Sovietinė valdžia vis labiau sunerimusi augančiu religiniu susidomėjimu. Todėl ji rengia kontrpriemones, kad sumažintų religijos poveikį Lietuvoje.
Viena iš tokių priemonių — Kaune, Politinio švietimo namuose, 1982. VI.2 užsiėmimas, skirtas lektoriams-ateistams ir partinių organizacijų sekretoriams. Jam vadovavo LKP CK lektorius, filosofijos kandidatas Serafimas Kraujelis.
Lektorius informavęs, kad naujai sudaryti Respublikinei ateistų tarybai, kaip manoma, vadovaus L. Šepetys. Įmonėse tokioms ateizmo taryboms turį vadovauti tik partiniai.
Anot pranešėjo, dažnai ateizmo darbuotojai dirba paviršutiniškai. Pavyzdžiui, vienoje Vilniaus vidurinėje mokykloje ateistinio darbo plane parašyta: „padaryti ateistinę išvyką į muziejų" ir pažymėta, kad tai įvykdyta. Bet kaip tas galėjo būti padaryta, jei ateizmo muziejus dėl remonto yra uždarytas?
Atsakingais už ateistinį darbą gamyklose ir ypač mokyklose būna paskiriami jaunu žmonės, kurie iš esmės tokiam darbui nepajėgūs. Keista, bet mūsų aukštosiose mokyklose žemiausias daktarų skaičius tarp tų, kurie dėsto ateizmą.
Kalbėdamas apie religijos kritiką Lietuvoje, lektorius Kraujelis pasakė:
Kas liečia Dievo buvimo įrodymą, tai kaip yra sunku įrodyti, jog Dievas yra, taip lygiai sunku įrodyti, jog Dievo nėra. Todėl mes, ateistai, neigdami Dievo egzistavimą, tikinčiam žmogui nieko neįrodome. Taip pat blogai elgiamės, išjuokdami dvasininkus. Dabar visi Tarybų Sąjungos šventikai (?!) jau susigrąžino savo autoritetą. Išjuokdami dvasininkus, mes tik pralaimime, štai kaip mes įpratę vaizduoti: jeigu šventikas— tikintis žmogus, — tai vaizduojame kaip ne šio pasaulio, jei popas — tai jis būtinai pilvotas, nuplikęs, juk ir mes patys ne visi atletai, ne visi garbanoti, ir todėl fizinių trūkumų pašiepti nereikia. Taip daryti buvo galima tik laisvamanybės ir švietėjiškumo laikais.
Kaip nurodė lektorius, auklėjamąjį (t. y. ateistinį) darbą reikėtų vesti tik moksliniu pagrindu, šiaip yra trys auklėjimo metodai: Įtikinėjimas, asmeninis pavyzdys, prievarta. S. Kraujelis pateikė netinkamą asmeninį pavyzdį. Molėtų rajone viena mokytoja perskaitė 22 ateistines paskaitas. O kai atvažiavo vyskupas, tai ji atsiklaupusi bučiavo jam rankas.
—Reikia kelti mokslinio ateizmo lygį,—sakė pranešėjas.—Mes dažnai gauname klausimų: kodėl netikintis žmogus visur vaizduojamas geresnis už tikintįjį? Mus klausia tikintys žmonės, net mokiniai: kodėl mus, tikinčius, vaizduojate blogais, kai tuo tarpu daugelis netikinčiųjų chuliganauja?
Iš tikrųjų, dabar reikia apgalvoti, ką mes sakome, — kalbėjo lektorius. — Negalima bet ką ir rašyti. Neseniai Glavlitas nepraleido vieno rašytojo knygos, nes joje religinės sektos pavaizduojamos kaip šnipų lizdai, imperialistiniai šaltiniai. Iš tikrųjų, tikintieji gyvena tarp mūsų, taip pat gerai dirba, — sakė Kraujelis.
Buržuazinė propaganda mūsų ateistinį auklėjimą vadina netgi valstybiniu, — kalbėjo lektorius, — nes buvo pranešimų, kad „apylinkės privalo auklėti ateistiškai", analogiškai ir Ministrų Taryba. Taip neturėtų būti. Neseniai viename laikraščio straipsnyje („Tarybinėje mokykloje") buvo aprašyta IV-VI klasių mokytoja, ateistiškai auklėjanti mokinius lietuvių liaudies pasakų pavyzdžiais. Jos pasiklausiusi, viena tos mokyklos abiturientė ir kalbėjusi, kad religija — pasaka. O kaipgi bus, jei ši abiturientė susidurs su intelektualais, kurie pasakys, kad religija — ne pasaka,
— klausė lektorius.
