Noriu išreikšti padėką „Tarptautinės Amnestijos" darbuotojams už jų humanistinę veiklą, ginant sąžinės belaisvius, persekiojamus už religinius ir politinius įsitikinimus įvairiose pasaulio šalyse.
Sujaudino Jūsų rūpinimasis mano likimu. Turiu omenyje Jūsų atsiųstą oficialų užklausimą Šiaulių m. prokuratūrai ryšium su pasiekusia Jus informacija apie mano suėmimą.
Kadangi aš dar neareštuotas, manyčiau, kad „Tarptautinę Amnesiją" buvo pasiekusi specialiai tam tikrų suinteresuotų tarnybų pasiųsta dezinformacija, siekiančių kompromituoti Jūsų veiklą, neleidžiančią įvairiose šalyse įvairaus plauko uzurpatoriams tyliai susidoroti su savo aukomis.
Paskutiniuoju metu pradėta tarybinėje spaudoje priešiškų išpuolų, šmeižtų ir grasinimų kampanija prieš mano šeimą bei kitus, kritiškai vertinančius tarybinio gyvenimo realijas, asmenis, gyvenančius Šiauliuose ir kitur, — leidžia manyti, kad mano ir kitų asmenų areštai nėra negalimi.
Dar kartą dėkodamas „Tarptautinei amnestijai", prašau nepaleisti ir toliau mūsų iš savo akiračio ir teikti visokią įmanomą pagalbą jau areštuotiems ir nuteistiems lietuviams sąžinės belaisviams, kurių vardai gerai žinomi Vakarų visuomenei.
Su pagarba —
Jonas-Vincentas Petkevičius
Lietuva, Šiauliai, Lenino g. 42-1
1980.XII.10.
***
Jei ir toliau taip „progresuos" knygų leidyba, tai ateityje rasti gerą knygą bus tokia pat problema, kaip šiandien sutikti „sniego žmogų".
***
Liaudies gerovė užmirštama dažnai, komunistinis auklėjimas — niekuomet. Mažai jaudinamasi, kad parduotuvės tuščios. Daugiau žiūrima, kad tuščios būtų bažnyčios.
***
Broliškų respublikų paramos rodiklis yra eilės prie parduotuvių . . .
