Šiluvos atlaidai
Marijos gimimo šventė Lietuvoje ne vienoje parapijoje pažymima iškilmingais atlaidais, o garsiausi šios šventės atlaidai būna Šiluvoje ir Trakuose.
Šiais metais Šiluvoje atlaidų metu dalyvavo apie 45-50 tūkstančių maldininkų iš visos Lietuvos ir kaimyninių respublikų. Minios tikinčiųjų su rožančiais rankose keliais ėjo visas oktavos dienas apie koplyčioje esantį Marijos altorių, prašydami Dievo Motinos globos sau ir persekiojamai Lietuvos Bažnyčiai. Šv. Komunija tikintiesiems buvo dalinama ne tik bažnyčioje ir koplyčioje, bet ir šventoriuje. Išdalinta 40 tūkstančių.
Rugsėjo 11 d., sekmadienį (tai pagrindinė atlaidų diena), šv. Mišių auką aukojo vyskupai — Liudvikas Povilonis ir Romualdas Krikščiūnas. Po pamaldų daugybė tikinčiųjų, tame tarpe nemažai jaunimo, kalbėdami rožančių už suimtus kunigus, keliais ėjo nuo didžiojo altoriaus apie bažnyčią. Tikinčiųjų priekyje ėjo kunigai: Vaclovas Stakėnas ir Leonas Kalinauskas. Praeitus dvejus metus tokiai eisenai vadovavo kun. A. Svarinskas.
Rugsėjo 13 d., minint Dievo Motinos pasirodymą Fatimoje, iškilmingas šv. Mišias koncelebravo jo Ekscelencija vyskupas Julijonas Steponavičius ir 30 kunigų. Vyskupas J. Steponavičius ta proga pasakė įspūdingą pamokslą.
Rugsėjo 14 d. buvo meldžiamasi už tautos blaivybę. Prie koncelebracinių šv. Mišių prisijungė apie 30 kunigų. Pamokslą blaivybės klausimu pasakė kun. P. Puzaras.
Rugsėjo 15 d., paskutinę atlaidų dieną, po sumos ir iškilmingos procesijos buvo šventinamas ant vyskupo Labuko kapo naujai pastatytas paminklas — kryžius. Paminklą pašventino ir pasakė pamokslą vyskupas Vincentas Sladkevičius.
Rugsėjo 12 d. Pociūnėlių klebonas kun. Antanas Jokubauskas, radęs laisvą pusvalandį tarp pamaldų, bažnyčioje iš sakyklos pasakė aktualų pamokslą, paliesdamas čekistų persekiojamą Lietuvos Bažnyčią. Už tai saugumas tardė Šiluvos kleboną, barė, kad leido kalbėti kun. A. Jokubauskui. Rugsėjo 13 d. kun. A. Jokubauskas prievarta buvo išvežtas į Radviliškį ir kelias valandas tardytas, o jo bute Pociūnėliuose padaryta krata. Kratos metu surasta ir paimta keli seni pogrindžio leidinių „Aušra" ir „Kronika" numeriai. Rugsėjo 15 d. kun. A. Jokubauskas, suradęs laisvą tarpą, vėl iš sakyklos prabilo į tikinčiuosius. Aiškino, kokiom priemonėm ateistai Lietuvoje kovoja prieš tikėjimą, papasakojo apie tardymą ir čekistų padarytą kratą.
Gausus ir aktyvus tikinčiųjų dalyvavimas Šiluvos atlaiduose ateistams kėlė daug nerimo ir rūpesčių. Autoinspekcijos žiniomis vien tik sekmadienį į atlaidus suvažiavo maždaug keturi tūkstančiai lengvųjų automobilių. Raseinių raj. taksistams buvo uždrausta vežti žmones Šiluvos link. Raseinių autobusų stotyje važiuoti į Šiluvą autobusų laukė daug tikinčiųjų, tačiau papildomo autobuso niekas nedavė. Šiluvoje buvo daug uniformuotų milicininkų, saugumiečių, seklių, nuolat stebėjusių maldininkus.
Turimomis žiniomis Šiluvos nepasiekė tikintieji iš Rygos, važiavę dviem pasisamdytais autobusais. Jie buvo apklausti ir gražinti į Rygą.
Rugsėjo 11 d. būrelis tikinčiųjų iš Kybartų (apie 20 žmonių), kalbėdami rožančių pėsti ėjo iš Tytuvėnų į Šiluvą. Iki Šiluvos likus maždaug 2 km., milicininkai juos prievarta susodino į autobusą ir, nuvežę į Raseinių milicijos skyrių, užsirašė jų pavardes. Saugumietis Kavaliauskas ir milicijos viršininko pavaduotojas liepė visiems rašyti pasiaiškinimus, tačiau tikintieji atsisakė, motyvuodami, kad jie jokio nusikaltimo nepadarė. Nepilnamečius ir be tėvų buvusius vaikus žadėjo perduoti vaikų kambario inspektoriui, tačiau šie, be pusryčių išbuvę iki 14 val., pasitaikus progai, pabėgo.
