KAUNO ARKIVYSKUPIJA
Kaunas. R. Kalantos tragedijos metinių proga Kaune buvo jaučiamas karo stovis. Milicininkų knibždėjo ne tik Laisvės alėjoje, bet ir visame Kaune. Milicijos uniforma perrengti net kareiviai. Milicininkai budėjo „apsišarvavę" „bananais" ir radijo siųstuvais. Iš įstaigų ir mokyklų paskirti žmonės palaikyti tvarką gatvėse. Gegužės 14 Laisvės alėja buvo pilna žmonių, tačiau milicija jiems neleisdavo sustoti. Naktį prieš gegužės 14-ąją ant Kauno miesto Vykdomojo komiteto pastato suplevėsavo trispalvė vėliava, bet ji buvo greitai pastebėta ir nuimta. (Ši žinia išgirsta iš vieno saugumiečio.) Visi asmenys, išdrįsę padėti gėlių ant R. Kalantos kapo ar jo susideginimo vietoje, buvo areštuoti. Kiek areštuotų, nežinia. Trumpai paminėti R. Kalantos metines Kauno jaunimas susibūrė Centriniame bulvare. R. Kalantos metinės praėjo be ypatingesnių incidentų.
Pagrindiniai demonstracijos dalyviai šį kartą buvo kareiviai ir milicininkai, akivaizdžiai parodę, kaip tarybų valdžia bijosi laisvos minties. Tomis dienomis daug mokinių dėl įvairių priežasčių buvo iš Kauno išvežti. Kai kuriose mokyklose „užsiėmimai" truko nuo 8 ryto iki 10 vai. nakties, kad tik moksleiviai negalėtų išeiti į miestą. Be to, besimokantiems gegužės 14 įsakyta nepasirodyti Laisvės alėjoje, uždrausta net į parduotuves eiti.
1973.VI.5 Kauno rajono liaudies teismas svarstė Dambickienės bylą už Babtų ir Vandžiogalos bažnyčių apiplėšimą. Teismui pirmininkavo J. Martusevičiūtė. Nuosprendyje rašoma, kad Dambickienės kaltė pilnai įrodyta, nes apiplėšė Babtų ir Vandžiogalos bažnyčias, be to, vogė iš kapinių prie vainikų pritvirtintus meniškus rankšluosčius ir žvakes. Visi šie daiktai rasti pas ją kratos metu. Kadangi kaltinamoji serga skleroze ir gydoma psichiatrinėje ligoninėje, tai nuo bausmės atleista. Į teismą ieškove buvo pakviesta paprasta kaimo moterėlė, kuri nesugebėjo užduoti net menkiausio klausimo. Kaltinamosios sugyventinis Savickas, išgyvenęs su teisiamąja 10 metų, teisme dalyvavo ne kaip kaltininkas, o tik liudininkas.
Šis teismas nėra išimtis tarybinių teismų praktikoje. 1964 metų vasarą buvo apiplėšta Kaišiadorių bažnyčia. Plėšikas sulaikytas, kai bandė įsibrauti į Vievio bažnyčią. Paaiškėjo, kad jis „plataus masto veikėjas" — jau Rygoje apiplėšęs cerkvę.
Prokuratūra nenoromis ėmėsi sudaryti bylą, o spalio 6 įvykusiame teisme teisėjas Kasperavičius plėšiką bandė visaip pateisinti. „Jo sunkios materialinės sąlygos. . . Pamatęs bažnyčios bokštus, pagalvojo, gal čia būsią nepanaudotų pinigų. .." Maža to, teisėjas pasinaudojo proga apkaltinti bažnyčią ir kunigus. Neiškentęs kun. Šalčiūnas replikavo teisėjui: „Kas, pagaliau, kaltinamasis: šis plėšikas, ar mes, bažnyčios atstovai?"
Plėšiką nuteisė sąlyginai ir tuojau pat paleido. Kardomoji priemonė panaikinta dar prieš teismą.
Panašūs teismai tik skatina nusikaltėlius plėšti bažnyčias. Štai 1973 m. liepos mėn. du chuliganai naktį įsiveržė į II Alytaus bažnyčią ir iki sąmonės netekimo akmenimis primušė bažnyčios sargą.
Šventybrastis. 1973 m. Kėdainių rajono Kultūros skyrius atleido iš darbo Šventybrasčio bibliotekos vedėją Janiną Rutkūnaitę už rimtą „nusikaltimą" — per Velykas buvo bažnyčioje!
Girdžiai. Pateikiamas šios parapijos klebono pranešimas J. E. vyskupui J. Labukui:
1973 gegužės 30 Petrės Klimienės vyras, pasamdęs lengvąją mašinėlę, nuvežė mane, Girdžių parapijos kleboną, į Smalininkus aprūpinti sunkiai sergančios jo žmonos, gulinčios infekciniame skyriuje. Atvykome 18 vai. Jos vyrą įleido pas ligonę į palatą, o manęs, kunigo, nesutiko leisti. Gydytoja liepė skambinti į Jurbarką ir iš rajono gauti leidimą. Taip ir sugrįžau, nesuteikęs sunkiai sergančiai sakramentų.
Kai pasmerktasis prašo užsirūkyti ar ko nors kita, jo priešmirtinis noras patenkinamas. Čia gydėsi ne kriminaliste, bet lojali tarybinė pilietė, o jai nebuvo parodyta žmoniškumo. Jeigu jos vyrą įleido į palatą, tai kodėl neleido manęs?
Panašūs tarybinių darbuotojų persistengimai tik erzina pileičius ir nustato prieš esamą santvarką.
Jei kada nors, Ekscelencija, kalbėsite su Religijų reikalų įgaliotiniu, gal derėtų apie tai jį informuoti.
Girdžiai, 1973.VI.1.
