Pelesa. Marijai Stračinskienei kolūkis išskyrė pusę arų senų kapų vietoje, kur dar tebestovi 10 kryžių. Moteriškė atsisakė arti tokią vietą ir kreipėsi į Varanavo ir Minsko valdžią, primindama, kad šiuose kapuose esą palaidotų ir komunistų. Atvažiavusi iš Varanavo komisija pakraipė galvas ir išvažiavo; po kiek laiko atėjo atsakymas, kad arai paskirti teisingai. Tai ne pirmas kapų išniekinimas šiose apylinkėse.
Remontuojant Rodūnės - Pelesos kelią, buvo nukasta dalis Dubinių kaimo kapų.
***
Voverka. Šios parapijos tikintieji apsidžiaugė, kad po daugelio prašymų ir kelionių į Maskvą buvo leista kartą per mėnesį į jų parapiją atvažiuoti Kamenkos klebonui. Tačiau buvo uždrausta klebonui atvažiuoti su vargonininku, kuris Voverkoje subūrė bažnytinį chorą. Vėliau buvo uždrausta atvažiuoti ir vienai mergaitei, kuri pavargonuodavo.
***
Breslauja. Kun. Vilčinskui tenka aptarnauti 16 parapijų, tame tarpe ir keliolika lietuviškai kalbančių kaimų. Autoinspekcija atėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą, apkaltinusi neblaivumu.
Liaudies nuomone, ši akcija — tai sąmoningas kenkimas tikintiesiems, nes visi kun. Vilčinską pažįsta kaip nevartojantį alkoholio.
***
Pelesa. Šios parapijos tikintieji šių metų žiemą siuntė delegaciją į Vilniaus arkivyskupijos kuriją, prašydami kunigo arba kad kaimyninėje Rodūnės parapijoje būtų įvestos lietuviškos pamaldos. Arkivyskupijos kancleris paaiškino, kad kurijos skirto kunigo nepatvirtintų vietos valdžia, o dėl lietuviškų pamaldų kreiptis į Rodūnės kleboną. Pastarasis atsakė, kad lietuviškas pamaldas įvesiąs tada, kai šis kraštas bus prijungtas prie Lietuvos.
Rodūnės apylinkių lietuviai kelis kartus buvo įteikę prašymą su keliais tūkstančiais parašų TSRS Aukščiausiajai Tarybai, prašydami prijungti šį etnografinį Lietuvos rajoną prie Lietuvos, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas, bet iššaukė valdžios represijas.
***
