Baltarusija


Gervėčiai. 1978 m. rugsėjo mėn. mirė Gervėčių klebonas kun. Stanislovas Chodygo. Pats būdamas lenkas, gerbė lietuvius ir pamaldų metu evangeliją paskaitydavo ir lietuviškai.

Gervėčių, Rimdžiūnų, Girių ir kitų kaimų gyventojai dėjo pastangų, kad gautų naują kunigą iš Lietuvos. Atvyko kun. Petravičius, tačiau tuojau paaiškėjo, kad apylinkė atsisako jį priregistruoti.

1978 m. pabaigoje mirė kunigas ir Rodunėje. Taip be kunigo liko ne tik Rodunė, bet ir Pelesos lietuviškosios salos gyventojai.

1979 m. pradžioje, turėdamas 85 m. amžiaus mirė Barūnų kun. Kozlovskis, aptarnavęs kelias parapijas. Taip Baltarusijoje baigia išmirti paskutinieji kunigai.

***

N. Dvor. 1979 m. balandžio 23 d. Novego Dvor ir Vosiliškiu klebonas kun. Antonij Chanko rajone buvo perspėtas, kad Mišiose patarnauja vaikai.

Po kelių savaičių rajono valdžia nubaudė kun. A. Chanko ir N. Dvor bažnyčios komiteto pirmininką po 20 rub. bauda, kad Velykose vaikai dalyvavo procesijoje.

Moldavija

Sloboda-Raškovas. Nuo 1977 m. Slobodoj-Roškove katalikai meldžiasi po atviru dangumi ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą, nes valdžia sugriovė tikinčiųjų pasistatytą bažnytėlę. Žmonės siunčia telegramas, maldaudami kunigą atvažiuoti pas mirštančius ligonius arba palaidoti mirusius, tačiau daugelis telegramų kažkur dingsta.

Rybnicoje, Ivanovkoje ir kitur į katalikų prašymus leisti atvykti kunigui, valdžia atsako: „Greičiau baltąsias meškas paamatysite, o ne kunigą". Valdžios atstovai atsisako užregistruoti parapijas Belcuose, Andrijaševkoj, Petropavlovkoj, Tiraspolyje ir kt. Iš tikinčiųjų tyčiojamasi: „Galite kiekvienas melstis savo namuose; jokių maldos namų nereikia".

1979 m. gegužės 25 d. Kamenkos valdžia leido kunigui atvažiuoti palaidoti mirusį ir pažadėjo, kad dabar kunigas laisvai galės atvažiuoti į Raškovą. Tačiau kunigui buvo įsakyta uždrausti žmonėms rinktis melstis tada, kai nėra kunigo ir niekada neleisti pamaldose dalyvauti vaikams ir jaunimui.

Liepos 6 d. Kišeniovo įgaliotinis išbarė kun. Zavalniuk, kad jis neįvykdęs valdžios reikalavimų ir uždraudė lankytis Roškove. Tą pačią dieną valdžios pareigūnai atsivežė dvi mašinas darbininkų ir Roškove sugriovė žmonių pasistatytą altorių ir palapinę, kur seneliai ir vaikai darganotomis dienomis slėpdavosi nuo lietaus.

***

Roškovo katalikai, ieškodami kunigo, buvo nuvykę į Vinicos sritį Ukrainoje. Cia dirbantis kunigas Kazimieras Žilys sutiko Roškovo katalikus aptarnauti, tačiau su tuo nesutiko Moldavijos RRT įgaliotinis. Kita proga šis įgaliotinis Roškovo tikinčiuosius išvadino nusikaltėliais ir pareiškė, kad jie net nesvajotų sulaukti pagalbos iš Vinicos, kur dirba kun. Žilys. „Jis lietuvis, — piktinosi įgaliotinis. — O lietuviai visi tarybų valdžios priešai. Lietuvoje įsikūrė tikinčiųjų teisių gynimo komitetas ir su Lietuva iš vis pavojinga turėti reikalų!"

***

Tikintiesiems nuolat atakuojant Religijų reikalų tarybą su prašymais leisti atvykti kunigui, įgaliotinis, likus dviems savaitėms iki Velykų, leido kunigui Zavalniuk pagal tikinčiųjų telegramas nuvykti juos aptarnauti (išskyrus Roškovą), tačiau vietinei valdžiai turi būti pranešta, kur rinksis tikintieji melstis. Su tokia sąlyga sutikti Moldavijoje neįmanoma. Po kunigo apsilankymo prasideda tikinčiųjų pajuokimas ir persekiojimas.

Paskutinę savaitę prieš Velykas į Kišeniovą suplaukė daugybė žmonių. Kunigas klausė išpažinčių dieną ir naktį. Be galo pervargo ir Velykų rytą persišaldęs sunkiai susirgo menegitu.

Velykoms į Kišenivą atvyko ir Roškovo moksleiviai. Kadangi kelionė ilga ir dar su persėdimais, todėl pirmadienį jie mokykloje nebuvo. Mokyklos direktorius barė mokinius ir tyčiojosi iš jų. Negana to, iškvietė tėvus. Tėvai drąsiai gynė vaikus: „Per dieną neįmanoma suvažinėti į Kišeniovą. O atlikti velykinę išpažintį yra mūsų šventa pareiga".

***

Paskutiniame savo pareiškime Religijų reikalų tarybai Maskvoje Roškovo katalikai rašo:

„Turbūt nei vienoje Tarybų Sąjungos respublikoje taip nesityčiojama iš katalikų, kaip Moldavijoje. Pareigūnai pajuokia ir užgauna mūsų religinius jausmus. Rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Kozuchar, sekretorius Vorona su pašaipa ramina tikinčiuosius: „Sėdėkite tyliai, nes išsiųsime į BAMą, ten kur baltos meškos". Apylinkės pirmininkas Bogoraž tyčiojasi iš tikinčiųjų: „Tegul supūva tavo motinos lavonas, bet kunigui atvykti į laidotuves neleisiu!"

***