PRIEDAS
1. HITLERIO TELEGRAMA STALINUI — 20.VIII.1939
Fiureris duoda parėdymą jums (Vokietijos pasiuntiniui Maskvoje Sulenburgui. — Red.) skubiai nuvykti pas Molotovą ir įteikti sekančią Fiurerio telegramą Stalinui: „Ponui Stalinui,, Maskva.
1. Aš nuoširdžiai sveikinu naujo Vokietijos-Tarybų Sąjungos kredito susitarimo pasirašymą, kaip pirmą žingsnį į Vokietijos-Tarybų Sąjungos santykių pertvarkymą.
2. Sudarymą Vokietijos-Tarybų Sąjungos nepuolimo pakto aš laikau pagrindu naujiems, ilgalaikiams Vokietijos-T. Sąjungos santykiams. Vokietija tuo pačiu grįžta į tą patį politinį kursą, kuris praėjusiais šimtmečiais abiems šalims buvo naudingas. Todėl Reicho vyriausybė nusprendė tokio pakto sudarymo atveju priimti visas tokio gilaus santykių pasikeitimo pasekmes.
3. Jūsų U. R. Ministro pono Molotovo perduota nepuolimo pakto projektą laikau priimtinu, bet skaitau būtinybe, kaip galima greičiau suderinti visus su šiuo susijusius klausimus.
4. Turinys papildomo protokolo, kurio pageidauja T. Sąjungos vyriausybė, mano įsitikinimu, gali būti suderintas artimiausiu laiku, jei atsakingas Vokietijos pareigūnas galėtų asmeniškai atvykti į Maskvą pasitarimui, reicho vyriausybė yra įsitikinusi, kad papildomasis projektas turi būti suderintas ir pasirašytas artimiausiu laiku.
5. Įtempimas tarp Vokietijos ir Lenkijos jau tapo nepakenčiamas. Lenkijos elgesys su didžiąja valstybe toks, kad galima krizė kiekvienu momentu. Tokiomis aplinkybėmis Vokietija yra pasiryžusi bet kokia kaina ir visomis savo dispozicijoje esančiomis priemonėmis apsaugoti Reicho interesus.
6. Jei abi vyriausybės pasiryžusios pradėti naujus tarpusavio santykius, tai, mano nuomone, pageidautina negaišti laiko. Todėl aš vėl siūlau, kad jūs priimtumėte mano užsienio reikalų ministrą antradienį, 22 rugpiūčio, arba vėliausiai trečiadienį — 23 rugpiūčio. Reicho užsienio reikalų ministras turi pilniausius įgaliojimus dėl paruošimo bei pasirašymo ne tik pakto, bet ir protokolo. Dėl tarptautinės padėties Reicho užsienio reikalų ministras negalėtų Maskvoje užtrukti ilgiau kaip vieną dieną. Ilgiausiai dvi dienas.
Malonu būtų gauti jūsų skubų atsakymą.
Adolf Hitler"
Šia Fiurerio telegrama Stalinui prašau įteikti ponui Molotovui perrašytą ne ant spausdinto blanko, bet ant švaraus popieriaus lapo.
Ribentrop
Šaltiniai: Angliškoji Vokietijos URM dokumentų laida t. 7, p. 156-157, dok. Nr. 144.
KOMENTARAI (paremti tais pačiais šaltiniais). 19.VIII.1939 nuo 14 iki 15 vai. Vokietijos pasiuntinys šulenburg tarėsi su Molotovu. Jie aptarė būsimo Ribentropo vizito į Maskvą klausimą. Molotovas pareiškė, kad jis sveikina Ribentropo vizitą, bet jam reikia pasiruošti, todėl vizito datos nustatyti kol kas negalima. Betgi tą pat dieną 16,30 vai. Molotovas vėl iškvietė į Kremlių Šulenburgą ir jam panešė, kad tarybinė vyriausybė sutiktų priimti Ribentropą 26 ar 27 rugpiūčio. Pasiūlytas ankstyvesnes datas Molotovas laikė nepriimtinomis. Po to sekė pirmiau patiektoji Hitlerio telegrama Stalinui. Minėta telegramą Sulenburgas Molotovui įteikė 21.VIII.1939, 15.00 vai. Molotovas pažadėjo pranešti atsakymą tą pačią dieną 17 val. Ir tiksliai, žadėtą 17 val. jis perdavė Stalino atsakymą.
