1979 m. liepos 13 d. RRT įgaliotinis P. Anilionis į savo įstaigą sukvietė visus Lietuvos ordinarus.
Pirmiausia P. Anilionis pasiūlė atsistojimu pagerbti vysk. J. Labuko atminimą. Visi atsistojo.
Įgaliotinis pasveikino vysk. L. Povilonį ir pranešė, kad nuo liepos 9 d. leista jam eiti pareigas. Toliau įgaliotinis teigė, kad kunigai ekstremistai suaktyvino savo veiklą; laukiama naujų išpuolių. „Ekstremistų nedaug, o dauguma kunigų yra lojalūs. Dalis kunigų svyruoja: nežino, su kuriais eiti.
Ekstremistai duoda nurodymus net ordinarams. Reikia ordinarams parodyti daugiau aktyvumo, kad išlaikytų per ilgus metus sukurtą gražų vyskupo autoritetą.
Ekstremistai atsisako formaliai vykdyti tarybinius įstatymus.
Kunigai ekstremistai susiorganizavo į dvi grupes: Helsinkio ir penketuką. Vietoje mirusio kun. Garucko stojo kun. Br. Laurinavičius.
1978 m. antroje pusėje atsirado penketukas ir jų veikla kasdien aktyvėja. Jie niekam neatstovauja, niekeno neišrinkti, bet veikia. Kokia jų vieta dvasininkų tarpe?
Jie rašinėja raštus, meluoja ir neduoda jokių faktų. Jie nori, kad vyskupai ir valdytojai jų klausytų.
Kai kurie veikėjai šantažuoja net kai kuriuos vyskupus bei valdytojus. Per juos gali nukentėti geri, teisingi žmonės. Ordinarai tenesiduoda apjuodinami ir sutrypiami. Kai kurie valdytojai duoda atkirtį, o kiti laukia, ką darys valdžia. Ir taip gaunasi susiskaldymas. Kunigai nežino, prie kurių prisidėti. Padėtis labai nenormali.
Ekstremistai savo veiklai pasirenka įvairias formas ir atsisako klausyti valdžios nurodymų.
Penketuko dokumentui Nr. 5 pareiškė solidarumą:
Kaišiadorių vyskupijos — 60 proc. kunigų,
Kauno vyskupijos — 63 proc. kunigų,
Vilkaviškio vyskupijos — 78 proc. kunigų,
Vilniaus vyskupijos kunigų 3 pareiškimai
(Dėl vyskupo grąžinimo 64 proc. kunigų).
Panevėžio vyskupijos — 84 proc. (raštas gana platus, nepagrįstas),
Telšių vyskupijos — 76 proc. kunigų.
Renkant parašus, kunigai buvo pajuokti ir prigrasinti. Turinys visų panašus, noras „apginti nukentėjusius", tačiau nepagrįstas faktais. Ieškant sunku surasti nuskriaustuosius. Tai tik šmeižtas. Rašo apie nusikaltimus Helsinkio nutarimams. Komentuoja tuos straipsnius, kurie jiems naudingi. Susirūpinę bažnyčių apsauga, o patys niokioja bažnyčias.
Niekas nedaro kunigų ir tikinčiųjų antraeiliais piliečiais, kaip rašo pareiškimuose.
Traukia gąsdinimais jaunimą į bažnyčią, pvz., klebonas Tamkevičius. Vėliau nukentės ir nekalti žmonės.
Vilniaus arkivyskupijos kunigai paskelbė Nuostatus negaliojančiais. Tai — neraštingumas! Ar įstatymai nuo to pranyko?
Kunigai 1962 m. liepos 2 d. konvenciją „Apie diskriminavimą švietimo srityje" panaudojo savo naudai.
Pas mus privačių mokyklų nėra. Todėl mokyti draudžiama. Valstybinėse mokyklose yra savo nuostatai. Čia gali būti tik ginčas dėl įstatymo aiškinimo.
Panevėžio vyskupijos kunigai kelia klausimą dėl sutarčių panaikinimo. Vyskupas R. Krikščiūnas'išsiuntinėjo raštą kunigams, kad pasirašytų. Ar tikslinga kelti klausimą, kai 95 procentai jau pasirašė? Liko tik 36 nepasirašiusios bendruomenės. Tai tik ieškojimas priekabių.
