Parašė Saulius Pašilis
Pedro Ramet: CROSS & COMMISSAR. Bloomington, University of Indiana Press, 1987; Gerald Buss: THE BEARS HUG. London, Hodder & Stoughton, 1987.
1987 metais užderėjo mokslinės studijos apie bažnyčios ir valstybės santykius komunistų valdomose rytų - vidurio Europos šalyse. Šiose knygose rašoma ir apie Lietuvą, jos tikinčiųjų kovą už savo teises.
Knygos "Kryžius ir komisaras"' (The Cross & the Commissar) autorius — Vašingtono universiteto profesorius Pedro Ramet — naudojasi gausia literatūra apie religiją Lietuvoje ir dažnai cituoja "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką". Jo nuomone, religija yra ir politinė apraiška — ji negali nesirūpinti viešąja dorove, papročiais, valdžios veiksmais, kultūra ar tautine tapatybe. Komunistinės valdžios tačiau žiūri į religiją kaip į praeities atgyveną ir nori kuo labiau sumažinti jos vaidmenį visuomenėje.
Pasak autoriaus, šias komunistų užmačias apsunkino religinės ir tautinės tapatybės junginys. Jis primena, kad ir anksčiau carai mėgino nustelbti lietuvių tautiškumą, brukdami rusų kalbą ir mėgindami Katalikų Bažnyčią paversti rusinimo įrankiu.
Maskvai užėmus Lietuvą, daugelis kunigų ir hierarchų atsidūrė kalėjimuose bei konclageriuose, buvo uždarytos seminarijos, o j likusias buvo infiltruoti saugumo agentai. Tarp 1944 ir 1976 metų apie 500 kunigų buvo pašalinti nuo pastoracinio darbo. Visa tai buvo daroma, norint sutriuškinti Bažnyčią iš vidaus.
Nepriklausomybės praradimas, rašo profesorius Ramet, sustiprino Lietuvos Katalikų Bažnyčios, kaip tautinės kultūros saugotojos, vaidmenį. Nuo pirmos Lietuvos įjungimo į Tarybų Sąjungą dienos Katalikų Bažnyčia gynė Lietuvos tautinę tapatybę. Kadangi Bažnyča stojo prieš rusinimo politiką, ji tapo kliūtimi tautoms suvienodinti ir todėl Maskva atkreipė pagrindinę katalikybės kritiką į Lietuvą. Komunistinė valdžia viešai patvirtino, kad jos akimis kova prieš religiją yra karo žygis prieš "nacionalizmą".
Autorius cituoja Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką apie Kremliaus mėginimą palaužti lietuvių tautos dvasią ir juos nutautinti ateizmo pagalba. Tačiau katalikybės ir nacionalizmo junginys Lietuvoje padarė ją nesuvirškinama rusų valdovams ir sustiprino žmonių atsidavimą religijai. Lietuvos katalikų solidarumą ir pasitikėjimą savimi sustiprino nuo 1972-ųjų metų reguliariai pradėjusi eiti Kronika.
Profesorius Ramet mini kunigų Alfonso Svarinsko ir Sigito Tunkevičiaus suėmimą bei Broniaus Laurinavičiaus ir Juozo Zdebskio tragišką žuvimą, kuriame daug kas įžiūri KGB ranką. Jis aprašo parašų rinkimus po peticijomis dėl tikinčiųjų teisių, Šiluvos atlaidų populiarumą ir kitokią lietuvių katalikų veiklą. Rytų Europoje jis mato kylančią religinio atgimimo bangą, Kurios dalimi yra ir Lietuva.
Pernai keliose angliškai kalbančiose šalyse taip pat išėjo anglų žurnalisto Gerald Buss'o knyga, pavadinta Meškos apkabinimas (The Bears Hug). Nors jo tema yra stačiatikių rusų Bažnyčia Sovietų Sąjungoje, tačiau jis prabėgomis paliečia ir katalikus bei kitas religijas. Jis taip pat cituoja Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką ir pasakoja apie Nijolės Sadūnaitės bei Jono Sadūno persekiojimą, jos žodžiais aprašydamas sovietinius kalėjimus. Autorius pabrėžia, kad tikintieji išsilaiko sąlygose, kurios primena ankstyvąją krikščionybę. Jis taip pat tvirtina, kad užsienis gali įvairiais būdais padėti tikintiesiems Sovietų Sąjungoje.
Autoriaus pagrindinis klausimas: ar totalitarizmas ir krikščionybė gali taikiai sugyventi? O gal sovietinė valstybė neišvengiamai turi persekioti religiją?
Šaltinis: 
