KAUNO ARKIVYSKUPIJA
Kaunas. Į Kauno Kunigų seminarijos filosofinį kursą įstojo mokytis 10 klierikų. Du kandidatus Rugienis atmetė. Šiais metais KGB pareigūnai stojančių atžvilgiu savo veiklą sumažino. Tačiau registruojantis visi turėjo pokalbį su saugumiečiais.
Šiluva. Rugsėjo 8-15 minios žmonių plaukia į Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Valdžia imasi veiksmingų priemonių sumažinti maldininkų skaičiui. Šiemet keliuose budėjo milicininkai. Štai ką pasakoja vienas maldininkas:
— Važiavome autobusu 61 žmogus. Didžiuma iš jų — pagyvenusio amžiaus. 8-10 km prieš Šiluvą milicija mus sustabdė, paėmė žmonių sąrašą ir nusivarė vairuotoją. Po kurio laiko jis grįžo su įsakymu grįžti atgal. Pavažiavę kelis kilometrus, žmonės pradėjo prašyti šoferį palaukti, kad pėsčiomis galėtų nueiti į atlaidus. Būrys maldininkų vėl ėjo pro milicininkus. Moterys priekaištavo: „Besarmačiai, ar gražu taip varginti senus žmones. Per radiją ir laikraščiuose meluojate, kad Lietuvoje religija yra laisva, o ką darote? Kristus buvo kankinamas. Mes irgi pakentėsime dėl Kristaus. Nesvarbu, kad jūs stovite su raudonomis kepurėmis, mes Šiluvą vis vien pasieksime." Pasibaigus atlaidams, pėsti grįžome 11. km. Tik tada savo autobusu parvažiavome namo.
Kita maldininke šitaip pasakojo:
— Važiavome autobusu iš Kauno. Pusiaukelėje tarp Raseinių ir Šiluvos mus sulaikė milicininkai. Šoferį nusivedė ir ilgai kažką kalbėjo. Vienas civilis, tikriausia — saugumetis, apžiūrėjo mūsų mašiną, stebėdamasis, kad joje daugiausia jaunų žmonių. Šoferiui buvo įsakyta iš autobuso nieko neišleisti ir visus vežti atgal į Kauną. Šoferio teises ir kitus dokumentus milicininkai pasiliko. Visi labai pergyvenome. Pėsti eidami į Šiluvą, kalbėjome rožančių už milicininkus ir visus bedievius, kad jie susiprastų ir liautųsi persekioję tikėjimą. Prie Šiluvos bažnyčios stovėjo daug lengvųjų mašinų. Mačiau vieną pareigūną užsirašinėjantį mašinų numerius, tikriausiai ne pagyrimui. Praeinant pro „budinčią" mašiną, tarybiniai pareigūnai iš mūsų juokėsi: „Dievo avelės eina į atlaidus."
Neužmirštama praeitis
Meškuičiai. Meškuičių parapija nuo seno garsėjo Kryžių kalnu, ant kurio stovėjo ne mažiau kaip trys tūkstančiai kryžių, o mažų beveik neįmanoma suskaičiuoti. Kiekvienas kryžius turėjo savo istoriją.
Štai ką pasakoja vienas kunigas:
„Kartą važiavau į Kryžių kalną pašventinti naujai pastatytą kryžių. Tuo metu prie kalno privažiavo kariška mašina. Du rusų lakūnai, atsivežę kryžių, prašė mane jį pašventinti. Jų prašymą išpildžiau. Vienas lakūnas pasakojo, kad jam skrendant buvo užsidegęs reaktyvinis lėktuvas. Išsigelbėti tokiais atvejais beveik neįmanoma. Staiga jis prisiminęs nuostabius pasakojimus apie Kryžių kalną ir pasiryžęs, jei liks gyvas, pastatyti ten kryžių. Nežinia, dėl ko lėktuvas buvo užsidegęs, taip netikėtai jis ir užgeso."
Daug žmonių pėsti nešdavo ir statydavo kryžius. Nemaža jų atgabenta iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Amerikos. Žmonės sako: kiek kančių, kiek ligų žmonės sunešė ant šio kalno. Kaip, rodos, jis atlaiko tiek kančių. Tai lietuviškoji Golgota.
1961.IV.5 anksti rytą prie Kryžių kalno atvažiavo mašinos. Nepažįstami vyrai pradėjo versti kryžius. Kryžių kalną naikino kariuomenė, milicija ir kaliniai. Medinius kryžius vietoje degino, o akmeninius ir cementinius daužė ir vežė į Šiaulius. Pasakojama, kad juos panaudojo plento skaldai. Du sunkvežimius kryžių atvežė į Bubnius, juos degino, o kitus paskandino. Per vieną dieną buvo sunaikinti visi kryžiai.
Aplinkinės kryžkelėse stovėjo milicininkai saugodami, kad žmonės nesuktų Kryžių kalno link. Netoli kalno stovėjo ginkluota sargyba; mat, bijota liaudies brauzdėjimo. Dar kelias dienas ėjo sargyba, kad žmonės vėl nepradėtų statyti kryžių.
Šios barbariškos operacijos metu Šiauliuose „svečiavosi" Rugienis. Sunaikinus kryžius, jis išsikvietė Šiaulių kleboną kun. Mažanavičių ir paklausė:
— Ar girdėjai, kas atsitiko su Meškuičių kalnu?
— Negirdėjau.
— Kryžiai dūmais pakilo į dangų, — paaiškino Rugienis ir įsakė klebonui paveikti liaudį, kad nebūtų išsišokimų.
1970.IX.14 kun. Algirdas Močius iš Lauksodžio parapijos basas, kruvinomis kojomis, 65 km nešė medinį kryžių į Meškuičius ir Kryžiaus Išaukštinimo dieną pastatė jį ateistų nusiaubtoje vietoje.