2. STALINO ATSAKYMAS HITLERIUI
(Telegrama. Labai skubi. Slapta. 21.VIII.1939)
Vokietijos Kancleriui ponui A. Hitleriui
Dėkoju Jums už Jūsų laišką. Aš tikiuosi, kad Vokietijos-Tarybų Sąjungos nepuolimo paktas iššauks lemiantį posūkį į gerą pusę mūsų šalių politiniuose santykiuose. Mūsų šalių liaudžiai yra reikalingas taikus tarpusavio bendradarbiavimas. Vokiečių vyriausybės sutikimas sudaryti nepuolimo paktą duoda pagrindo tikėtis ne tik politinių įtempimų pašalinimo, bet taip pat pastovios taikos ir bendradarbiavimo tarp mūsų šalių. Tarybinė vyriausybė pavedė man pranešti Jums, kad ji sutinka, kad ponas Rybentropas į Maskvą atvažiuotų 23 rugpiūčio.
J. Stalin
šaltiniai: Angliškoji Vokietijos URM dokumentų laida t. 7, p. 168, dok. Nr. 159.
3. RIBENTROPO PASITARIMAS SU STALINU, MOLOTOVU
Jis prasidėjo 23 rugpiūčio 1939 m. Užtruko 4 vai. Iš T. Sąjungos pusės buvo pastatyta sąlyga įjungti Liepoją ir Ventspilį į TSRS interesų sferą. Telefonu buvo gautas tam Hitlerio sutikimas.
Laike Ribentropo pasitarimo su Stalinu ir Molotovu, naktį iš 23 į 24 rugpiūčio (šio posėdžio aprašymas yra 225-229 p.) Stalinas pasiūlė tostą už Hitlerį šiais žodžiais: „Aš žinau, kaip stipriai vokiečių liaudis myli savo fiurerį, todėl su malonumu siūlau išgerti už jo sveikatą". Ribentropoas pasiūlo tostą už Staliną (pažodinio jo užrašo vokiškame aprašyme nėra).
4.TARYBŲ SĄJUNGOS — VOKIETIJOS PAKTAS
Buvo pasirašytas 23 rugpiūčio 1939 m. sekančią po pasirašymo dieną. Jo tekstas buvo paskelbtas tarybiniuose laikraščiuose.
5. PAPILDOMAS PROTOKOLAS
Pasirašant nepuolimo sutartį tarp vokiečių Reicho ir TSRS, žemiau pasirašiusieji kiekvienos šalies atstovai griežtai konfidencialiuose posėdžiuose apsvarstė ir atitinkamų įtakos sferų Rytų Europoje apribojimo klausimą. Šiuose posėdžiuose pasiekta sekančio susitarimo:
1. Tuo atveju, jei įvyktų teritorinių ir politinių pertvarkymų Pabaltijo valstybėms (Suomijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai) priklausančiose srityse, tad šiaurinę Lietuvos ribą laikyti ir Vokietijos-TSRS įtakų sferos riba. Sąryšyje su šiuo susitarimu abi pusės pripažįsta Lietuvos interesus Vilniaus krašte.
2. Jei įvyktų teritorinių ir politinių pertvarkymų Lenkijai priklausiančiose srityse, tai Vokietijos-TSRS įtakos sferų riba apytikriai galėtų būti pravesta pagal liniją upių Narev, Visla ir San.
Klausimas, ar pagal abiejų pusių interesus bus pageidautina palikti nepriklausomą Lenkijos valstybę ir kokios turėtų būti šios valstybės ribos, galėtų būti galutinai išspręstas tik tolimesnių įvykių eigoje. Bet kuriuo atveju abi vyriausybės šį klausimą spręs draugišku susitarimu.
3. Pietryčių Europoje tarybinė pusė iškėlė susidomėjimą Besarabija. Vokiškoji pusė pareiškė apie savo visiškai politinį nesuinteresuotumą tąja sritimi.
4. šis protokolas abiejų pusių bus laikomas labai slaptu. Maskva, 23 rugpiūčio 1939 m.
Von I. RibentropV. Molotov
Šaltiniai: A. Rejo dokumentų rinkinys, 37 p.
6. APIE TSRS — VOKIETIJOS PASITARIMUS
25.VIII - 3.IX.1939 M.
25.VIII.1939 m. Molotovas pasiūlė Šulenbergui pasikeisti notomis ir ištaisyti "Papildomo protokolo" iš 23.VIII.1939 2-me punkte esančius netikslumus. Vietoje „Narev, Visla ir San" reikia skaityti: „Pissa, Narey, Visla ir San."
