Naujojoj Akmenėj 1972 m. sausio 13 d. liaudies teismas nagrinėjo septyniasdešimtmetės žagarietės Kleopos Bičiučaitės bylą. Ji nusikalto tarybiniams įstatymams, kadangi ruošė vaikus Pirmajai Komunijai. Jos kaltei patvirtinti buvo sušaukti 27 liudininkai, daugiausia 7 -14 metų vaikai. Kada, K. Bičiučaitė pati prisipažino, jog 1971 metais, liepos mėn. per 6 dienas vaikus išmokiusi poterių, tai tie liudininkai net nebuvo reikalingi — tiktai trukdė sklandų teismą, nes labai prieštaringai liudijo. Matydama, kad vieni vaikai neigia ta, ką kiti teigė, teisėja ėmė tikrinti vaikų politinį sąmoningumą: kiek jų priklauso pionierių organizacijai. Tik keturi pasisakė esą pionieriai.
Prokuroras savo kalboje priminė, kad Konstitucija visiems piliečiams leidžia laisvai išpažinti kokią nori religiją arba būti ateistais. Niekas šios laisvės nevaržąs ir jokios prievartos nedarąs. Bet tarybinė santvarka kovojanti prieš religiją bei mulkinimą, nes ji negalinti pakęsti, kad religija mulkintų piliečius. Pagal Konstituciją Bažnyčia esanti atskirta nuo valstybės ir mokykla nuo Bažnyčios. Gi kaltinamoji Bičiučaitė organizuotai vaikus mokiusi tokius poterius kaip: Tėve Mūsų, Sveika Marija, Tikiu į Dievą, Viešpaties Angelas, Dešimt Dievo įsakymų. Šito tarybinė santvarka negalinti leisti. Ji negalinti leisti, kad kas nors vaikus mokytų kitaip, negu jie mokomi mokykloje.
Prokuroras kaltino mokyklos mokytojus, kad per jų apsileidimą daug vaikų nėra įtrauktų į pionierių organizaciją. Kritikavo ir smerkė partinius dėl politinio sąmoningumo stokos, nes ir jų vaikai mokėsi tikėjimo tiesų.
Baigdamas savo kalbą, prokuroras pasiūlė nubausti K. Bičiučaitę vieneriems metams kalėjimo.
Kleopą Bičiučaitė paskutiniame žodyje aiškino, jog vaikus mokiusi tėvų prašoma, ir kad tiems tėvams, kurie negali patys savo vaikų pamokyti, leidžiama paprašyti kito žmogaus pagalbos. Ji tokią pagalbą tėvams ir suteikusi. O, be to, jinai vaikus mokiusi gerų dalykų: nevogti, nemeluoti, klausyti tėvelių...
Teismas paskelbė nuosprendį, kad K. Bičiučaitei vieneriems metams atimta laisvė.
Paskelbus nuosprendį, milicininkai iškart senutę areštavo ir nuvežė į savo būstinę, kad daugiau negalėtų mokyti liaudies vaikų taip, kaip nori liaudis.
