1980 m. rugsėjo 15-19 d. Vilniuje LTSR Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko bylą. Teisėjas Ignotas, tarėjai — Burokevičienė, Vinča, prokuroras — Bakučionis, A. Terlecko gynėjas — Kudaba, o J. Sasnausko — Aperaitis.
Į teismo posėdžius niekas iš teisiamųjų draugų nebuvo įleisti, o į salę suėjo tik čekistai ir specialiai pakviesti asmenys, pvz.: Vilniaus Universiteto komjaunimo sekretorius Bagdonas ir kiti.
Rugsėjo 15 d. buvo perskaityta kaltinamoji išvada, kurioje A. Terleckas ir J. Sasnauskas kaltinami nelegalių leidinių dauginimu, platinimu ir kt. panašiais nusikaltimais. Jiems abiems taikoma LTSR BK 68 str. I—ji dalis.
A. Terleckas kaltu neprisipažino. Jis neigė visus jam primetamus kaltinimus ir teigė, kad iki tardymo jis nebuvo matęs net dokumento dėl Molotovo-Ribentropo pakto (45 Pabaltiečių memorandumas — Red.).
J. Sasnauskas prisipažino parašęs daug pareiškimų, pasirašęs dokumentą apie Molotovo-Ribentropo paktą, redagavęs leidinį „Vytis" ir kt.
Rugsėjo 16 d. buvo apklausinėjami liudininkai:
D. Sasnauskienė apibūdino savo sūnų kaip dorą ir gerą vaikiną, kentėjusį mokykloje už savo religinius įsitikinimus.
E. Terleckienė sakėsi nieko nežinanti apie 1977 m. kratos metu paimtą medžiagą.
Pensininkas mokyt. J. Šerkšnas teigė, jog neatsimena, kad kas jam būtų davęs „Vytį", o dokumentą dėl Molotovo-Ribentropo pakto radęs švarko kišenėje.
S. Petruškevičienė parodė, jog buvo paskolinusi A. Terleckui straipsnį apie Seinų lietuvių katalikų padėtį (straipsnis buvo įdėtas „Vytyje"). A. Terleckas šį parodymą atmetė.
R. Mažukna tvirtino, jog dokumento dėl Molotovo-Ribentropo pakto nepasirašęs.
V. Bastys paaiškino, kad apie Molotovo-Ribentropo paktą su kažkuo kalbėjęs ir, matyt, pašnekovas supratęs, jog Bastys sutinkąs Pabaltiečių memorandumą pasirašyti.
Teisėjas paskaitė apklausos protokolą, kur Bastys liudijo, jog spaudos konferencijoje su užsienio žurnalistais A. Terleckas kalbėjęs apie Lietuvos okupaciją, o J. Sasnauskas — apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje.
Pečiulis liudijo, kad A. Terleckas siūlęs jam klausytis Vatikano radijo ir buvęs priešiškas tarybinei valdžiai.
Žiedūnas tvirtino, kad Terleckas jam siūlęs aprašyti savo gyvenimą (Žiedūnas buvo represuotas ir vėliau reabilituotas).
Gyd. V. Abraitis iš Jurbarko liudijo, kad A. Terleckas buvo atvažiavęs pas jį ir prašė palikti Paškauskienę ramybėje, nekvietinėti jos į psichekspertizes.
Kun. B. Laurinavičius įrodinėjo, kad abu teisiamieji niekuo nenusikaltę.
A. Ragaišienė įteikė A. Terleckui gėlių. Liudytoja pareiškė, kad apie spaudos konferenciją jos namuose nieko negalinti pasakyti, nes tuo metu šeimininkavusi ir negirdėjusi, ką svečiai kalbėjo.
A. Tučkus (VVU studentas) įėjęs į salę pasveikino A. Terlecką ir J. Sasnauską ir pareiškė, kad apie teisiamųjų veiklą nieko nežinąs.
Teisėjas perskaitė į teismą neatvykusios Onos Poškienės liudijimą, kad Helsinkio dokumentus jai atvežęs J. Sasnauskas.
Perskaitomas kun. Norkūno parodymas, jog Terleckas atvežęs jam pasirašyti dokumentą, bet jis nepasiražęs.
Rugsėjo 17 d. toliau apklausinėjami liudininkai:
Žukovskis (iš Rygos) pareiškė, kad dokumentą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasirašęs.
Toliau buvo nagrinėjami kratų metu paimti popieriai, ir ekspertizės išvados. Teisėjas pažymėjo, kad Terleckas nesilaikė savo 1977 m. duoto pasižadėjimo neveikti prieš tarybinę santvarką.
Rugsėjo 18 d.
A. Terleckas prisipažino, jog dalinai esąs kaltas.
J. Sasnauskas prisipažino kaltas dėl „Vyties" leidimo ir kritiškai vertino savo atvirus laiškus.
Prokuroras Bakučionis pakartojo kaltinamąją išvadą ir pasiūlė nubausti A. Terlecką 6 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams tremties, J. Sasnauską — 4 m. lagerio ir 3 tremties.
Advokatas Kudaba sakė, jog tikįs, kad Terleckas pilnai supras savo kaltę ir paprašė dėl šeimos sumažinti bausmę.