27.VIII.1939 m. vokiečių vyriausybė su tokiu patikslinimu sutiko. Atitinkamas pasikeitimas notomis pasirašytas 28.VIII.1939 m.
3. IX.1939 m. Ribentropoas paprašė Molotovą pranešti, ar TSRS kariuomenė peržengs Lenkijos sieną ir kada, nes priešingu atveju kariniai apskaičiavimai gali priversti Vokietijos kariuomenę pereiti Tarybų Sąjungos įtakos sferų ribą. (ž.: angliškasis V-jos URM dokum. leid.).
7. KODĖL KARAS BUVO ATIDĖTAS?
Daugybė istorinių veikalų, tame skaičiuje ir tarybinių, teigiama, kad Hitleris buvo įsakęs pulti Lenkiją 26 rugpiūčio, bet vėliau jau pradėtą įsakymo vykdymą sustabdęs. Užpuolimas įvyko penketą dienų vėliau, t.y., rugpiūčio 31 — rugsėjo 1 d. Istorikai klaidžioja spėliojimuose, kokios priežastys privertė užpuolimą atidėti. Kaip vieną iš priežasčių minima visai netikėta Hitleriui Musolinio taikos iniciatyva. Kitų nuomone, kad 26 rugpiūčio dar nebuvo užpuolimui pasiruošta.
8. NEPUOLIMO SUTARTIES RATIFIKAVIMAS
1939.VIII.30 d. buvo sušaukta 4-ji TSRS Aukščiausios Tarybos sesija. Jos darbotvarkėje buvo trys klausimai. Pirmasis: TSRS — Vokietijos nepuolimo sutarties ratifikavimas.
Šaltiniai: Tarybiniai laikraščiai 1.IX.1939 m.
PASTEBĖTINA, kad paprastai sutartis ratifikuoja Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Iš daugelio šaltinių matyti, kad iš tūkstančių TSRS 1939-1968 metais sudarytų sutarčių sesijoje buvo ratifikuotos tik dvi. Be TSRS-Vokietijos nepuolimo sutarties 1939 m., dar 1942 m. „Tarybų sąjungos-Anglijos draugystės sąjungos ir pokario bendradarbiavimo sutartis". Toks pat vaizdas buvo iki 1938 m. Tada sutartys, kaip taisyklė, buvo ratifikuojamos centrinio Vykdomojo Komiteto prezidiumo, o ne sesijoje.
9. V. MOLOTOVAS APIE NEPUOLIMO SUTARTĮ
„Tenka priminti tą mūsų užsienio politikos aiškinimą, kuris buvo padarytas keletą mėn. — XVIII partiniame suvažiavime
(kovo mėn. 1939 m. — Vertėjo past.). Nušviesdamas tada anglų, prancūzų ir šiaurės Amerikos spaudos sukelto triukšmo priežastis dėl tariamų Vokietijos planų užgrobti Tarybų Ukrainą, draugas Stalinas kalbėjo: „Pranešu į tai, kad šis įtartinas triukšmas keliamas siekiant sukelti TSRS nepasitikėjimą Vokietija, užnuodyti atmosferą ir išprovokuoti TSRS-Vokietijos konfliktą be jokio matomo pagrindo." Reikia pripažinti, kad ir mūsų šalyje buvo kai kurie trumparegiai kurie, persiėmę suprastinta antifašistine agitacija, pamiršo apie mūsų priešų provokatoriškus darbus. Draugas Stalinas įvertindamas šias aplinkybes, dar tada iškėlė klausimą apie kitokių-nepriešiškų santykių tarp Vokietijos ir TSRS galimybę. Dabar jau matyti, kad Vokietijoje teisingai suprato šiuos draugo Stalino žodžius ir padarė iš jų praktines išvadas.
Sudarymas TSRS-Vokietijos nepuolimo sutarties liudija tai, kad šis istorinis draugo Stalino įžvalgumas puikiai pasiteisino (Griausmingos ovacijos draugo Stalino garbei). (9-10 psl.) . . . Nepuolimo sutartis tarp TSRS ir Vokietijos yra posūkio taškas Europos istorijoje, ir ne tik Europos." (12 psl.).
Šaltiniai: Molotov V. M. „O ratifikacii Sovetsko-Germanskovo dogovora o nenapadenii", Moskva, Gospolitizdat, 1939, 15 str., 10 mln. egz.
