Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Generaliniam prokurorui
Nuorašai:
Vilniaus arkivyskupijos kurijai
Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT įgaliotiniui Lietuvos TSR,
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Vilniaus arkivyskupijos kunigų
PAREIŠKIMAS
Pastaraisiais metais kai kurie mūsų respublikos rajonų vykdomieji komitetai pradėjo kviesti instruktažui kunigus ir vietinių religinių bendruomenių vykdomųjų organų narius, reikalaudami besąlygiškai vykdyti 1976 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo paskelbtus Religinių susivienijimų nuostatus. Kadangi tas dokumentas aiškiai nukreiptas prieš tikėjimo laisvę ir prieš religinių susivienijimų veiklos laisvę, reikalavimas besąlygiškai jo laikytis kelia didelį nerimą dvasininkijai ir tikinčiai visuomenei.
1. Autoritetingi valstybės ir partijos veikėjai daug kartų yra iškilmingai užtikrinę, kad valstybė neprivalo kištis į Bažnyčios vidaus reikalus, kad bažnyčioms priklauso teisė netrukdomai tvarkytis pagal savo mokymą ir įstatymus. Tačiau Religinių susivienijimų nuostatai ne tik nemini šios teisės, bet ją tiesiog neigia. Katalikų, stačiatikių ir kai kurios kitos Bažnyčios savo prigimtimi ir pagal savo kanonus turi hierarchinę struktūrą, joms ir jų padaliniams gali vadovauti tik įšventinti asmenys-vyskupai ir kunigai, o Religinių susivienijimų nuostatai ir joms primeta kai kurių sektų struktūrą, kur vadovavimas priklauso eilinių tikinčiųjų atstovams. Dar keisčiau, kad vietiniams tarybiniams (ateistiniams) organams suteikiama teisė kištis į religinių bendruomenių vykdomųjų organų narių parinkimą, o hierarchijai draudžiama tai daryti. Suprask, Bažnyčiai turi būti vis tiek, kas tvarkys jos vietinių padalinių reikalus: ištikimi krikščionys ar ateistų marionetės... Čia ne šiaip sau kišimasis į Bažnyčios vidaus reikalus, o tiesioginis pasikėsinimas į Bažnyčios prigimtį, kurią ji yra gavusi iš Kristaus ir kurios ji negali pakeisti. Arba vėl: Kristus ir Bažnyčia kunigams sako: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Mork. 16,15), o Nuostatai jiems draudžia už savo parapijos ribų patarnauti net ir sunkiai sergančiam ligoniui ar mirštančiam tikinčiajam. Neverta ir klausti, ko tokiu atveju klausys Kristaus tarnas. Tik kyla klausimas: kam reikia valstybei savo nuostatais statyti kunigus ir tikinčiuosius į tokią padėtį, kad jie būtų priversti jos neklausyti?
2. Tarybinių švietimo, santuokos bei šeimos ir kitų įstatymų „Pagrinduose" aiškiai nurodyta, kad jei kuris nors tarybinių įstatymų straipsnis prieštarauja tarybinės vyriausybės ratifikuotiems tarptautiniams susitarimams, tai toks straipsnis negalioja ir turi būti taikomos tarptautinio susitarimo taisyklės. 1976 m. Nuostatuose ne vienas kitas, bet dauguma straipsnių prieštarauja tarptautinių susitarimų dvasiai ir raidei.
Konkrečiai imant, jie prieštarauja 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 str. - apie religijos mokymo laisvę; 19 str. - apie idėjų skleidimo laisvę ir 30 str. - apie draudimą bet kuriuos Deklaracijos straipsnius aiškinti teisių bei laisvių nenaudai. Taip pat jie prieštarauja 1960 m. konvencijos dėl kovos prieš diskriminaciją švietimo srityje 5b str., kuris reikalauja, kad tėvams būtų užtikrinta galimybė auklėti vaikus pagal savo religinius ir moralinius įsitikinimus, ir kuris draudžia primesti vaikams religinį mokymą ar antireliginį auklėjimą prieš jų pačių ir jų tėvų valią. Tos pačios konvencijos 3 str. įpareigoja pasirašiusias valstybes panaikinti visus įstatyminius nutarimus ir administracinius potvarkius, kurie prieštarauja konvencijai, o mūsų respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas konvenciją ignoruoja.
3. Daugelis Nuostatų paragrafų, prieštaraujančių religijos laisvei ir tikinčių piliečių lygybei su netikinčiaisiais, nesuderinami su TSRS konstitucijos 52 ir 34 str. ir atitinkamais Lietuvos TSR konstitucijos straipsniais.
Dėl čia išdėstytų priežasčių nei mes, nei mūsų tikintieji, kuriuos mes privalome tinkamai informuoti, negalime Nuostatų laikyti teisėtais, ir mūsų sąžinė neleidžia mums jų visų klausyti.
Kadangi Jums, didžiai gerbiamas TSRS Generalini Prokurore, Konstitucija yra uždėjusi aukščiausią teisėtumo saugojimo pareigą visoje TSRS teritorijoje, mes prašome Jus pareikalauti, kad:
a) LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sustabdytų minėtų Nuostatų galiojimą;
b) garantuotų kiekvienai Bažnyčiai (konfesijai) teisę laikytis savosios struktūros ir vadovautis savais kanonais, taip pat pripažintų religiniams susivienijimams juridinių asmenų teises;
c) garantuotų hierarchijai, religiniams susivienijimams ir pavieniams asmenims tikintiesiems teisę laisvai skleisti savo pažiūras lygiai su kitų pasaulėžiūrų atstovais, taip pat sistemingo vaikų ir jaunimo religinio mokymo laisvę pagal jų tėvų ir jų pačių norą;
d) garantuotų savo tikėjimą viešai reiškiančių piliečių, turinčių atitinkamas dalykines kvalifikacijas, teisę, užimti bet kurį postą bet kurioje gamybos, kultūros ir kitokios visuomeninės veiklos srityje.
Jei būtų įgyvendintas visiškas teisėtumas ir visiška piliečių lygybė, tai labai pasitarnautų tikrai piliečių vienybei, mūsų visuomenei iškylančių ūkinių, kultūrinių ir moralinių uždavinių įvykdymui ir tarptautiniam Tarybų Sąjungos prestižui.
Lietuvos TSR,
1979 m. vasaris
Vilniaus arkivyskupijos kunigai:
Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės nariai:
kun. K.Garuckas,
kun. B.Laurinavičius
V.Černiauskas, I.Paberžis, I.Jakutis, A.Keina, A. Valatka, R.Blažys, J. Vaitonis, V.Aliulis, N.Pakalka, V.Rūkas, K.Molis, K.Žemėnas, M.Stonis, A. Ulickas, J.Baltušis, J.Kardelis, P.Jankus, L.Savickas, S. Valiukėnas, K. Valeikis, V.Bronickis, S.Kakarieka, P. Tarvydas, M.Petravičius, S.Puidokas, K.Gajauskas, A.Čeponis, D.Baužys, K. Gailius, J. Grigaitis, A.Kanišauskas, A. Trusevič, J. Obremski, D.Puidokas, S.Malachovskij, A.Merkys, J.Juodagalvis, J.Kukta, K Vasiliauskas, J.Lauriūnas, J. Tunaitis, A.Andriuškevičius, S. Tunaitis, N. Jaura, A.Simonaitis, J.Budrevičius, D. Valančiauskas, K. Pukėnas, D. Valiukonis, R.Černiauskas, K Vaičionis, M.Savickas, A.Petronis, J.Šlenys, V.Ješkelevičius, P.Bekis, S.Markevičius.