Advokatas Aperaitis kalbėjo apie reakcingus dvasiškius, apie tai, kad J. Sasnauskas esąs jaunas ir turįs laiko pasitaisyti. Jis prašė teismą dėl sveikatos sušvelninti bausmę (Per visą teismo procesą advokatas Aperaitis buvo labai netaktiškas. Tarp kita ko, politinėse bylose dalyvauja advokatai — saugumo bendradarbiai.).
Rugsėjo 19 d.
A. Terleckas savo paskutiniame žodyje prisipažino esąs kaltas, kad nesilaikė 1977 m. duoto žodžio. Grįžęs prižada nelįsti į jokią veiklą.
J. Sasnauskas kalbėjo, jog visą gyvenimą ieškojęs tiesos, visada norėjęs padėti žmonėms, nors ne visada buvęs teisus. Už viską atsakingas tik jis vienas. J. Sasnauskas prašė teismą suteikti jam galimybę mokytis.
Nuosprendis
Kaltinamieji varė antitarybinę propagandą ir agitaciją, siekdami susilpninti tarybų valdžią Lietuvoje. Gamino, daugino, kaupė ir platino antitarybinio turinio leidinius, laiškus, pareiškimus, kuriuos reakcinės užsienio organizacijos panaudojo savo šmeižikiškiems tikslams. Nors jie savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau pilnai įrodyta: 1) 1975.XI. Terleckas parašo laišką TSRS VSK dėl tariamo jo persekiojimo. Laiške teigiama, kad TSRS žmonės persekiojami už savo politinius įsitikinimus ir uždaromi į psich. ligonines. Laišką išplatino. 2) 1979 m. įteikė Paškauskienės laišką Sveikatos apsaugos ministrui, kuriame teigiama, kad žmonės už savo įsitikinimus uždaromi į psich. ligonines ir persekiojami. Tai įrodyta ligoninės gydytojo ir Basčio parodymais. 3) 1979 m. paruošė, daugino, platino, rinko parašus po kreipimusi į TSRS, VFR ir kitas organizacijas, kuriame teigė, kad Lietuvos įstojimas į TSRS yra okupacija. Sasnauskas padaugino ir išplatino šį dokumentą lietuvių kalba, o Terleckas ruošė šį dokumentą rusų k. Tai įrodo rašomoji mašinėlė ir kalkės lapai, rasti pas Terlecką, o taip pat liud. šerkšno, Norkūno parodymai. 4) Sasnauskas kartu su Terlecku paruošė medžiagą leidiniui „Vytis" Nr. 1. Sasnauskas daugino ir išplatino „Vyties" Nr. 2 ir Nr. 3. Nėra įrodyta, kad Terleckas dalyvavo 2 ir 3 numerių leidime. „Vytyje" išspausdinti šie antitarybiniai straipsniai: „Laisvę reikia išsikovoti", „Lazdijuose diskriminuojamas kun. Gustaičio atminimas" ir kt. Straipsniuose šmeižiama tarybų valdžia. Įrodo Sasnausko prisipažinimas, daiktiniai įrodymai, šerkšno, Petruškevičienės liudijimas. 5) 1979.11 Terleckas dalyvavo Ragaišienės bute nelegalioje konferencijoje, kurioje pateikė šmeižikišką medžiagą apie tariamą Lietuvos okupavimą, persekiojimus. Sasnauskas paruošė ir išplatino medžiagą apie šią konferenciją. Įrodo liud. Čerepanovo ir Basčio parodymai, kratos metu pas Sasnauską rastas aprašymas. 6) Kaltinamieji paruošė ir išplatino Ragaišio teismo proceso aprašymą. Įrodo rankraščiai ir spausdinti tekstai, rasti per kratą pas abu kaltinamuosius. 7) Terleckas pateikė medžiagą, o Sasnauskas paruošė str. apie Vytauto paminklo būklę Jurbarke. Įrodo rankraščiai ir spausdinti tekstai, rasti pas Sasnauską. 8) Sasnauskas paruošė ir padaugino protestus dėl Petkaus ir Terlecko areštų. Įrodo ekspertų išvados, rasti kratos metu dokumentai. 9) Sasnauskas parašė LKP CK laišką dėl tarnavimo armijoje ir dėl mirusiųjų pagerbimo, kuriuose šmeižikiškai teigiama apie tarybų valdžią Lietuvoje, sakoma, kad reikia gerbti tik tuos, kurie su ginklu rankose kovojo prieš tarybų valdžią. 10) Terleckas iki 1977.VII.23 laikė, platino įvairius antitarybinius leidinius ir straipsnius, savo paruošto leidinio „Laisvės šauklys" atskirus numerius, LKBK, „Aušros" leidinius (str. „Nušluostykit ašaras" ir kt.) Teiginys, kad ši medžiaga priklauso ne jam, o Jokubynui yra nepagrįstas, nes įvairiose straipsnių vietose rasti rankraštiniai Terlecko tekstai.
Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko kaltė pilnai įrodyta. Jie dalinai prisipažino kaltais. Ateityje žada nedaryti antitarybinių veiksmų. Sasnauskas jaunas, žada mokytis, užsiimti visuomenei naudinga veikla. Jo sveikata silpna.
Skirti bausmė:
Terleckui 3 m. griežto režimo lagerio ir 5 m. tremties.
Sasnauskui 1,5 m. griežto režimo lagerio ir 5 m. tremties.
Atskira nutartis: Pranešti Vilniaus Universiteto rektoriui apie I kurso studento A. Tučkaus netinkamą elgesį teisme.
