1948 m. tarybinė valdžia privertė parapijas išsirinkti „dvidešimtukus", vykdomuosius organus ir sudaryti su apylinkių bei miestų vykdomaisiais komitetais vienpusiškas sutartis.
1975 m. buvo pravestas sutarčių atnaujinimo vajus, kuris užsitęsė iki šiol. Praėjusiais metais vėl buvo atnaujinamos sutartys, net tos, kurios buvo sudarytos 1975 m. Cituojame RRT įgaliotinio K: Tumėno įsakymą Vilkaviškio raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Urbonui:
„Kadangi jūsų rajone esančių religinių bendruomenių sutartys su DŽDT Vykdomuoju komitetu paseno, prašome jas sudaryti naujai. Primename, kad sutartis sudaroma trijuose egzemplioriuose: vienas egzempliorius siunčiamas įgaliotinio įstaigai, antras lieka religinei bendruomenei, trečias—rajono vykdomajame komitete. Sutartis naujai sudaryti prašome iki 1977 m. gruodžio 15 d.
Įgaliotinis K. Tumėnas"
1977.IV.22.
Kaip buvo sudaroma ši nauja sutartis? Pavyzdžio dėlei paimkime Vilkaviškio rajoną. Pavaduotojas Urbonas, gavęs įgaliotinio K. Tumėno įsakymą, paėmė senus sutarčių blankus, išbraukė žodžius: „...jei nustatyta tvarka nutarta uždaryti maldos namus (kulto pastatą), kuriuo naudotis buvo leista šia sutartimi." ir įrašė, kaip buvo įsakyta: „...jei nustatyta tvarka bendruomenė išregistruota". Keletą mėnesių šie blankai gulėjo apylinkių ir miestų vykdomųjų komitetų stalčiuose, o spalio mėn. buvo pradėta įsakymą vykdyti. Vykdymas iš esmės skyrėsi nuo ankstesniųjų sutarčių sudarymo. Anksčiau vykdomasis komitetas sutarčių blankus duodavo klebonui, o šį kartą pasistengta, kad klebonai liktų nuošalyje.
Cituojame Didvyžių parapijos dvidešimtuko pareiškimą RRT įgaliotiniui K. Tumėnui:
„1975 m. Didvyžių religinė bendruomenė atnaujino sutartį su Augalų apylinkės vykdomuoju komitetu.
1977 m. spalio mėn. pabaigoje Klausučių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas Stasys Kundrotas, pavedė Didvyžių religinės bendruomenės eiliniam nariui Albinui Radzevičiui sudaryti naują sutartį. Kadangi bendruomenės nariai buvo išgirdę iš kaimyninės Alksnėnų parapijos, kad, nesudarius sutarties, bus uždaryta bažnyčia, todėl po nauja sutartim pasirašė.
Viską ramiai apsvarstę, mes, Didvyžių religinės bendruomenės nariai, pareiškiame, kad naujai šiais metais sudarytos sutarties atsisakome...".
Bartininkų, Gražiškių ir kt. parapijose apylinkių vykdomieji komitetai surinko bendruomenės narių parašus po nauja sutartimi vietiniams klebonams nieko nežinant.
Vištyčio parapijoje apylinkės vykdomasis komitetas pats sukūrė naują dvidešimtuką, štai ką rašo tikri dvidešimtuko nariai:
„Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui
K. Tumėnui
Vištyčio Katalikų parapijos komiteto
P a r e i š k i m a s
Mes, Vištyčio parapijos religinės bendruomenės dvidešimtukas, esame labai nustebinti ir pasipiktinę, kad be jokios priežasties buvome pašalinti iš savo pareigų, nors mes patys šito nepageidavome.
Vištyčio apylinkės atstovai, gavę rajono įsakymą, pasikvietė į pagalbą tarybinio ūkio kontoros ir kitus darbuotojus, surinko savo nuožiūra atsitiktinius asmenis, sudarė naują dvidešimtuką ir, meluodami bei gąsdindami, išgavo iš jų parašus po nauja sutartimi.
