KONVENCIJA
dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija, susirinkusi Paryžiuje į vienuoliktąją sesiją ir posėdžiavusi nuo 1960 m. lapkričio 14 dienos ligi gruodžio 15 dienos,
primindama, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija teigia diskriminacijos švietimo srityje neleistinumo principą ir skelbia kiekvieno žmogaus teisę į mokslą;
atsižvelgdama į tai, kad diskriminacija švietimo srityje pažeidžia toje Deklaracijoje išdėstytas teises;
atsižvelgdama į tai, kad, remdamasi savo įstatais, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija siekia tautų bendradarbiavimo tuo tikslu, kad visur būtų paisomos žmogaus teisės ir kad švietimas būtų visiems vienodai prieinamas,
pripažindama, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, atsižvelgdama į įvairias švietimo sistemas, priimtas atskirose šalyse, turi ne tik šalinti bet kokią diskriminaciją švietimo srityje, bet ir skatinti lygias galimybes bei vienodą požiūrį į žmogų;
gavusi pasiūlymų, liečiančių įvairius diskriminacijos aspektus švietimo srityje, t.y. liečiančių tą klausimą, kuris yra įtrauktas į šios sesijos dienotvarkės 17,14 punktą;
atsižvelgdama i priimtą dešimtojoje sesijoje nutarimą, kad šis klausimas bus tarptautinės konvencijos objektas, taip pat valstybėms-narėms teikiamų rekomendacijų objektas;
1960 m. gruodžio 14 dieną sudarė šią Konvenciją.
1 straipsnis
1. Šioje Konvencijoje terminas „diskriminacija" apima bet kokį skirtumą, išimtį, apribojimą ar pirmenybės teikimą pagal rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politinius ar kitokius įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę, ekonominę ar gimimo padėtį, kuriuo siekiama arba dėl kurio gali būti panaikintos arba pažeistos lygios galimybės švietimo srityje šiais atvejais:
a) kai užkertamas kelias tam tikram asmeniui ar asmenų grupei naudotis bet kuria mokslo pakopa arba tipu;
b) kai mokslas tam tikram asmeniui ar asmenų grupei apribojamas žemesne pakopa;
c) kai kuriamos arba paliekamos veikti jau esančios skirtingos švietimo sistemos ar skirtingos mokymo įstaigos tam tikriems asmenims ar asmenų grupei, išskyrus atvejus, numatytus šios Konvencijos 2 straipsnyje;
d) kai sudaroma tam tikram asmeniui ar asmenų grupei situacija, ne -suderinama su žmogaus orumu.
2. Šioje Konvencijoje žodis „švietimas" taikomas kalbant apie visus švietimo tipus ir pakopas ir apima švietimo prieinamumą, mokymo lygį ir kokybę, taip pat mokymosi sąlygas.
2 straipsnis
Šios Konvencijos 1 straipsnio požiūriu diskriminacija nelaikomi šie atvejai, jeigu atskirose valstybėse leidžiama:
a) kurti arba palikti jau esančias skirtingas švietimo sistemas ar mokymo įstaigas skirtingos lyties besimokantiems tais atvejais, kai šios sistemos ar įstaigos užtikrina vienodas mokymosi galimybes, kai jų dėstytojų kolektyvai yra tokios pat kvalifikacijos, kai jos turi kokybės požiūriu vienodas patalpas bei įrengimus ir naudojasi galimybe mokytis pagal tas pačias programas;
b) dėl religinių ar kalbos motyvų kurti arba palikti jau veikiančias skirtingas švietimo sistemas ar mokymo įstaigas, kur besimokantieji eina mokslą pagal tėvų ar teisėtų jų globėjų pasirinkimą tais atvejais, kai įsijungiama į tas sistemas arba stojama į šias mokymo įstaigas savanoriškai ir jeigu jų teikiamas mokslas atitinka normas, nurodytas ir patvirtintas kompetentingų švietimo organų, tai yra kai tai liečia tą pačią mokslo pakopą;
c) kurti ar palikti jau veikiančias privačias mokymo įstaigas tais atvejais, kai jų tikslas yra ne išskirti kurią nors grupę, o tik praplėsti valstybės teikiamas mokymosi galimybes su sąlyga, kad jų veikla iš tikrųjų tarnauja aukščiau nurodytam tikslui ir jų teikiamas mokslas atitinka normas, nurodytas ir patvirtintas kompetentingų švietimo organų, tai yra, kai tai liečia tos pačios mokslo pakopos normas.
