Klaipėda. 1985 m. pradžioje apkaitinti nelegaliu verslu buvo suimti klaipėdiečiai — Murauskas ir Jonulis. Gargžduose, privačiose patalpose, jie spausdino religinius paveiksliukus Kalėdų, Velykų švenčių progoms, Krikšto, sutvirtinimo, pirmos Komunijos dienai atminti, Žemaitijoje giedamus Kalvarijos Kryžiaus kelio kalnus.
Suimtieji laikomi Vilniaus kalėjime.
* * *
Rašo iš tremties grįžęs Sergiejus Kovaliovas:
„. . . Iš Magadano grįžau gruodžio pradžioje. Jau po dviejų savaičių tapau oficialiai apšauktas vietos milicijos kaip pasų režimo pažeidėjas, net gi valkata, nors nė karto namuose neišgyvenau pilnų 3 parų. Net ir mano žmona yra pavojinga įstatymų pažeidėja — leido pernakvoti nepriregistruotam savo vyrui.
Gyvenu Kalinine, namelis kaime, turiu savo kampelį, kurį palaikau ir remontuoju. Po ilgų vargų pagaliau įsidarbinau, štai jau mėnuo, kai dirbu statybose naktiniu sargu. Mano dabartinis adresas:
170007, Kalinin oblactnoj,
2 aja Hovozavodskaja ul. dom. 114
Kovaliov Sergiej Adomovič"
1985 m. balandžio mėn.
* * *
Mordovija. 1981 m. birželio 13 d. doc. Vytautas Skuodis savo laiške TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui Leonidui Brežnevui ir TSRS generaliniam prokurorui A. M. Rekunkovui motyvuotai išdėstė, kad jis savo įsitikinimus reikš bado streikais sekančiomis dienomis: birželio 15 d. — Lietuvos valstybės suvereniteto praradimo dieną, spalio 30 d. — TSRS politkalinio dieną ir gruodžio 10 d. — Tarptautinę žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių dieną; doc. V. Skuodis yra paskelbęs, jog badaus pasirinktinai vieną dieną savaitėje tol, kol gaus iš Lietuvos KP CK patenkinamą atsakymą į laišką, kuriame, remdamasis tarptautinės teisės dokumentais, yra išdėstęs, kad Lietuvos religinių susivienijimų nuostatai yra neteisėti. Paskutiniu metu Mordovijos lageryje protesto badavimai pasidarė „šiurkščiausiu disciplinos pažeidimu", už ką kaliniai baudžiami karceriais, o lagerio prokuroras teigia, kad kalinius už bado streikų skelbimą kankinti izoliatoriuose ir karceriuose yra visiškai normalus dalykas, atitinkantis TSRS pataisos darbų kolonijų kodekso principus ir apskritai tarybinės teisės normas. 1984 m. spalio 30 d. doc. V. Skuodis „už nepagrįstą bado streiko paskelbimą" buvo 10 parų uždarytas karceryje, iš kurių 5 paras visiškai be maisto. Rugsėjo mėn. lagerio administracija doc. V. Skuodį nušalino nuo darbo skalbykloje ir paskyrė dirbti valgykloje indų plovėjų ir valytojų be teisės turėti išeigines dienas iš švęsti šventes. Paskutiniu metu V. Skuodžio nepasiekia dauguma jam adresuojamų laiškų bei atvirlaiškių. Kalinio rašomi pareiškimai ir skundai Aukščiausiajai vadovybei dėl panašių lagerio administracijos savivaliavimų iš lagerio neišsiunčiami arba „ištyrimui ir atsakymo davimui" parsiunčiami lagerio prokurorui.
* * *
Mordovija. Barac Galina Ivanovna, vengrė, gimusi Užkarpatėje. Iki 1977 m. dirbo Maskvos Valstybinio Universiteto istorijos katedroje. Jos vyras Vasilijus Barac — inžinierius, kompiuterių specialistas, buvęs Generalinio štabo karininkas. 1977 metais dėl nepagrįstų KGB persekiojimų (V. Barac 3 kartus buvo priverstinai „gydomas" psichiatrinėse ligoninėse, nuo aminazino infekcijų Vasilijų ištiko dešinės pusės paralyžius). Galina ir Vasilijus Barac išstojo iš Komparijos, atsisakė tarybinės pilietybės ir prašė leidimo išvykti į bet kurią nesocialistinę valstybę. Politbiuro narys Grišinas asmeniškai kalbėjo su G. Barac, kaip su buvusia komuniste, ir pažadėjo leisti išvykti į užsienį. G. Barac iš katedros buvo pervesta dirbti į to paties universiteto apželdinimo skyrių už 70 rub. atlyginimą. Vyras nedirbo, tik po metų įsidarbino vienoje skalbykloje darbininku. 1982 m. rugpjūčio mėnesį V. Barac nuvažiavo į Rovno miestą emigracijos reikalais, kur KGB darbuotojų buvo iki sąmonės netekimo sumuštas. Dešimt parų Galina nežinojo, kur dingęs jos vyras. V. Barac paskelbė bado streiką (badavo 13 parų), reikalaudamas areštui prokuroro sankcijos. Po 13 parų jį išvežė į Rostovą prie Dono, kur uždarame teisme nuteisė 9 metams griežto režimo lagerio.
V. Barac kalinamas Permės lageryje. G. Barac iš Maskvos atvyko į Rostovą prie Dono sužinoti, kada bus vyro teismas, bet čia pat buvo areštuota ir (kaip ir jos vyras) uždarame teisme nuteista 6 metams griežto režimo lagerio ir trims metams tremties. Atvežę į lagerį, Galinai beveik mėnesį laiko nedavė rūbų, nors išrengta buvo iki baltinių. 1983 m. G. Barac 5 kartus ilgai badavo (viso 58 paras). 1984 m. sausio 9-19 d.d. ji buvo uždaryta karceryje. G. Barac serga reumatizmu, artritu, negali naudoti cheminių vaistų. Akiniai jai buvo grąžinti, bet paskutiniu metu jie yra per silpni. Vyro laiškai G. Barac beveik nepasiekia, į pareiškimus prokurorui atsakymų taip pat negauna, į pasimatymus iš giminių niekas neatvažiuoja. Vasilijus ir Galina Barac eilėje laikraščių apšmeižti; abu tikintys, penkiasdešimtininkai. Iš G. Barac laiško: „Bet viskas bus taip, kaip reikia Dievui, nes žmogus planuoja, o Dievas tvarko. Ir dar, ką mums padarys žmogus, jei su mumis Dievas, nes žinome, kad Dievą mylintiems, Jo valia pašauktiems, viskas išeina į gera. Gyvenkime su Dievu, melskitės už mus, telaimina jus Dievas."
