Rašo Petras Paulaitis:
„Mielas Broli, Tau bent kelis žodžius iš „pragaro".
Bijau oficialiai bet kam ir kiek daugiau rašyti, nes tai konfiskuoja, tai šiaip dingsta mūsų laiškai. Be to, jaučiu, kad ir mano laiškų gavėjus labiau seka ir persekioja. O norėtųsi, kad visiškai neizoliuotų, kad neatskirtų nuo mūsų Motinos Tėvynės ir nuo jos Vaikų-Dukrų. Bet visgi mūsų pozicijos susirašinėti gana žymiu mastu mažėja ir nyksta. Kol širdis plaka krūtinėje, jokiu būdu nenoriu priešui užleisti pozicijų. Sunkina reikalą, kad mūsų eilės retėja. Nėra jau žmonių, apie kuriuos dar būtų galima pasakyti:
Aš visas — verpetai,
Aš visas — ugnis,
Aš visas — godelėj
Dangaus kibirkštis.
Žmonėssuseno,sukaršo.O ir liko tie, kuriems anksčiau mažai kas rūpėjo. Lietuvių esame 12, o iš viso šiandien mūsų kieme 130 beliko. Politinių lagerį likviduoja (nejučiomis): kas savaitę po mažą grupelę išveža į šiaurę — į Permės lagerius, o kitiems ruošia vietą Baraševe 3—5, iš kur pernai mus buvo iškraustę.
Jau Leono seniai kaip pasigendu ir Vinco, ir daugelio kitų. Ar tik kas blogo su jais nenutiko? Režimas vis griežtėja. Ir tie žingsniukai prie griežtėjimo daromi planingai, pamažu. Stengiamasi kiekvieną paveikti iš vidaus, kad vienas kito bijotume ir vengtume. Visos vidaus taisyklės, įstatymai, instrukcijos miglotos, dviprasmiškos, prieštaraujančios pačios sau: kad ir kažin kaip kalinys būtų nuskriaustas ir teisus, jo visais atvejais laukia administracijos nuožiūra. Gaila ir pikta klausytis ir stebėti šiuos žmogėnus, kurie dar tiki jų bet kokiu žmoniškumu. Viskas ir visur, net mažiausiose detalėse, nuoseklus ir sąmoningas melas ir apgaulė. Ir jie jau kitaip negali.
Bet mes šventai, nuoširdžiai tikime ir save pavedame Dievo valiai. Tik Jam vienam žinomas kančios reikalo kelias ir ačiū Jam, kad leidžia ir teikia jėgų žmonėms tuo keliu eiti.
Bučiuoju Tave, mielas Broli, ir per Tave savo mielą Tėvynę ir visus jos gerus vaikus ir dukras!
PETRAS PAULAITIS
Šiemet Petras Paulaitis švenčia Gulage 75 m. amžiaus jubiliejų.
Sveikiname šia proga šį taurųjį Tautos sūnų, nepalūžusį lagerių košmare, šviečiantį didvyriška Dievo ir Tėvynės meile ir šaukiantį visus į žygį už Tiesą. Jo sudėta kruvina auka ant Tėvynės laisvės aukuro kalbės ateinančioms kartoms, kaip lietuvis mokėjo išlaikyti tikėjimą, branginti laisvę ir už ją viską paaukoti.
O mes meldžiame Jubiliatui gausios Dievo palaimos!
***
Rašo Nijolė Sadūnaitė:
„šiandien sumušiau laiškų rašymo rekordą — rašau 37-tą laiškutį. Skolos mažėja. Rašau trumpai, po kelis žodžius. Nuotaika visų geriausia. Vakaras, pas mus 22 valanda. Einu pasivaikščioti 15 minučių po kiemą. Pasimelsiu ir miegoti! Ryt vėl budėti".
Nijolė stengiasi atsakyti į visus gautus laiškus. Per laisvą nuo darbo dieną vidutiniškai parašo po 20—30 laiškų. Po paros darbo, kita para laisva. Trumpai pailsėjusi, visą laisvą laiką skiria laiškų rašymui. Jei negausite nuo Nijolės laiško, žinokite, jog arba Nijolė negavo Jūsų rašyto laiško, arba jos parašytas Jums laiškas buvo saugumo cenzorių konfiskuotas. Labai retai cenzoriai praleidžia laiškus Nijolei iš Airijos, Anglijos, Australijos, Ispanijos, Olandijos, Portugalijos ir Prancūzijos Iš minėtų valstybių Nijolė gavo po vieną, du ar kelis laiškus. Apie pusė iš užsienio gautų laiškų yra iš Vakarų Vokietijos, nors ir jų didelė dalis konfiskuojama.