Arba štai — fizikas aiškina apie šviesą. Dievas sukūrė šviesą 4 dienom anksčiau negu Saulę, o tai negalima pagal fiziką. Betgi šviesa yra substancija, ne materija, ir todėl galinti būti be Saulės. Todėl toks fiziko aiškinimas yra primityvizmas. Toks mokinys, jau tapęs inteligentu, ims pats protauti, ir supras, kad mokytojas klaidingai aiškino.
Kai pradedam kalbėti piktai, irgi būna blogai, — sakė Kraujelis.
— Vilniuje po vienos ateistinės paskaitos, kai lektorius plūdo kunigus ir koneveikė religiją, gale liko tik 10 žmonių.
Todėl reikia kelti ateisitnį lygį, o tam reikia ruošti kadrus, — sakė Kraujelis. — Reikia, kad lektorius geriau skaitytų paskaitą, negu kunigas — pamokslą. Nenuostabu, kad Vilniaus studentai visada labiau vertina kunigą. Juk kunigas sako apie 60 pamokslų į metus. Todėl į ateistinį darbą reikia įtraukti įvairių specialybių atstovus. Nėra pagirtina, kad apie 60%„Žinijos" draugijos lektorių yra mokytojai.
Šiuo metu religijos šalininkai eina visomis kryptimis, — sakė Kraujelis. — Reikia išaiškinti bet kokius neaiškius gamtos reiškinius. Net mokslininkų tarpe plačiai propaguojami parapsichologiniai reiškiniai, štai kažkoks Abramovičius (buvęs saugumo etatinis darbuotojas) skelbia, kad mato aureoles (apie rankų pirštus). Studentai susidomėję įvairiais būrimais. Dievą galima juk įsivaizduoti kaip tikslingumą. Štai lietuvių emigracinis katalikų filosofas Maceina knygoje „Filosofija ir religija"(?) sako: Dievas yra būtis, žmogus — būtybė. Todėl religija yra jų santykis. Tada žmogus gali ir neklūpoti, bet priimti tokią filosofiją, — pergyveno Kraujelis.
Bėda ta, kad mūsų ateistai nepažįsta tos religijos, — sakė lektorius. Todėl ir mūsų mokslininkai padaro daug klaidų. Vienas kunigas parašė mūsų ateistams 80 puslapių laišką, kur nurodytos mūsų klaidos. Mes patikrinome ir pasirodė, kad kunigas visur buvo teisus. Taip yra todėl, kad kunigai aptaria ateistinius veikalus, juos nagrinėja, — padarė išvadą Kraujelis.
Manęs buvo paprašyta peržiūrėti vieno filmo scenarijų, jame buvo pasakyta, kad popiežius Pijus XII laimino karą. Betgi nėra jokio dokumento, patvirtinančio tokį laiminimą. Aš atsisakiau pritarti tokiam filmo scenarijui, — sakė Kraujelis. — O filmas netgi turėjo vadintis ,Nekalbėk netiesos".
Mums reikia peržiūrėti kai kurias mūsų darbo formas, — sakė lektorius. — štai Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto III kurso studentai išėjo iš ateistinės paskaitos, kai paskaitininkas piktai išjuokė religiją. Vėliau juos jau bus sunku palenkti į ateizmą.
Mus klausia: kodėl neaukštinate gerų tikinčiųjų, kultūros veikėjų, Dostojevskio ir kt.
Lietuvos filmų peržiūrėjimo komisija priešinosi prieš filmą „Pasigailėk mūsų". Ateistinė komisija nutarė, kad filmas netinkamas, nes jame pavaizduotas kunigas yra geras, ir tik Maskvoje teisingai nutarė, kad filmo mintis yra teisinga: religija — bloga kovos priemonė, ir filmas buvo leistas demonstruoti. (Religija nėra priemonė kovoti prieš ginkluotą plėšiką, tas tiesa, bet religija ugdo žmogų nebūti tuo plėšiku arba žiauriu esesininku, parodytu minėtame kinofilme - K.).
Paskutiniu metu ateizacijos procesas sulėtėjo, — skundėsi S. Kraujelis, toliau pateikdamas kai kuriuos statistinius duomenis apie Lietuvos religinį gyvenimą. — Krikštų, palyginti su 1980 m., padidėjo 1,5%, vestuvių bažnyčiose — 1,8%, laidotuvių su religinėmis apeigomis — 0,7%. Lietuvoje yra 762 religinės bendruomenės, 12 iš jų neregistruotos. Katalikų kunigų yra 701. Iš viso kunigų (ir nekatalikų) — virš 800. šventų vietų — 3. jas per metus aplanko 30.000 žmonių, iš jų 6000 vaikų. Konfirmuoja-ma 49% vaikų, nors krikštijama tik 41%. Gal taip yra todėl, kad krikštą tėvai slepia, — spėliojo S. Kraujelis.