V. M. Molotovas 1939 rugsėjo 17 d. kalbėjo per radiją. Jo kalba buvo išleista brošiūra (8 psl., 1 mil. egz.). šioje brošiūroje ir laikraščiuose paminėta, kad Lenkijos pasiuntiniui Maskvoje 17.IX.39 įteikta nota (pradėtas žygis Lenkijon).
11. VOKIETIJOS — TSRS KOMUNIKATAS
„Kad būtų užkirstas kelias įvairiems nepagrįstiems gandams apie Lenkijoje veikiančias tarybines ir vokiečių kariuomenes, TSRS vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė pareiškia, kad šių kariuomenių veiksmai nesiekia kokių nors tikslų, nesuderinamų su Vokietijos ar TSRS interesais arba prieštaraujančių raidei ir dvasiai nepuolimo pakto, pasirašyto tarp TSRS ir Vokietijos. Priešingai, šių kariuomenių užduotis kaip galima greičiau atstatyti Lenkijoje tvarką ir ramybę, kuri buvo pažeista lenkiškosios valstybės griuvimu, bei padėti Lenkijos gyventojams pertvarkyti savo valstybinį gyvenimą." (TASS) (17.IX.1939 m.).
Šaltiniai: Tarybinė spauda 20.IX.1939.
12. VOKIETIJOS — T. SĄJUNGOS KOMUNIKATAS
„Vokietijos vyriausybė ir TSRS vyriausybė nustatė tarp vokiškųjų ir tarybinių armijų demarkacinę liniją, kuri eina upe Pissa iki jos įtekėjimo į upę Narev, toliau upe Narev iki jos įtekėjimo į upę Bug, toliau upe Visla, iki į ją įteka upė San, toliau-upe San iki jos ištakų" (22 rugsėjo 1939 m.).
Šaltiniai: Taryb. spauda 23.IX.1939.
13. LIETUVĄ — Į TSRS ĮTAKOS SFERĄ
Stalinas ir Molotovas iššaukė Šulenburgą 25.IX.1939, 20 vai. į Kremlių. Stalinas pareiškė, kad jis manąs būsiant netikslinga palikti Lenkijos likutį kaip nepriklausomą valstybę. Todėl jis pasiūlęs teritoriją, esančia tarp Vislos ir Bugo įjungti į Vokietijos įtakos sferą, o į TSRS įtakos sferą — Lietuvą. Apie Suomiją neužsiminė.
Šaltiniai: A. Rejo rinkinys su nuoroda į „Nac. — Sov. otn-ja" psl. 102-103.
14. 27.IX.1939 LAIKRAŠČIAI PASKELBĖ
TSRS vyriausybės pakviestas š.m. rugsėjo mėn. į Maskvą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministras ponas Von Riben-trop. Jis kartu su TSRS vyriausybe apsvarstys visus klausimus, surištus su įvykiais Lenkijoje.
15. MOLOTOVO LAIŠKAS RIBENTROPUI
Ponas ministre,
mūsų pasitarimo pagrindu turiu garbės Jums patvirtinti, kad vyriausybė, remdamasi tarp mūsų pasiekto bendro politinio susitarimo turiniu ir jo dvasia, pilna ryžto vykdyti ekonominius santykius bei prekių apyvartą tarp TSRS ir Vokietijos, šiuo tikslu * bi pusės išdirbs ekonominę programą, pagal kurią TSRS tieks Vokietijai žaliavą, kurią Vokietija atitinkamai kompensuos pramonės gaminių tiekimu ilgame laikotarpyje. Abi pusės šią ekonominę programą ugdys taip, kad Vokietijos-TSRS prekių apyvarta savo apimtimi vėl pasiektų praeityje buvusį aukščiausią
Abi vyriausybės duos reikalingus parėdymus aukščiau minėtoms priemonėms įgyvendinti ir pasirūpins, kad pasitarimai kaip galima greičiau prasidėtų ir būtų sėkmingai užbaigti.
Priimkite, pone ministre, pakartotinį mano gilios pagarbos pareiškimą.
22.IX.1939.
V. Molotov
Į URA Molotovo laišką iš 28 d. rugsėjo gautas Vokietijos URM pono Ribentropo laiškas, kuriame nurodo, kad Vokietijos vyriausybė sutinka URM Molotovo laiško dvasioje duoti reikalingus parėdimus. Tuo klausimu susitarimas ir 11 vasario 1940 m. pasirašyta ekonominė sutartis, šią sutartį iš TSRS pusės pasirašė Užsienio prekybos Liaudies komisaras A. J. Mikojan ir prekybos įgaliotinis Vokietijai E. J. Babarin, o iš Vokietijos pusės ypatingas įgaliotinis ekonomikos klausimams Ritter ir vokiečių ekonominės delegacijos pirmininkas Šnurre. Sutartis pasirašyta 11 vasario 1940 m.