Michaela Baumann, gyvenanti Vokietijos Federatyvinėje respublikoje, 1978 m. balandžio 15 d. laiške Nijolei rašė: „Ar negavote laiškų iš Augsburgo vyskupo Josef Stimpfle? Tau vyskupas parašė daugelį kartų! Jis jautriai rūpinasi Tavimi. Laiškas iš Tavęs labai pradžiugintų vyskupą". Praėjo lygiai metai po Michaelos Baumann laiško rašymo Nijolei, bet nė vienas Jo Ekscelencijos vysk. J. Stimpfle laiškas, rašytas Nijolei, nebuvo jai įteiktas. „Iš Lenkijos negavau nė vieno laiško, nors žinojau, kad daug lenkų rašė. Ir iš Vilniaus Lenkijos turistų man siųstų laiškų negavau. Iš Vaingtono gavau du laiškus, bet tų laiškų man pilnai užteko, kad suprasčiau jų visų rūpestį ir norą man padėti. Labai visiems esu dėkinga!"
Buvau pradėjus nerimauti, kai iš savo artimųjų, gyvenančių Vilniuje, ilgai negavau laiško. O šiandien ir man šventė! Atnešė paštą, kur tarp kitų laiškų buvo ir mano brolio Jono Sadūno penki laiškai. Matyt, vienam laiškui „keliauti" liūdna, tai jis ir „laukia" draugų — penkiese kur kas smagiau!
Mano daug laiškučių, kuriuose yra tik po kelis sakinukus, negauna daug lagerininkų, kalinių, tremtinių, Maskvos gyventojų . . . Daug mano laiškų dingsta ir tolimoje kelionėje į Tėvynę Lietuvą . . ."
***
Iš 1978.VI.15 laiško:
„Labai dideli muitai už atsiųstas iš užsienio dovanas. Iš maisto ypač brangus šokoladas — plytelė — 1,20 rub. Kakao pokelis — 3 rub. Labai didelis išpirkimo mokestis už rūbus (nesvarbu, rūbai nauji ar panešioti). Paprastas, nevilnonis megztukas — 25 rub., kaproninė skarutė — 20 rub., kojinės — 5 rub. Išpirkimo kainos kaip ir parduotuvėje ar net didesnės. O mano pagrindinis atlyginimas — 75 rub. per mėnesj. Už mažą šešių kvadratinių metrų kambarėlį moku po 20 rub. (. . .)
Gavau iš Vakarų Vokietijos M. Isfried banderolę su dviem vienodais megztiniais. Megztukas, pagal 108 tarifą, nors jis panešiotas ir užadytas, įvertintas 25 rub. Turėjo išskaičiuoti iš manęs 50 rub., o Talino muitinė, įkainavusi pirmą megztuką 25 rub., o antrą pagal tą patį tarifą taip pat — 25 rub., čia pat susumavo abiejų kainą ir užrašė 50 rub. Apačioje bendrą sumą užrašė 75 rub., t.y. 25 rub. daugiau nei įkainavo. Šiandien parašiau į Talino muitinę pareiškimą, reikalaudama grąžinti man 25 rub., kurie jiems nepriklauso, (. . .) Taip plėšikauti už panešiotus svetimus daiktus mūsų „humanistams" lyg tai ir netiktų! (. . .) Liepos 5 d. atsakyme iš Talino muitinės rašoma: „Muitas už banderolę apskaičiuotas teisingai. Pagal muitų taisykles, muitas už vienodus daiktus, persiunčiamus virš normos, išskaičiuojamas dvigubai". Pasirašo muitinės viršininkas V. Arusaar.
Taip už žiedą, gautą iš Jeruzalės ir kainavusį 10 dolerių, Nijolė turėjo sumokėti 70 rub., o už kaproninę skarutę, gautą iš Vakarų Vokietijos, muitinė nuplėšė 20 rub. Be to, daug siunčiamų daiktų siuntiniuose nerandama, o kad butų sunkiau sukontroliuoti, iš siuntinio išvagiamas daiktų sąrašas".
***
Visi kriminaliniai ir politiniai tremtiniai, gavę eilines atostogas yra išleidžiami į savo namus. Paskutiniomis žiniomis, gautomis iš Nijolės, yra žinoma, kad rugpiūčio mėn. gavusi atostogas, Nijolė į Lietuvą atvažiuoti negalės — neleidžia saugumas. Daugelis susirūpinę, ar Nijolei bus leista sugrįžti į Lietuvą ir pasibaigus tremties laikui?
***