Kauno arkivyskupijoje nepasirašė 16 bendruomenių; Vilkaviškio vyskupijoje — 2 bendruomenės, Kaišiadorių — 4, Panevėžio — 14, o Telšių ir Vilniaus vyskupijose gal tik viena kita.
Pasirašymas — tai tvarkos reikalas, bet mes galime ir palaukti. Kai kurie klebonai net išvaiko komitetus, kurie nori pasirašyti sutartis. Pas kai kuriuos kunigus pasireiškia didelis noras vadovauti. Skelbiama, kad sudaromas „dvidešimtukas" iš bedievių ir aktyvo. Jei kur taip yra, tai reikia pataisyti.
Kirdeikių klebonas kun. P. Kražauskas sudarė savo komitetą. Padėtis nebenormali. Žmonės neina į bažnyčią." (Čia įsiterpė kan. J. Andrikonis: „Kun. P. Kražauskas nuimtas nuo pareigų").
Įgaliotinis tęsė toliau: „Į Seminariją leista priimti 21. Seminarijoje yra besišakojančių. Valstybinėse mokyklose nuotaika geresnė (atrodo, kad Anilioniui nepatiko Seminarijoje per paskaitą klierikų pateikti klausimai—Red.). Jei klierikai šakosis, tai bus nubyrėjimų. Jei kieno nors brolis kunigas šakosis, tai kaip galima tartis su stojančiuoju?
Buvo prašoma priimti ir iš kitų respublikų, bet Jūs — ordinarai, galvojate tik apie savo marškinius; sakote, kad atsiųs šnipų. Daugiau 100 Seminarijoje nebus."
Vysk. L. Povilonis siūlė priimti bent 30 kandidatų į pirmą kursą.
Kun. A. Vaičius prašė priimti į Seminariją be atitarnavimo kariuomenėje, nes karo metu ir tai atleidinėjo nuo karinės tarnybos. P. Anilionis beveik pritarė šiai nuomonei, bet teisinosi, kad su kariuomene esą sunku susikalbėti.
Vysk. L. Povilonis siūlė sutrumpinti mokslo metus. (Kunigai turi būti gerai paruošti! Todėl negali būti ir kalbos apie sutrumpinimą — Red.).
„Kunigai prašo nedrausti rengti vaikus Pirmajai šv. Komunijai, — tęsia P. Anilionis, — tačiau nieko nebus — Baudžiamojo Kodekso 163 str. bus taikomas visu griežtumu."
Į Telšių vyskupijos kunigų nusiskundimą, kad valdžia kliudo klebonams administruoti parapijas, įgaliotinis atsakė: „Viskas yra galima, jei yra geras bažnyčios komiteto ir rajono komiteto kontaktas".
„Skundžiamasi, kad kunigai negali atvykti į atlaidus, bet viskas galima, jei elgiamasi normaliai. Pvz., Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Atvyko kun. A. Svarinskas, paėmė iš klebono valdžią ir pats viską tvarkė. Kun. Svarinskas sakęs, kad, kas nesėdėjęs lageryje, tas yra blogas kunigas, o kun. Tamkevičius tvirtinęs: „Mes kovosime iki kraujo ir per kraują eisime iki visiškos pergalės". Geriau mirti negu prisitaikinti!"
„Jie nepagerbė šventų vietų, — dėstė Anilionis, — o tik darė antitarybinius mitingus."
Ekstremistai nesivadovauja Biblija. Jei kas būtų nukentėję už Bažnyčią, tai gal dar galėtų vadintis kankiniu. O dabar?
Į Krinčiną atvyksta kun. Našlėnas, klebonas kun. B. Babrauskas jam leidžia kalbėti. Per šv. Petro ir Povilo atlaidus kun. Našlėnas visą valandą koneveikė tarybinį jaunimą. Ar jis kalbėjo, kaip reikalauja Vatikano II nutarimai?
Telšiai skundžiasi, kad kontroliuojami atlaidai. Kontroliuojama tiek, kad būtų tvarka.
Jie taip pat nepatenkinti, kad tikintieji negali užimti vadovaujančių postų.