Neramina mus jaunimo susidomėjimas religija. Kunigas Paliulis (?) per pamokslą gyrėsi, kad šių metų Velykos buvo labiau kokybiškos, buvo įžymių žmonių. Nežinau, ką jis turėjo galvoje, — kalbėjo lektorius, — galbūt, kad buvo atvažiavę į Velykų pamaldas koks nors inteligentas iš Vilniaus ar kitur, kilęs iš jo parapijos. Bet tokį faktą reikia turėti galvoje.
Kitas reiškinys — ekstremizmo didėjimas. Tačiau reikia žinoti, — pabrėžė lektorius, — kad ne kiekvienas uolus kunigas — ekstremistas. Čia vertinant, reikia galvoje turėti antitarybinę kryptį, tada bus religinis ekstremizmas, jeigu kunigas gina tik religinius įsitikinimus, tai jis yra tik fanatikas, — sakė S. Kraujelis.
Kadangi buržuaziniai religijos propagandistai jau paskelbė, tai čia nėra jokios paslapties, ir galiu tiesiai visiems pasakyti, kad Lietuvoje yra įsteigtas Tikinčiųjų katalikų teisėms ginti komitetas. | jį įeina 8 kunigai. Iš Kauno ir kitų didesnių miestų neįeina, daugiausia tie kunigai dirba kaime. Matyt, jie nesutaria su miestų kunigais, — pasišaipė lektorius ir išvardijo kunigus — komiteto narius: Kalinauskas, Kauneckas, Keina, Stakėnas, Svarinskas, Tomkevičius, Vėlavičius. jie organizuoja eisenas, moko vaikus, slaptai praveda stovyklas, — tvirtino S. Kraujelis.
Bažnyčia dabar prisitaiko prie gyvenimo. Bažnyčiose organizuojami teatralizuoti paveikslai (neaišku, ką lektorius turėjo galvoje). Vienoje Vilniaus bažnyčioje buvo surengtas renginys prieš girtavimą, jame dalyvavo net 60 vaikų, sakė eilėraščius. Procesijose kartais dalyvauja 60 jaunų žmonių, bažnyčios samdo orkestrus, jie groja per pamaldas. Tokių dalykų pasitaiko. Nieko nepadarysi, religija eina modernizavimosi keliu.
Laikraštyje buvo aprašyta vienas atvejis Rusijoje, kai popas, surinkęs vaikų būrelį, rodo jiems filmus „Na, palauk", dalija knygas, net ne religines, o maždaug tokias, kaip mūsų serijos „Drąsiųjų keliai". Atrodo lyg tai nieko, bet jis traukia vaikus prie savęs. Suorganizavo eglutes tiems vaikams, kurių nei tėvai, nei gamyklų vadovai neorganizavo. Vaikams davė dovanų, ir jie buvo labai patenkinti. Tai irgi ne mes kalti? — klausė lektorius.
Jeigu mes neorganizuosime civilinių apeigų, tai bus blogai. Mūsų laidojimo patalpos — tai buvusios arklidės, sandėliai. Dabar pradėta propaguoti vargonų muziką. Kartais pasikviečia neaiškių žmonių (lektorius turėjo galbūt galvoje vargonininkus, dirbančius bažnyčiose — K.). Aplamai, mūsų laidojimo patalpose vargonų muzika netinkama.
Savo pranešimo pabaigoje S. Kraujelis akcentavo, kad šiuo metu religija yra pačiame ideologinės kovos smaigaly. Ten ji išliks ir netolimoje ateityje.
S. Kraujelis paminėjo ir lietuvių išeivijos veiklą. Jis sakė, kad buržuazinę ideologiją skleisti padeda lietuvių išeivių dvasininkai. Jų tarpe yra net vyskupų, leidžiami 26 laikraščiai ir žurnalai, yra viena radijo tarnyba Vatikane, viena seminarija, dvasiškiai prižiūri ligonių-senelių namus, 6 stovyklavietes, veikia lietuvių katalikų religinė šalpa (siunčia paramą į Lietuvą už 50.000 dolerių), platinama literatūra.
