsavimo metu tikintieji vieningai pareiškė savo valią — neatiduosime!
Kovo mėnesį į Kučiūnų apylinkę atvyko Lazdijų raj. vykdomojo komiteto ir partijos komiteto atstovai ir, išsikvietę kleboną ir parapijos bažnytinį komitetą, įkalbinėjo atiduoti mūro sienas kolūkiui — bus įrengtas restoranas, arba žmonės tegu nusigriauna sienas — turės plytų kaminams.
Po šio rajono pareigūnų apsilankymo parapijoje kilo didelis triukšmas. Žmonės kalbėjo: „Valdžia ne tik kad neduoda leidimo užbaigti mūrinę bažnyčią, bet dar iš mūsų tyčiojasi! Girtuokliai apvemps bažnyčios kampus!"
Gegužės mėnesį Kučiūnų parapijos bažnytinis komitetas kreipėsi į TSKP CK Generalinį sekretorių. Pareiškime rašoma, kad Lazdijų valdžios pasiūlymas sveikas mūro sienas nugriauti, o supuvusią bažnyčią remontuoti yra juokingas, o pasiūlymas atiduoti mūro sienas restorano statybai — kelia pasipiktinimą.