Dalis surinktųjų asmenų yra nepraktikuojantys katalikai ir net nepavyzdingo gyvenimo žmonės. Mes protestuojame prieš šj grubų vietinės valdžios kišimąsi į mūsų parapijos vidaus reikalus. Prašome išaiškinti šį incidentą ir patvarkyti, kad pas mus įstatymų nepažeidinėtų valdžios pareigūnai ir kad mes galėtume eiti savo pareigas.
1977 m. gruodžio mėn."
Pasiuntus K. Tumėnui šį skundą, į Vištytį atvažiavo rajono vykdomojo komiteto pavaduotojas J. Urbonas ir, surinkęs skundą pasirašiusius ir net nepasirašiusius asmenis, šantažavo, įkalbėdamas, kad jie apšmeižę gerus žmones. Sumaišyti ir nusigandę žmonės nesusigaudė rajono pareigūnui priminti, kad apylinkė neturinti teisės sudaryti parapijos dvidešimtuką.
Įvykiai Vištytyje primena visiems Lietuvos kunigams budėti, kad neįeitų į tradiciją valdžios bandymai savo nuožiūra sudaryti parapijos dvidešimtukus ir vykdomuosius organus.
Pajevonio parapijoje labai uoli apylinkės pirmininkė irgi persistengė, į dvidešimtuko sudėtį įrašydama pačios pasirinktus asmenis, kuriuos vėliau buvo priversta išbraukti.
Kybartų parapijoje dvidešimtuko nariai, klebonui nežinant, buvo sukviesti į miesto vykdomąjį komitetą, ir atvykęs pavaduotojas Urbonas įsakė pasirašyti naują sutartį. Kybartiečiams atsisakius šitai padaryti, J. Urbonas pareiškė nušalinąs Kybartų parapijos vykdomojo organo pirmininką nuo pareigų ir įsakė iki lapkričio 1 d. pasirašyti sutartį, nes kitaip gresia bažnyčios uždarymas.
Spalio 31 d. Kybartų parapijos dvidešimtuko keli nariai nuvežė į Vilnių K. Tumėnui šitokį pareiškimą:
„Š.m. spalio 28 d. Kybartų m. vykdomasis komitetas mus, Kybartų religinės bendruomenės narius, sukvietė į savo patalpas, ir iš rajono atvykęs pavaduotojas Urbonas vertė mus pasirašyti sutartį, panašią į tą, kurią pasirašėme 1975 m. Skirtumas toks: dabartinėje sutartyje juodu rašalu išbrauktas sakinys: „ši sutartis gali būti nutraukta, jei nustatytąja tvarka nutarta uždaryti maldos namus (kulto pastatą), kuriuo naudotis buvo leista šia sutartimi", o vietoje jo rašomąja mašinėle įrašytas toks sakinys: „ši sutartis gali būti nutraukta, jei nustatytąja tvarka bendruomenė išregistruota.
Mes visi atsisakėme pasirašyti šitokią subraukytą sutartį, nes Lietuvoje nei viename rajone nereikalaujama pasirašyti tokią sutartį, išskyrus Vilkaviškio rajoną. Mes, kaip katalikai, niekada nesutiksime, kad mūsų religinė bendruomenė būtų išregistruota. Taip pat buvome girdėję, kad ir Jūs, {galiotini, šitokios sutarties nereikalaujate.
Mums atsisakius pasirašyti sutartį, pavaduotojas Urbonas pareiškė, kad nušalina nuo pareigų mūsų bendruomenės pirmininką Vitą Paulauską, nes jis nesutikęs sudaryti naują sutartį. Urbonas mums pasiūlė čia pat vykdomajame komitete išsirinkti naują pirmininką, ko mes, aišku, nepadarėme. Mums buvo įsakyta iki lapkričio 1 d. sudaryti naują sutartį, o nesudarius bus pasielgta pagal įstatymą, t.y. mūsų religinė bendruomenė bus išregistruota.