Reziumuodamas savo pranešimą, S. Kraujelis sakė, kad rimtų priežasčių susirūpinti mums, ateistams, nėra, nes aktyviai tikinčių Lietuvoje yra tik 30% visų gyventojų, o jaunimo tarpe — dar mažiau — 2-4%. Nors kartais kai kuriose jaunimo grupėse religingumas didelis — 18%. Aplamai, tai nėra daug, tačiau kelia rūpestį jaunimo vis didėjantis susidomėjimas religija.
Mūsų gyvenime bloga tai, kad susidarė kultūrinio darbo monotonija, — sakė Kraujelis. — Profesinės šventės nuobodžios, kinas, šokiai — štai ir viskas. Todėl bažnyčia turi įtakos. Tiesa, kaime religingumas apie 2 kartus didesnis, bet tai nebaisu.
Lektorius vėl grįžo prie patrauklumo bažnyčiose. — štai Vilniuje Petro ir Povilo bažnyčiose vargonininku dirba nusipelnęs respublikos veikėjas. Vievio bažnyčioje švara nepaprasta, žolelė pjaunama kas trys dienos, vargonų muzika. . . O mūsų kultūros namai rajonuose — apšepę. Telšiuose kultūros namai — apleisti, o katedra — puikiausia. Ar tai neparodo mūsų apsileidimo? — klausė lektorius. — Vaikas, atėjęs į bažnyčią, sako — čia gražu!
Po savo pranešimo lektorius atsakinėjo į klausimus. Pirmiausia atsakė į bendrą kelių ateistų klausimą apie Mokslinio ateizmo instituto Vilniaus filialą. Kraujelis pasakė, kad jis priklausys Visuomeninių mokslų akademijai prie TSKP CK. Vilniaus filialas apims tris konfesijas—katalikų, pravoslavų, liuteronų. Tiesioginis vadovavimas bus iš Maskvos, iš ten bus gaunamos ir rekomendacijos. Tik nėra patalpų, nėra ir kadrų.
Kauno kultūros instituto partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotojas Jaselskis paklausė: — Mus dažnai studentai klausia, kaip paaiškinti tai, kad buvo pašalinti krišnaistai — studentai ir mokiniai iš mokyklų. Ar tai neprieštarauja mūsų Konstitucijai?
S. Kraujelis, matyt, nenugirdęs apie krišnaistus (atrodo, suprato, kad klausimas apie „ekstremistus"), pasakė, kad taip, būna atvejų, kai ekstremistiškai nusistatę mokiniai šalinami iš mokyklų, štai - buvo toks Sasnauskas. Gavau paskaityti jo laišką. Jis kalba nesąmones: smerkia Lietuvos inkorporavimą, Molotovo -Ribentropo paktą. Savo laiku jis su kitais buvo išmestas iš mokyklos. Tokie ekstremistai organizuoja eisenas Tytuvėnai -Šiluva, jose dalyvauja taip vadinami eucharistai. Arba štai, viena filologijos fakultetą baigusi studentė, dabar dirbanti Alytuje, pasirodė yra vienuolė. Tokių, kaip Sasnauskas, idealas yra Solženicinas, Kalanta. „Čia mano vienintelis kelias, ir aš juo eisiu", — rašo savo laiške Sasnauskas. Kaune yra penkiasdešimtininkai, kurie atsisako tarnauti armijoje, ir jie teisiami. Tai nieko nuostabaus, nes per visą Tarybų Sąjungą į metus pasitaiko 70 tokių atvejų. Tokiems religija tik priedanga.
Jeselskis, matydamas, kad į jo klausimą dėl krišnaistų lektorius taip ir neatsakė, vėl paklausė, sakydamas, kad ateistai turi žinoti apie tokius faktus, nes studentai jų klausinėja. Konkrečiai, jis pasakė, kad iš St. Žuko meno mokyklos pašalinti 2 studentai — krišnaistai, iš Kauno politechnikos instituto — irgi 2. Kraujelis pasakė, kad kartais dėl neteisingų žinių pasklinda neteisingi gandai, štai Vilkaviškio administracine bauda už vaikų mokymą buvo nubaustas kunigas. Jis apsiskundė teismui. Ir štai Vilkaviškio vidurinėje mokykloje tarp mokinių pasklido žinia — teis kunigą Iš tikrųjų gi priežastis kita — pats kunigas paduoda į teismą. Laikraščiuose, žurnaluose mes skelbti tokių dalykų negalime, nes tai yra paslaptis. Todėl reikia kreiptis lektoriams į partijos komitetus, — nurodė Kraujelis.
Klausytojas
***