16. VOKIETIJOS - TSRS SUTARTIS APIE DRAUGYSTE IR RIBAS TARP TSRS IR VOKIETIJOS
„Po Lenkijos subyrėjimo TSRS vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė svarstė taikos bei tvarkos atstatymo klausimus, atsižvelgiant į toje teritorijoje gyvenančiųjų ypatumus. Jos pasiekė sekantį susitarimą:
1. Tarybų Sąjungos vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė nutarė abiejų valstybių interesų sferos ribas laikyti linija buvusios Lenkijos teritorijoje, atžymėta prie šios sutarties pridėtame žemėlapyje ir kuri bus smulkiau aprašyta papildomajame protokole.
2. Abi susitariančios šalys pripažįsta pirmame punkte aptartą liniją valstybių interesų riba ir laiko ją galutine bei neleis bet kuriai trečiai valstybei kištis į šį sprendimą.
3. Reikalingus valstybinius patvarkymus teritorijoje, esančioje į vakarus nuo pirmame punkte nurodytos linijos, vykdys Vokietijos vyriausybė, o teritorijoje, esančioje į rytus nuo tos linijos, vykdys TSRS vyriausybė.
4. TSRS vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė aukščiau paminėtus patvarkymus laiko patikimu pagrindu tolesniam tarp mūsų šalių liaudies draugiškų santykių vystymuisi.
5. ši sutartis turi būti ratifikuota. Pasikeitimas ratifikacijos dokumentais turi įvykti kaip galima greičiau Berlyne.
Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.
Surašyta dviejuose originaluose vokiečių kalba ir dviejuose originaluose rusų kalba."
Maskva, 28 rugsėjo 1939 m.
TSRS vyriausybės įgaliotinis V. Molotov
Už Vokietijos vyriausybę I. Ribentrop
Derybose iš TSRS pusės dalyvavo Stalinas, Molotovas ir prekybos įgaliotinis Vokietijoje Skvarcovas, o iš Vokietijos pusės — J. Ribentrop ir Vokietijos pasiuntinys Šulenburg.
Šaltiniai: Paskelbta taryb. spaud. 29.IX.39.
17. BENDRAS TSRS IR VOKIETIJOS VYRIAUSYBIŲ PAREIŠKIMAS
Po to, kai Vokietijos vyriausybė ir TSRS vyriausybė šiandien pasirašytu susitarimu galutinai suredagavo su lenkų valstybės subirėjimu iškilusius klausimus ir tuo pačiu sudarė tvirtą pagrindą ilgalaikei taikai Rytų Europoje, abipusių susitarimu reiškia nuomonę, kad užbaigimas karo tarp Vokietijos iš vienos pusės ir Anglijos-Prancūzijos iš kitos pusės, atitiktų visų tautų interesus. Todėl abi vyriausybės nukreipia savo bendras pastangas ir, esant reikalui, jei šios abiejų vyriausybių pastangos liks be pasekmių, tai bus konstatuotas faktas, kad Anglijai ir Prancūzijai tenka visa atsakomybė už karo tęsimą, be to, karo tęsimo atveju Vokietijos ir TSRS vyriausybės tarp savęs konsultuosis dėl tuo atveju būtinų priemonių taikymo."
V. Molotov 28.IX.1939 I. Ribentrop
18 SLAPTAS PAPILDOMAS PROTOKOLAS
Žemiau pasirašiusieji įgaliotiniai pareiškia, kad Vokiečių Reicho vyriausybė ir TSRS vyriausybė pasiekė žemiau sekantį susitarimą:
Slaptas papildomas protokolas, pasirašytas 23 rugpiūčio 1939 m., pakeičiamas taip, kad Lietuvos valstybės teritorija būtų (jungta į TSRS įtakos sferą, o atitinkamai iš kitos pusės, Liublino vaivadija ir dalis Varšuvos vaivadijos būtų įjungtos į Vokietijos įtakos sferą (plg. žemėlapį prie šiandien pasirašytos sutarties „O družbe į granice). Kai tik TSRS vyriausybė pritaikys specialias priemones Lietuvos teritorijoje savo interesams apsaugoti, dabartinė Vokietijos-Lietuvos riba, siekiant padaryti ją paprastesne, bus išlaikyta tokiu būdu, kad lietuviškoji teritorija, esanti į pietvakarius nuo linijos, nurodytos pridedamajame žemėlapyje, atitektų Vokietijai. Toliau pareiškiama, kad šiuo metu veikiantieji tarp Vokietijos ir Lietuvos ekonominiai įsipareigojimai anksčiau minėtomis TSRS priemonėmis nebus pažeisti.