Kam kunigai gina kitus? Tegul patys tikintieji ginasi. Buržuazinėje Lietuvoje į policiją nepriimdavo iš neturtingų šeimų. Kodėl kunigai tuomet jų negynė? Čia ne tikėjimo reikalas.
Telšiečiai skundėsi, kad tikintiesiems trukdoma stoti į aukštąsias mokyklas ir yra visaip išjuokiami, bet buvo aplankyti kai kurie suminėtieji, bet: jie skėsčioja rankomis ir nieko nežino. Rašant reikia nurodyti faktus."
P. Anilionis piktai išsireiškė apie pogrindį: „Pogrindis priešams. Kas dirba, tas neturi laiko galvoti apie pogrindį.
Pastebėta, kad kai kurie kunigai bendrauja su tais, kurie buvo nuteisti už žudynes 25 metams.
Kai kurie kunigai ieško konfliktinių situacijų, pvz., Sudervės klebonas ant durų išlaukinėje pusėje iškabino kryžių. O tame name dar yra ir kitos įstaigos. Kaip atrodys, jei visi pradėsime kabinėti ant sienų kryžius, žvaigždes ar žydiškas Dovydo žvaigždes? Dabar kunigai taip daro, kaip kitados bernai: išleidžia apyvarus, kad kas nors atsistotų ir būtų pretekstas mušti. Kun. B. Babrauskas remontuoja be suderinimo. Kodėl Seminarija suderina? Nejaugi kun. Babrauskas yra gudresnis už Seminariją?
Vysk. R. Krikščiūnas iš vietos:
— Kas galima jėzuitui, tai kitiems neleidžiama.
— Prašėte religinio kalendoriaus, — tęsė Anilionis, — o paruošimą užvilkinate, kad kiti galėtų šaukti. Aliulis teisinasi, kad nespėjo paruošti. Visur ieškoma konfliktinių situacijų.
Nuostatus privalės vykdyti kiekvienas, nežiūrint kokius užima postus. Jei kas nesilaikys, bus baudžiamas įstatymais.
Įgaliotinis išreiškė nepasitenkinimą dekanų pasisakymais: „Pikčiausiai pasisakė kun. Pukėnas, Buožius ir Gasčiūnas. Buožius net padeklamavo caristinį eilėraštį — „Anei druko, anei rašto . . ." Bet Pukėnas ir Buožius, supratę savo klaidą, atsiprašė" (Melas. Kunigai neatsiprašė, — Red.). „Kun. Pūzaras pasakė: „Reikėjo gerai išprausti tą įgaliotinį". Kam viso to reikia? Pakruojo Kuzmickas visada piktas ir susiraukęs. Kiti vėl — nenorėjo paskaitos apie tarptautinę padėtį. Tai parodo tik kultūros trūkumą. Bet kritinės pastabos iš esmės yra geras dalykas. Todėl reikia dažniau susitikti.
Kiti sako, kad dekanus norėjo nupirkti kava. Tai ko reikėjo duoti dekanams?
1979.IV.5 d. vyskupai susirinko į Panevėžį. Ekstremistai savo raštu viską suniekino. Nenorite laikraščio — nereikia. Sako, kad spausdins tik vyskupų, dalyvaujančių taikos konferencijose, portretus.
Rudenį bus organizuojama liturgistų kelionė į Romą. Galbūt lydės koks nors vyskupas.
Klaipėdos bažnyčią gražinti nėra jokios galimybės. Galima praplatinti senąją 100—120 žmonių. Mat, tiek žmonių per pamaldas stovi lauke.
Pavasarį bus išleista maldaknygė. Bet ji turi būti nedidelės apimties, panašiai kaip „Visada su Dievu".
Ekstremistai nurašė visus ordinarus.
Jie tvirtina, kad silpnesniems kunigams duoda dideles parapijas. Kun. Kauneckui buvo siūloma net dvi parapijos (kad atitrauktų nuo TTG Katalikų Komiteto veiklos, — Red.). Svarinskas tvirtina, kad ateistai neduoda Viduklei paskirti vikaro, kad jis galą gautų.
Kam ta pamokslų medžiaga, jei ekstremistai vis vien jų nesakys?
Dabar svarbu išleisti mišiolą.