* * *
Varduva. 1983 m. liepos 2-10 d., kada Varduvoje vyko Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, aplinkinių rajonų tikinčiuosius, ypač jaunimą, buvo griežčiausiai uždrausta išleisti iš darbų, o nedarbo dienomis buvo ruošiami specialūs privalomi renginiai, ypač jaunimo darbo ir poilsio stovyklose, neišleidžiant mokinių atlaidų dienomis net į namus.
Procesijų dalyviai šį kartą buvo stebimi iš tolo, į pagalbą pasitelkus žiūronus, ar į tikinčiųjų minias įsimaišiusių saugumiečių, šv. Komuniją priėmusių šiais metaus buvo 2 tūkstančiais daugiau nei pernai — išdalinta apie 22 tūkstančiai šv. Komunijos. Liepos 6 d., vadinamą kunigų trečiadienį, į atlaidus atvyko apie 150 kunigų ir gausi minia tikinčiųjų, šv. Mišias blaivybės intencija kartu su vyskupu Antanu Vaičiumi koncelebravo 90 kunigų. Pamokslus sakyti atlaiduose kunigai galėjo tik pagal valdžios patvirtintą sąrašą. Kun. J. Pakalniškis pamokslo metu paminėjo kun. Alfonso Svarinsko pavardę ir už šį „nusikaltimą" turėjo aiškintis Plungės raj. vykdomajam komitete.
Visas atlaidų dienas valdžios pareigūnų buvo uoliai saugojamas Panų kalnas.
* * *
Kėdainiai. 1983 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienį, Kėdainių parapijos tikintieji nutarė pėsti, kalbėdami rožančių, eiti į Jubiliejinių Atpirkimo metų iškilmes Josvainiuose (10 km.). Apie šią kelionę Kėdainių bažnyčios klebonas kun. Vaclovas Ramanauskas iš anksto paskelbė iš sakyklos. Visa tai sužinojusi, Kėdainių rajono valdžia įsakė vietiniams kunigams nedalyvauti šioje kelionėje, o tikintiesiems patarti į atlaidus važiuoti mašinomis, mat, jų žodžiais tariant, prie pėsčiųjų gali prisišlieti visokie pašaliniai ir „maldinga kelionę paversti politika".
Kėdainių raj. vyk. kom. pav. Juškevičius ir Josvainių apylinkės sekretorė Grūdienė atnešė Josvainių parapijos klebonui kun. L. Kalinauskui pasirašyti įspėjimą, kad per atlaidus (rugpjūčio 15 d.) nebūtų jokių eisenų už šventoriaus ribų. Kunigas po įspėjimu nepasirašė.
Nežiūrint įvairių išankstinių bauginimų, maldinga kelionė į Jubiliejinių Atpirkimo metų atlaidus įvyko: tikintieji, garsiai kalbėdami rožančių, lydimi saugumiečių ir autoinspekcijos mašinų, pėsti atvyko į Josvainių bažnyčią.
* * *
Kražiai (Kelmės raj.). Rugpjūčio mėn. 21 d. šv. Roko atlaidų metu buvo minima 90 metų sukaktis nuo kruvinųjų skerdynių, kurias vykdė caro pasiųsti kazokai.
Pradžioje buvo ruoštasi minėjimą daryti 14 d. Tą dieną Kražiai buvo pilni saugumo ir milicijos darbuotojų. Kražių klebonas buvo perspėtas, kad joks minėjimas neįvyktų. Klebonui pasakius, jog „tai caro darbai ir visi mes juos smerkiame", saugumo darbuotojas paaiškino, kad neapsimestų kvaileliu, nes „pats puikiai supranta, kad čia ta pati druska".
Nepaisant visų saugumo pastangų, minėjimas įvyko. Bažnyčioje, jaunimo vadovaujami, tikintieji apėjo kryžiaus kelius, pagerbdami gynusių Kražių bažnyčią auką.
Po šv. Mišių kun. J. Zdebskis keliais žodžiais priminė tą baisų įvykį, kai upeliais liejosi nekaltų žemaičių kraujas, nudažydamas Kražantės upelį.
Kun. J. Zdebskis kalbėjo, kad ir šiais laikais persekiojama Bažnyčia, norima sunaikinti tikėjimą. Paminėjo naujausius kankinius — kun. A. Svarinską ir kun. S. Tamkevičių, kaip aukas už tikėjimą ir Bažnyčią. Po to maldininkai ėjo keliais apie bažnyčią tuo grindiniu, kuris prieš 90 metų buvo aplaistytas kankinių krauju.
Minėjimo pabaigoje į Kražantės upelį tikintis jaunimas nuleido iš ąžuolo lapų nupintą vainiką.