Maskva, 28 rugsėjo 1939 m. I. Ribentrop V. Molotov
Šaltiniai: A. Rejo rinkinys, p. 39 (su nuoroda į „Nac.-Sov. ot-ja" p. 39).
Pastaba: Rusiškame vertime yra pastebėta, kad čia kalbama apie Marijampolės (dabar Kapsuko) rajoną. Tačiau vertėjas mano, kad kai kalbama apie ribos „ištiesinimą" ar jos „sunaturalinimą", tai turima mintyje Nemunas. Tuo atveju protokole kalbama ne apie Marijampolės rajoną, bet apie visą lietuviškąjį kairįjį Nemuno krantą — Suvalkiją.
19. MOLOTOVO LAIŠKAS VOKIETIJOS PASIUNTINIUI
Slaptai.
Ponas pasiuntinį,
Aš turiu garbės patvirtinti, kad sutinkamai su slaptuoju papildomuoju protokolu, pasirašytu 28/29 rugsėjo 1939 m. tarp TSRS ir Vokietijos, galioja sekantis Lietuvą liečiantis susitarimas:
1. Lietuviškoji teritorija, paminėta protokole ir nuspalvinta žemėlapyje, pridėtame prie protokolo, nebus okupuota tuo atveju, jei Raudonoji Amrija bus išdėstyta Lietuvoje.
2. Vokietijos kompetencijoje yra prinkimas datos įgyvendinti tam susitarimui — paminėtos lietuviškos teritorijos prijungimui prie Vokietijos.
Prašau jus, ponas pasiuntinį, priimti mano aukščiausiąjį pagarbos pareiškimą.
V. Molotov
(Versta iš anglų į rusų, o iš rusų į lietuvių kalbą).
Šaltiniai: A. Rejo rinkinys, p. 45.
Vertėjo pastaba: Prisimintina, kad kaip tik tomis dienomis prasidėjo TSRS-Lietuvos derybos Maskvoje dėl Vilniaus grąžinimo ir Lietuvoje bazių įsigijimo.
20. SLAPTAS PROTOKOLAS
„Vokietijos pasiuntinys grafas Dr. Von Sulenburg, įgaliotas Vokietijos Reicho iš vienos pusės, ir TSRS Liaudies Komisarų Tarybos pirmininkas V. M. Molotovas, TSRS vyriausybės įgaliotas iš antros pusės, pasiekė sekantį susitarimą:
1. Vokietijos Reicho vyriausybė atsisako nuo savo pretenzijų į tą Lietuvos teritorijos dalį, kuri slaptame papildomajame 28.IX.1939 protokole minima bei prie to protokolo pridėtame žemėlapyje pažymėta.
2. TSRS vyriausybė yra pasiruošusi Vokietijos Reichui už šio protokolo 1-me punkte paminėtą teritoriją kompensuoti sumokėjimu 7.500.000 aukso dolerių, t.y., 31.500.000 reichmarkių. šią 31,5 min. reichsmarkių sumą TSRS vyriausybė sumokės sekančiu būdu: 7/8 arba 27,562.500 reichmarkių auksu bus atskaityta iš Vokietijos mokėjimo auksu, kuriuos Vokietija turi padaryti 11 vasario 1941 m.
Kartu Vokietijos ekonominės delegacijos pirmininkas Dr. šnurre ir TSRS užsienio prekybos liaudies komisaras A. J. Mikojanas pasikeis atitinkamais raštais sąryšyj su 10 sausio 1941 m. susitarimu, liečiančiu šio ekonominio periodo tarpusavio pristatymus pagal Vokietijos Reicho ir TSRS ekonominę sutartį iš 11 vasario 1940 m.
3. šis protokolas parašytas dviejuose originaluose vokiečių kalba ir dviejuose originaluose rusų kalba įsigalioja tuoj pat po jo pasirašymo."
Maskva, 10 sausio 1941 m. Šulenburg (antspaudas) V. Molotov (antsp.)
