Ėjau aš žiburį tiesos iškėlęs,
Ir bėgo nuo manęs visi.
Ir veidą dangstėsi šešėliais,
Nes sąžinė jų buvo neteisi.
O spindesy tiesos vainiko
Baltieji kūdikiai paliko,
Ir vargšai elgetos, ir tie,
Kurie kaip žvaigždės nekalti.