Vilnius
Š. m. liepos 16 d. Lietuvos katalikai vėl nusiuntė į Maskvą pareiškimą, kuriame reikalaujama laisvės Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.
Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos
Centro Komitetui
Lietuvos TSR katalikų
P a r e i š k i m a s
Mes, Lietuvos TSR tikintieji, kreipiamės į aukščiausiąją TSRS vyriausybę, prašydami pataisyti kai kuriuos mūsų gyvenimo nenormalumus.
Mūsų šalies Konstitucija užtikrina religijos ir sąžinės laisvę, bet mūsų vaikai neturi galimybės mokytis religijos. Mes neturime religijos vadovėlių, patys mažai nusimanome religijoje, o kai paprašome, kad mūsų vaikus pamokytų tie, kurie gerai nusimano, jie baudžiami, pav., neseniai teismas nubaudė kalėjimu Prienų ir Girkalnio kunigus už vaikų mokymą religijos. Neseniai buvo teistas Valkininkų kunigas. Kiek anksčiau teisė Dubingių kunigą.
Konstitucija užtikrina kulto laisvę, bet mums neleidžiama turėti pakankamai kunigų: kandidatams trukdoma įstoti į kunigų seminariją, o daugelį parapijų aptarnauja seni invalidai kunigai. Nemaža yra parapijų be kunigo. Mūsų vaikams draudžiama būti prie altoriaus— patarnauti šv. Mišioms.
Tokių varžymų nėra kitose šalyse, mūsų kaimynuose— Lenkijoje, demokratinėje Vokietijoje.
Mes su baime matome, kaip mūsų visuomenę graužia amoralumo vėžys — girtavimas, skyrybos, jaunimo nusikalstamumas. Anksčiau to nebuvo. Tai vaisiai be religinio auklėjimo: atėmus religiją, jos vietoje nieko aukštesnio neduodama, o ateizmas neteikia paskatos moraliniam kilimui.
Mes, tikintieji, dirbame lygiai su netikinčiaisiais, bet mes nesijaučiame lygiateisiais — mūsų religiniai poreikiai yra varžomi. Ir tai mums yra skaudu. Dar skaudžiau, kai matome progresuojantį moralinį žmonių menkėjimą, kurį sustabdyti gali tik religija. Todėl prašome, kad už religijos mokymą niekas nebūtų baudžiamas ir kad į kunigų seminariją galėtų įstoti, kas tik nori.
1972.VII.1.
Šį pareiškimą pasirašė 1100 Lietuvos tikinčiųjų, daugumoje iš Vilniaus arkivyskupijos. Atsakymui gauti buvo pateiktas Vilniaus arkivyskupijos kurijos adresas: Vilnius, Kretingos g-vė Nr. 14.