Šaltiniai: A. Rejo rinkinys, p. 52 su nuoroda į „Nac. — Sov. otn-ja", p. 257-258.
21. TSRS KOMISARŲ TARYBOS PIRMININKO IR U. R.
KOMISARO V. M. MOLOTOVO PRANEŠIMAS TS
AUKŠČIAUSIOS TARYBOS SESIJOJE 31 SPALIO 1939 M.
APIE TARYBŲ SĄJUNGOS UŽSIENIO POLITIKĄ
(Ištrauka Vokietijos klausimu)
Per du praėjusius mėnesius tarptautinėje padėtyje įvyko dideli pasikeitimai. Tai pirmoj eilėje liečia Europą, bet taip pat ir šalis, esančias toli už Europos ribų. Sąryšyje su tuo reikia paminėti tris lemiamos reikšmės turėjusias aplinkybes.
Pirmiausia reikia nurodyti į pasikeitimus, įvykusius tarp TSRS ir Vokietijos. Sudarymu nepuolimo sutarties tarp TSRS ir Vokietijos 23 rugpiūčio buvo užbaigti tarp TSRS ir Vokietijos keletą metų trukę nenormalūs santykiai. Vieton iš šalia kai kurių Europos valstybių visaip skatinamo priešiškumo, atėjo suartėjimas tarp TSRS ir Vokietijos bei gerų kaimyniškų santykių užmezgimas. Tolimesnis šių gerų santykių gerėjimas gavo naują išraišką Vokietijos — Tarybų Sąjungos sutartyje „Apie draugystę ir ribas tarp TSRS ir Vokietijos", pasirašytoje 28 rugsėjo Maskvoje. Įvykęs staigus posūkis santykiuose tarp dviejų didžiųjų Europos valstybių, Tarybų Sąjungos ir Vokietijos, negalėjo neatsiliepti į visą tarptautinę padėtį, šie įvykiai visumoje patvirtina tą politinį įvertinimą, kurį Tarybų Sąjungos — Vokietijos santykiams yra davusi praėjusioji Aukščiausios Tarybos sesija.
Antra, reikia nurodyti į Lenkijos sutriuškinimo faktą ir lenkų valstybės subyrėjimą. Lenkijoje valdantieji sluoksniai nemažai didžiavosi savo valstybės „stiprybe" ir savo armijos „galybe", bet paaiškėjo, kad užteko trumpalaikio vokiškosios, o vėliau ir Raudonosios armijos smūgio, kad nieko neliktų iš to išsigimusio versalinės sutarties kūdikio, iki tol gyvenusio iš nelenkiškų tautybių priespaudos. „Tradicine politika" nekliudomo balansavimo tarp Vokietijos ir Tarybų Sąjungos pasirodė neveiksminga ir visiškai subankrutavo.
Trečia, tenka pripažinti, kad įsižiebęs Europoje didelis karas įnešė pagrindinių permainų į visą tarptautinę padėtį, šis karas, prasidėjęs tarp Vokietijos ir Lenkijos, pavirto karu Vokietijos iš vienos pusės ir Anglijos-Prancūzijos iš kitos pusės. Karas tarp Vokietijos ir Lenkijos baigėsi greitai dėl visiško lenkiškųjų vadovų bankroto. Lenkijai, kaip žinoma, nepadėjo nei angliškosios, nei prancūziškosios garantijos. Iki šiol taip ir lieka neaišku, kokios tai buvo „garantijos" (visuotinis juokas). Prasidėjęs tarp Vokietijos ir anglų-prancūzų bloko karas dar neįsiliepsnojęs ir yra pradinėje savo stadijoje. Tuo labiau suprantama, kad toks karas turėjo įnešti pakitimą Europoje ir dargi ne tik Europoje.
Žinoma, pavyzdžiui, kad laike praėjusių keletos mėnesių tokios sąvokos „agresija" ar „agresorius" įgavo naują, visai konkretų turinį, įgavo naują prasmę. Nesunku suprasti, kad dabar mes negalime naudotis šiais terminais tąja prasme, kaip prieš 3-4 mėnesius. Dabar jei kalbėsime apie didžiąsias valstybes, tai Vokietija yra padėtyje, siekiančios kuo greičiau užbaigti karą, siekianti taikos, o Anglija ir Prancūzija, dar tik vakar gražbyliavusios prieš agresiją, stovi už karo tęsima, prieš taikos sudarymą. Vaidmenys, kaip matome, keičiasi.