3 straipsnis
Tam, kad būtų pašalinta šioje Konvencijoje apibūdinta diskriminacija arba kad būtų užkirstas jai kelias, valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja:
a) atšaukti visus diskriminacinio pobūdžio įstatyminius nutarimus bei administracinius potvarkius ir nutraukti diskriminacinio pobūdžio administracinę veiklą švietimo srityje;
b) imtis, reikalui esant, įstatymų leidybos būdu tokių priemonių, kurios yra būtinos bet kokiai diskriminacijai pašalinti priimant stojančiuosius į mokymo įstaigas;
c) neleisti, kad, išskyrus skirtumą, priklausantį nuo besimokančio pa -žangumo ir jo reikmių, valstybės organai bet kurio nors krašto piliečiams darytų kokį skirtumą imdami mokestį už mokslą, skirdami stipendijas ar kurią kitą paramą besimokantiems, taip pat siųsdami tęsti studijų į užsienį ir teikdami jiems reikalingas šiam tikslui lengvatas;
d) neleisti, kad tais atvejais, kai valstybės organai mokymo įstaigoms teikia paramą, besimokantiems būtų taikoma kokia nors pirmenybė arba jie būtų varžomi bet kokių apribojimų vien dėl to, jog priklauso tam tikrai grupei;
e) užsienio piliečiams, gyvenantiems jų teritorijoje, sudaryti tas pačias švietimo galimybes kaip ir saviems piliečiams.
4 straipsnis
Valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja nagrinėti, plėtoti ir įgyvendinti bendravalstybinę politiką, siekiančią, kad tautines sąlygas ir galiojančią tvarką atitinkančių metodų pagalba būtų realizuotos lygios visų galimybės bei vienodi santykiai švietimo srityje:
a) padaryti pradinį mokslą privalomą ir nemokamą; padaryti vidurinį įvairių formų mokslą visuotinį ir visiems prieinamą; padaryti aukštąjį mokslą visiems prieinamą visiškos lygybės pagrindu ir atsižvelgiant į kiekvieno gabumus; užtikrinti, kad būtų vykdomas įstatymų numatytas privalomas mokymas;
b) užtikrinti visose valstybinėse tos pačios pakopos mokymo įstaigose vienodą mokslo lygį ir lygias sąlygas mokymo kokybei išlaikyti;
c) skatinti ir atitinkamų metodų pagalba plėtoti visų nesimokiusių ar nebaigusių pradinio mokslo išsimokslinimą ir padėti jiems tęsti mokslą pagal kiekvieno gabumus;
d) užtikrinti, kad atitinkamai be jokios diskriminacijos būtų ruošiami dėstytojai.
5 straipsnis
1. Valstybės-Konvencijos narės laikosi pažiūros, kad:
a) švietimas turi ugdyti visapusišką žmogaus asmenybę ir didesnę pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, turi prisidėti prie visų tautų ir visų rasinių ar religinių grupių didesnio tarpusavio supratimo, tolerancijos ir draugystės, taip pat ir prie Jungtinių Tautų veiklos taikai išsaugoti plėtojimo;
b) tėvai ir tam tikrais atvejais teisėti globėjai, visų pirma neperžengdami kiekvienos valstybės įstatymo nustatytų ribų, turi turėti galimybę leisti savo vaikus ne į valstybines, bet į kitas mokymo įstaigas, atitinkančias minimalius kompetentingų švietimo organų nurodytus ar patvirtintus reikalavimus, ir antra, užtikrinti religinį ir dorinį vaikų auklėjimą, atitinkantį pačių tėvų įsitikinimus; jokiam atskiram asmeniui ir jokiai asmenų grupei nedera primesti religinio auklėjimo, nesutaikomo su jų įsitikinimais;
c) asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, reikia pripažinti teisę dirbti švietimo darbą įskaitant vadovavimą mokykloms ir, sutinkamai su kiekvienos valstybės švietimo politika, naudotis savąja kalba arba ją dėstyti, bet su sąlyga, kad:
(I) šitos teisės įgyvendinimas netrukdytų asmenims, priklausantiems mažumoms, suprasti viso kolektyvo kultūros ir kalbos bei dalyvauti jo veikloje ir kad jis nekenktų tos šalies suverenitetui;
(II) mokslo lygis šiose mokyklose būtų ne žemesnis už bendrąjį lygį, nurodytą arba patvirtintą kompetentingų organų;
(III) šių mokyklų lankymas būtų neprivalomas.
2. Valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų principų taikymas.
6 straipsnis
Įgyvendindamos šią Konvenciją valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja kuo rūpestingiau laikytis rekomendacijų, kurias Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija priims, siekdama nustatyti kovos priemones su įvairiais diskriminacijos aspektais švietimo srityje ir priemones lygioms galimybėms bei vienodiems santykiams šioje srityje užtikrinti.
7 straipsnis
Valstybės-Konvencijos narės savo periodiniuose pranešimuose, pateikiamuose Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinei konferencijai, pagal konferencijos nustatytą formą ir jos nurodytais terminais privalo pranešinėti apie įstatymines, administracines ir kitas priemones, kurių imtasi šiai Konvencijai įgyvendinti, būtent: apie sudarymą ir plėtojimą bendravalstybinės politikos, kuri minima 4 straipsnyje, apie pasiektus rezultatus ir apie kliūtis, su kuriomis susidurta šią politiką įgyvendinant.
