Druskininkai. Miesto ligoninėje vyr. gydytojo pareigas pradėjus eiti Novikui, uždrausta įžengti kunigui su religiniais patarnavimais prie mirštančių ir sunkiai sergančių ligonių. 1973 m. balandžio mėn. vidury ligonis Petras Kalinauskas, sergąs vėžiu, prašė pakviesti kunigą. Ligonio žmoną, nuėjusią paprašyti leidimo, vyr. gydytojas Novikas iškoliojo ir pasityčiojęs išvarė iš kabineto. Druskininkų dekanas dėl trukdymų aptarnauti ligonius kreipėsi pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį ir sveikatos apsaugos ministrą Kleizą. Nors aukštieji pareigūnai užtikrino, kad jokių draudimų negali būti, bet Druskininkų ligoninėje, kaip matėme, padėtis nepasikeitė.
Varėna. Varėnos bažnyčios prieangio medines kolonas jau seniai reikėjo remontuoti, todėl bažnyčios komitetas nutarė pakeisti naujomis. Šis reikalas buvo aptartas su Varėnos architektu ir su menininkais, gauta ąžuolo, ir jau buvo pradėtas darbas, tik 1973 m. balandžio mėn. rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas darbus uždraudė.
1972 m. vasarą buvo dengiamas supuvęs Varėnos bažnyčios stogas. Dengėjui, kuris buvo partijos narys, valdžia įsakė palikti šį darbą.
1972 m. Varėnos bažnyčios komitetas prašė vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją J. Visocką, kad leistų iš miesto vandentiekio tinklo atvesti vandenį į šventorių gėlėms palaistyti. Pavaduotojas neleido aiškindamas, kad trūksta vandens. Vėliau buvo gautas vanduo iš geležinkelio stoties. Santechnikas buvo partinis ir už vandentiekio įrengimų sutvarkymą buvo išbartas.
Ignalina. 1973 m., pasikeitus Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui, balandžio 2 - 8 d. Ignalinos rajono bažnyčias revizavo pats įgaliotinis K. Tumėnas arba jo atstovai su rajono vykdomojo komiteto darbuotojais: apžiūrėjo bažnyčios vidų, altorius, vargonus, elektros laidus, liturginius indus, drabužius, kruopščiai tikrino kasų knygas, elektros skaitiklius, klausinėjo, pas ką laikomi bažnyčios surinkti pinigai, kokie bažnytinių komitetų santykiai su klebonais, ar vaikai tarnauja Šv. Mišioms. Ten, kur tarnauja, barė parapijų komiteto pirmininkus, liepė neleisti vaikų prie altoriaus. Apsilankę mokyklose, klausinėjo kai kuriuos mokinius apie kunigus ir vaikų santykius su bažnyčia.
Tikriausiai čia buvo vykdoma instrukcija tarybinėms įstaigoms rinkti įvairiapusišką medžiagą apie Lietuvos Katalikų Bažnyčią (žr. 255 p.).