Anglijos ir Prancūzijos bandymai šią jų naująją poziciją teisinasi Lenkijai duotais įsipareigojimais, suprantama, yra beprasmiški, nes apie senos Lenkijos atstatymą, kaip kiekvienam tai suprantama, negali būti nė kalbos. Todėl yra beprasmišką tęsti šį karą po senovės lenkų valstybės atstatymo vėliava. Anglijos ir Prancūzijos vyriausybės tai pilnai supranta, bet vis tiek nenori baigti karo ir atstatyti taikos, o jieško naujo pasiteisinimo tęsti šiam karui prieš Vokietiją.
Paskutiniu metu Anglijos ir Prancūzijos valdantieji sluoksniai stengiasi pavaizduoti save kovotojais už tautų demokratines teises. Tarp kitko Anglijos vyriausybė paskelbė, kad jos karo prieš Vokietiją tikslas yra ne daugiau ir ne mažiau, kaip „hitlerizmo sunaikinimas": Išeina taip, kad angliškieji, o kartu su jais ir prancūziškieji karo šalininkai paskelbė Vokietijai lyg kažką panašaus į „įdeologinį karą", primenantį senus religinius karus. Tikrai anais laikais religiniai karai prieš eretikus ir kitatikius buvo madoje. Kaip žinoma, tie karai privedė prie ūkinių suiručių bei kultūrinio sulaukinėjimo ir sunkiausia našta prislėgė liaudies mases. Nieko geresnio tie karai ir negalėjo duoti. Bet tie karai vyko viduramžių laikais. Ar ne į tuos viduramžių religinių karų, prietarų ir kultūrinio sulaukinėjimo laikus traukia mus vėl Anglijos ir Prancūzijos valdančioji klasė? Galima tvirtinti, kad šis „ideologine" vėliava pridengtas karas dabar yra dar didesnio maštabo ir slepia dar didesnius pavojus Europos ir viso pasaulio liaudžiai. Bet koks karas neturi jokio pateisinimo. Hitlerio ideologija, kaip bet kurią kitą ideologinę sistemą, galima pripažinti arba neigti — tai politinių įsitikinimų reikalas. Bet kiekvienas supras, kad ideologijos negalima sunaikinti jėga, tuo labiau jos negalima pribaigti karu. Todėl karas už „hitlerizmo sunaikinimą" apgaulingai dangstomas kovos už „demokratiją" vėliava, yra ne tik beprasmiškas, bet ir nusikalstamas. O esmėje niekaip negalima vadinti kovą už demokratiją tokius veiksmus, kaip uždarumą komunistų partijos ir areštai komunistų deputatų Prancūzijoje, apkarpimus demokratinių laisvių Anglijoje, nesilpnėjantį tautinė priespaudą Indijoje ir kita.
Mūsų santykiai su Vokietija, kaip jau aš sakiau, pagrindinai pagerėjo. Čia reikalai vystėsi draugiškų santykių stiprinimo kryptimi, ugdant praktišką bendradarbiavimą ir politiškai remiant Vokietiją jos taikos siekiuose ... Po Raudonosios armijos dalinių įžygiavimo į buvusios lenkų valstybės teritoriją iškilo zonų apribojimo klausimai, šie klausimai tarpusavio susitarimų buvo greit išspręsti. Vokietijos — T. Sąjungos sutartis „Apie draugystę ir ribas tarp TSRS ir Vokietijos", sudaryta rugsėjo pabaigoje, sutvirtino mūsų santykius su Vokietija . . .
***
Tarybų Sąjungos santykiai su Vokietija buvo statomi ant pagrindo nieko bendro neturinčio su interesais įamžinti pokarinę versalinę sistemą. Mes visada buvome tos nuomonės, kad stipri Vokietija yra būtina patvarios taikos Europoje sąlyga . . . Mes be jokių svyravimų siekėme santykių su Vokietija pagerėjimo ir sveikinome kiekvieną tokią pastangą iš Vokietijos pusės. Dabar mūsų santykiai su vokiečių valstybe stovi ant draugiškų santykių bazės. Mes esame pasiruošę palaikyti Vokietiją jos taikos pastangose, kartu pageidaudami visapusiškai bendradarbiauti, plečiant Tarybų Sąjungos — Vokietijos ūkinius santykius bendrai abiejų valstybių gerovei.
***
Su dokumentais supažindina: LIETUVOS LAISVĖS LYGA
Kaunas, 1979.VIII.3 d.
