Kun. Leonas Šapoka buvo nužudytas Luokės klebonijoje 1980 m. spalio 8 d. naktį. Tik po to, kai laisvojo pasaulio spauda pradėjo plačiai komentuoti šį sadistišką nusikaltimą, 1981 m. rugpiūčio 15 d. „Tiesoje" buvo paskelbtas Vytauto Žeimanto (spec. KGB korespondento) straipsnis „Žudikai suimti".

1981 m. gruodžio 2, 3, 4 ir 7 d. Telšiuose „Masčio" fabriko salėje vyko kun. Leono Šapokos žudikų teismas. Didelė salė nesutalpino visų norinčiųjų dalyvauti teisme, todėl daugelis teismo procesą sekė vestibiulyje per garsiakalbius. Vilniaus saugumiečiai akylai stebėjo minią; netrūko ir milicininkų.

Teismui pirmininkavo LTSR Aukščiausiojo teismo teisėjas Jukna, prokuroras — Mackevičius, advokatai — Šidlauskienė, Jankauskas ir Aleksandravičius.

Vieną dieną teismo procesas buvo filmuojamas.
Nusikaltėliai — Jonas Sabaliauskas, g. 1955 m., agronomas, Danielius Mockevičius, g. 1962 m., komjaunuolis, Raseinių Veterinarijos stoties ūkvedys, Adomas Lukšas, 30 m. amžiaus, tipiškas vagis.

 

       Kun. L. Šapoka


Sabaliauskas ir Lukšas teisiami jau nebe pirmą kartą.
Prokuroras Mackevičius savo kalboje iškėlė klausimą: „Kas atvedė juos į teisiamųjų suolą, kodėl jie žiauriai nužudė žmogų?" ir atsakymo nesurado. Jonui Sabaliauskui pareikalavo mirties bausmės, o kitiems dviems — po 15 metų laisvės atėmimo.

Teismo procesą stebėjusiai publikai susidarė įspūdis, jog teisiami ne tie trys nusikaltėliai, o bedievybė, atėmusi iš jaunų širdžių Dievą ir palikusi jose tuštumą, paversdama žmones žvėrimis.

Teismo metu paaiškėjo kai kurios aplinkybės, kurias sovietinė spauda nutylėjo. Būtent, šio sadistiško nusikaltimo iniciatoriai: veterinarijos gyd. Preibys ir veterinarijos gyd. Zigmas Mockevičius liko švarūs, o sunki bausmė krito tik ant antraeilių figūrų — techninių darbuotojų.

Kun. Leonas Šapoka veterinarijos gyd. Preibiui, kaip našlaičiui, padėjo mokytis, įsigyti butą ir nusipirkti mašiną. Atsidėkojimas buvo šitoks. Preibys papasakojo savo pusbroliams: Zigmui (komunistų partijos narys, spekuliantas vaistais ir automašinomis) ir Danieliui, kad kun. Šapoka turįs daug pinigų, esąs bailus, todėl pagąsdintas pats atiduosiąs pinigus. Preibys abu pusbrolius nusivežė pas kun. Šapoką ir čia nusikaltėliai gerai išstudijavo kleboniją. Teisme Preibys šmeižė kun. Šapoką, kad šis nesilaikęs celibato, o save teisino, jog apie kleboną nusikaltėliams papasakojęs tik tai, kad jis esąs labai dosnus. Taigi Preibys liko tik liudininku.

Zigmas Mockevičius suorganizavo kun. L. Šapokos užpuolimą, bet pačioje pabaigoje atsisakė dalyvauti, todėl vietoje jo buvo pakviestas Adomas Lukšas. Po nusikaltimo Zigmas Mockevičius pardavė savo automašiną (tą vasarą pardavė tris) ir atsigulė į psichiatrinę ligoninę . . . todėl liko „nepakaltinamu".

Nusikaltėliai sukūrė detalų klebonijos užpuolimo planą ir, išgėrę butelį degtinės, pradėjo jį vykdyti. Kleboną puolė Sabaliauskas. Kankinamas kunigas parodė, kur yra laikomi bažnyčios pinigai — 578 rub. atsidūrė sadisto rankose. Tortūros tęsėjai kelias valandas — teisėjas tvirtino, kad buvo suduoti 83 smūgiai. Ekspertizė pripažino: sulaužytas šonkaulis, trys deginimo žaizdos, 50 smūgių į kūną, peilio žaizda kakle, sulaužyti 6-7 kaklo slanksteliai, pasmaugtas.

Kadangi klebono pinigai buvo padėti taupomojoje kasoje, žudikai jais pasinaudoti negalėjo.

Advokatai kalbėjo, kad kaltinamieji nebuvo gavę auklėjimo, todėl ir atsidūrė už grotų.

Nė vienas iš teisiamųjų neprašė pasigailėjimo, o paskutinę dieną buvo geriausioje nuotaikoje, tarsi sužinoję lengvinančias aplinkybes.

Nuteistojo mirties bausme Sabaliausko motina publikai pasakojo, jog sūnus buvo gana geras, bet visa bėda, kad susipažino su Zigmu Mockevičių, kuris įtraukė į nusikaltimą.

Teismo sprendimą publika sutiko audringais plojimais. „Ką padės?! — kalbėjo kiti. — Taip galima iššaudyti visą Lietuvą. Reikia keisti subankrutavusį ateistinį auklėjimą, kuris suluošino tautą".

Teismas tikros tiesos apie kun. Leono Šapokos nužudymą neatskleidė ir, tikriausiai, niekas neatskleis. Kai vyko šis teismas, Vilniuje jau buvo nužudytas Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius. Ir jo tikrieji žudikai liks tamsoje.

* * *