Iš kurijų išeina paslaptys. Iš Telšių — raštas dėl Klaipėdos bažnyčios; iš Kauno — telefonograma dėl dekanų sukvietimo. Vyskupas L. Povilonis tada nedirbo. Todėl jo ir nekaltiname.
Miestams galime duoti tik lojalius kunigus, su kuriais kiekvienas galėtų pakalbėti taip, kaip yra. Anksčiau ar vėliau kunigai turės grįžti prie įstatymų laikymosi. Vienas neapgalvotas žingsnis gali pakenkti visai Bažnyčiai."
Anilionis kreipėsi į ordinarus, juos padrąsindamas: „Nebūkite pasyvūs! Negalite leisti, kad visa jie sugadintų. Jei kas tiktų į vyskupus, tą jie padaro raudonu. Parodykite, kad yra kurijos, kad yra vadovai."
Vysk. R. Krikščiūnas: „Duokite man pasirašiusių Panevėžio vyskupijos kunigų pavardes, nes aš noriu žinoti, kas pasirašė. Jie man prisiuntė tekstą be pavardžių".
P. Anilionis davė atšviestą tekstą su pavardėmis ir pridėjo: „Grąžinti nereikės".
Pavad. katalikų reikalams Juozėnas taip pat piktai kalbėjo prieš ekstremistus. Jis pats sakosi esąs dirbęs 8 metus Italijoje ir gerai pažįstąs Bažnyčios gyvenimą. Jo nuomonė: „Kunigams trūksta drausmės! Italijoje bet kokia politika kunigams draudžiama.
Kodėl Svarinskas laiko pamaldas, kur jam patinka? Kaip galima pateisinti atskirų išsišokėlių veiksmus? Mūsų valdžia nėra silpna, kad jų negriebia, nors penketuko visi veiksmai patenka po Baudžiamojo Kodekso straipsniais, bet pas mus vyksta demokratėjimo procesas. Auklėkite! Išsišokimai Kalvarijoje — frakcionizmas, antisovietiniai veiksmai ne tik prieš vyskupus ir valdytojus, bet ir prieš daugelį kunigų. Gal nori pakliūti į kardinolus? Tarybų valdžios nenuvers. Gal jiems patinka lageriai. Jei nesiliaus, reiks ką nors daryti. Reikia taikiai gyventi ir veikti. Penketuko veikla pražūtinga."
Įgaliotinis klausė Vilniaus valdytoją dėl kunigų iš Lenkijos, kurie atvažiuoja ir veikia parapijose. Valdytojas paaiškino, kad jie nesikreipia į kuriją ir veikia kard. Stepono Višinskio vardu.
„Svarinskas kelia klausimą dėl vysk. Pr. Ramanausko minėjimo 20 metų mirties proga", — piktinosi įgaliotinis.
Kažkas pasako, kad kun. Svarinskas yra vysk. P. Ramanausko įšventintas į kunigus.
— Kas jį žino, kas šventino, — pastebėjo įgaliotinis. — Vieniems sakėsi, kad vysk. P. Ramanauskas, kitiems — kad kard. Slipij.
— Ordinarai negali dalyvauti šiuose minėjimuose, — aiškino B. Anilionis.
— Jie susigalvos minėti ir vysk. Matulionio jubiliejų, — pridėjo vysk. Krikščiūnas!
Įgaliotinis pranešė, kad kun. S. Lidys darys nuotraukas prie bažnyčių ir bažnyčiose, ypač Pirmosios Komunijos ar Sutvirtinimo Sakramento teikimo proga.
— Manau, — kalbėjo įgaliotinis, — kad ir Bažnyčia yra suinteresuota turėti savo archyvuose panašių nuotraukų.
P. Anilionis pareiškė, kad vyskupai galį važiuoti, kur jie tik norį.
— Kodėl aš negalėjau važiuoti į Kybartus? — užklausė vysk. L. Povilonis. Bet atsakymo nesulaukė.
Įgaliotinis pareikalavo, kad būtų pranešinėjama, kada valdytojai ir kancleriai atostogauja ir kur. Išvykas į užsienį tvarkys Juozėnas. Pabaigoje P. Anilionis pagrasino:
— Atsiminkite, kad ir jus galima pakeisti kitais!