8 straipsnis
Jeigu tarp dviejų ar kelių valstybių-Konvencijos narių kils nesutarimų aiškinant Konvencijos taikymo klausimus ir jeigu šitie nesutarimai nebus pašalinti derybų būdu, tai, šalims prašant, jie bus perduoti Tarptautiniam teismui, kad jis, nesant kitų priemonių nesutarimams pašalinti, priimtų nutarimą tuo klausimu.
9 straipsnis
Jokios išlygos šioje Konvencijoje neleidžiamos.
10 straipsnis
Ši Konvencija nevaržo teisių, kuriomis gali naudotis atskiri asmenys ar grupės pagal susitarimus, sudarytus tarp dviejų ar kelių valstybių, su sąlyga, kad tos teisės neprieštarauja nei šios Konvencijos raidei, nei dvasiai.
11 straipsnis
Ši Konvencija surašyta anglų, ispanų, rusų ir prancūzų kalbomis, ir visi keturi tekstai turi vienodą galią.
12 straipsnis
1. Ši Konvencija turi būti ratifikuota ar priimta valstybių - Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos narių-jų konstitucijų nustatyta tvarka.
2. Ratifikavimo raštai ar priėmimo aktai atiduodami saugoti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.
13 straipsnis
1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti kiekviena valstybė ne Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos narė, kuri gaus iš Vykdomosios tarybos kvietimą prisijungti.
2. Prisijungdama perduoda saugoti prisijungimo aktą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.
14 straipsnis
Ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo atidavimo saugoti trečiojo ratifikavimo rašto arba priėmimo ar prisijungimo akto dienos, bet tik toms valstybėms, kurios atidavė saugoti savo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo aktus nurodytą dieną ar anksčiau. Bet kuriai kitai valstybei Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ji atidavė saugoti savo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo aktus.
15 straipsnis
Valstybės-Konvencijos narės pripažįsta, kad Konvencija veikia ne tik jų metropolijų teritorijose, bet ir visose nesavivaldėse, globojamose, kolonijinėse bei kitose teritorijose, už kurių užsienio santykius jos yra atsakingos; jos įsipareigoja, jeigu reikės, ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo metu ar dar prieš tai tartis su vyriausybėmis ar su nurodytų teritorijų kompetentingais valdžios organais, kad ši Konvencija būtų įgyvendinta šiose teritorijose, taip pat įsipareigoja notifikuoti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinį direktorių apie teritorijas, kuriose Konvencija bus įgyvendinta. Ši notifikacija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jos gavimo.
16 straipsnis
1. Kiekviena valstybė-Konvencijos narė gali Konvenciją denonsuoti savo vardu arba bet kurios teritorijos, už kurios užsienio santykius ji yra atsakinga, vardu.
2. Konvencijos denonsavimas yra notifikuojamas aktu, kuris perduodamas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.
3. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo denonsavimo akto gavimo.
17 straipsnis
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinis direktorius praneša valstybėms-Organizacijos narėms, valstybėms, nepriklausančioms Organizacijai, paminėtoms 13 straipsnyje, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijai apie atidavimą saugoti visų ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo aktų, paminėtų 12 ir 13 straipsniuose, taip pat apie notifikacijas ir denonsavimus, nurodytus 15 ir 16 straipsniuose.
18 straipsnis
1. Ši Konvencija gali būti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultu -ros organizacijos Generalinės konferencijos reviduota. Tačiau reviduotas tekstas saistys tik tas valstybes, kurios taps reviduotos Konvencijos narėmis.
2. Tuo atveju, jei Generalinė konferencija, visiškai ar iš dalies revidavusi šią Konvenciją, priimtų naują konvenciją ir jeigu naujoje konvencijoje nebūtų kitų nurodymų, tai esamoji Konvencija nebebūtų daugiau ratifikuojama, priimama ir nebebūtų prie jos prisijungiama nuo tos dienos, kai įsigaliotų naujoji konvencija, veikianti raviduotąjį tekstą.
19 straipsnis
Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos įstatų 102 straipsnį ši Konvencija bus užregistruota Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriate, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui paprašius.
Surašyta Paryžiuje 1960 m. gruodžio 15 dieną dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašė Generalinės konferencijos, susirinkusios į vienuoliktąją sesiją, Pirmininkas ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinis direktorius; šitie egzemplioriai bus atiduoti saugoti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos archyvą, o atitinkamai patvirtintos jų kopijos bus pasiųstos visoms valstybėms, nurodytoms 12 ir 13 straipsniuose, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijai.
Čia pateiktas tekstas yra autentiškas tekstas Konvencijos, priimtos Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinės konferencijos vienuoliktojoje sesijoje, posėdžiavusioje Paryžiuje ir pasibaigusioje 1960 m. gruodžio 15 dieną.
Tai paliudydami aukščiau nurodytą 1960 m. gruodžio 15 dieną šią Konvenciją pasirašė:
Generalinės konferencijos pirmininkas
Generalinis direktorius
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume ratifikuota
1962 m. liepos 2 dieną.
Konvencija dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje pagal šios Konvencijos 14 straipsnį Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai įsigaliojo 1962 m. lapkričio 1 dieną.
„Vedomosti Verchovnovo Soveta"
1962 m. Nr.44