1977 m. rugsėjo 4 d., atsisakius iš pareigų buvusiam mūsų bendruomenės pirmininkui, mes vietoje jo išsirinkome V. Paulauską ir apie tai tuojau painformavome Vilkaviškio raj. vykdomąjį komitetą, kuris leido jam eiti pareigas iki 1977 m. spalio 28 d. Mūsų pirmininko nušalinimą nuo pareigų laikome neteisėtu, nes jis tarybiniams įstatymams nenusižengė. Jei mūsų pirmininkas prieš mūsų valią ir būtų norėjęs sudaryti naują sutartį, mes jos vistiek nebūtume pasirašę. Kol rajono vykdomasis komitetas neatsiųs mums motyvuoto rašto dėl pirmininko atleidimo, mes naujo nerinksime, nes turime išsirinkę.
Mūsų religinė bendruomenė buvo užregistruota 1948 m. ir visą laiką tvarkingai naudojosi jai patikėtu turtu ir mokėjo mokesčius už bažnyčią, žemę ir kt. Mūsų bendruomenė yra sudariusi su miesto vykdomuoju komitetu sutartį 1975 m. ir tos sutarties galiojimo laikas nepasibaigęs, todėl naują sutartį sudaryti nematome reikalo, o rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo gąsdinimus laikome nusikalstamais prieš naująją TSRS Konstituciją.
Tad prašome Jus, drg. Įgaliotini, padėti mums, kad nebūtų kiršinami žmonės, trukdomas darbas ir kad nesijaustume persekiojami. Esame įsitikinę, kad mums nereikės niekur kitur kreiptis ginant savo teises.
Kybartų religinės bendruomenės nariai:
(17 parašų)
Kybartai, 1977.X.30.
RRT Įgaliotinis atvykusiems kybartiečiams pareiškė, kad bažnyčios niekas neuždarys, o naujos sutartys nereikalingos. Kokia veidmainystė! Pats įgaliotinis duoda įsakymą, o kai jį vykdant kyla triukšmas, tada kaltu lieka koks nors žemiau stovintis valdžios pareigūnas, pvz., rajono pavaduotojas Urbonas.
Virbalio parapijoje apylinkės pirmininkas pats bandė surinkti dvidešimtuko parašus po nauja sutartimi, bet apgauti pasisekė tik kelis narius. Vėliau apgautieji taip pričiupo pirmininką, kad šis prašė kleboną raminti žmones, nes galį jam (pirmininkui) blogai baigtis.
Lapkričio pradžioje naujų sutarčių sudarymas Vilkaviškio rajone buvo sustabdytas.
Kai kuriuose rajonuose, pvz., Molėtų, irgi buvo bandoma sudaryti naujai perredaguotas sutartis.
Kam tarybinei valdžiai prireikė naujų sutarčių?
Gal būt norima įpratinti religines bendruomenes dažnai atnaujinti sutartis, kad tarybinė valdžia galėtų kiekvieną kartą įnešti į jas sau naudingų pataisymų ir papildymų. Gal tai buvo eksperimentas, kiek parapijų dvidešimtukai ir vykdomieji organai yra „sąmoningi" veikti be klebono žinios. Jei taip, tai valdžia galėjo įsitikinti, kad Lietuvoje mažai surasi tikinčiųjų, kurie, neatsiklausę savo klebono, pasirašinėtų kažkokias sutartis.
Šiuo metu ryškėja valdžios pastanga kleboną palikti nuošalyje nuo parapijos reikalų, įtikinti parapijų vykdomuosius organus, kad jie yra pagrindiniai šeimininkai, įpratinti juos veikti, neatsiklausiant ir nesiskaitant su parapijos klebonu, ir pamažu į parapijų vykdomųjų organų sudėtį pravesti „tarybinius katalikus", kurie aklai klausytų ir vykdytų visus valdžios pageidavimus. Atrodo, kad reikės dar daug metų, kol išsipildys šie valdžios lūkesčiai, jei išvis jie Lietuvoje išsipildys, šitai, visų pirma, priklausys nuo kunigų sąmoningumo.
* * *
