Memorandumo kelionė į Vakarus

 Kai KGB 1971 m. pabaigoje pradėjo gaudyti parašų po Memorandumu rinkėjus, buvo nutarta daugiau jų neberinkti ir pasiųsti tik  tuos, kurie jau buvo surinkti. Petras Plumpa pakišo gerą mintį, kad reikėtų parašus siųsti ne tiesiogiai į Kremlių, bet per SNO generalinį sekretorių K. Valdhaimą. Šiam  sumanymui pritariau ir P. Plumpa parašė lydraštį, adresuotą Kurtui Valdhaimui. Taip pat P. Plumpa padarė visų lapų kopijas. Nutarėme originalius lapus paslėpti, kad jie išliktų istorijai, o pasiųsti tik lapų kopijas. Taip ir buvo padaryta. Pats P. Plumpa, laikydamasis visų atsargumo priemonių, viską nuvežė į Maskvą ir perdavė mūsų pažįstamiems disidentams. Memorandumo originalūs lapai buvo paslėpti pas kaunietį Juozą Gražį, kuris vėliau KGB buvo suimtas už Kronikos dauginimą

Didžiausia mįslė, kokiu būdu J. Gražio paslėpti originalūs lapai pasiekė Vakarus – Kestono kolegiją, kuri tyrė religijų padėtį Sovietų Sąjungoje. Šios kolegijos vadovas Mišelis Burdo į Kauną atvežė ne parašų kopijas, bet pačius originalus, kurie šiuo metu yra saugomi mano archyve. Deja, Juozas Gražys yra miręs ir, tikriausiai, niekas šios mįslės neįmins. Tačiau, kas svarbiausia, buvo įvykdyta: Memorandumo tekstas buvo išgarsintas pasaulyje. Buvo nuplėšta melo kaukė ir pasaulis sužinojo tikrąją Bažnyčios padėtį pavergtoje Lietuvoje.

Arkivysk. S. Tamkevičius